8 Minutės
Takashi Miike naujas siaubo filmas suburia tarptautinę aktorių grupę
Takashi Miike, vienas iš drąsiausių ir produktyviausių Japonijos kino režisierių, grįžta su pavadinimo neturinčiu slasher žanro filmu, kuriuo laikinai vadinama „Untitled Kyoto“. Pramonės naujienų šaltiniai ComingSoon ir Deadline praneša, kad projekte dalyvauja aukštos klasės tarptautinė aktorių grupė: Norman Reedus, Millie Alcock, Kiko Mizuhara ir Sho Kasamatsu. Popmuzikos žvaigždė Charlie XCX taip pat prisijungė prie pagrindinės rolės — ji vaidins Kitty, todėl muzikos pasaulio veidas atsidurs Miike naujausio siaubo košmaro centre.
Šis pastebimas castingas rodo, kad Miike siekia ne vien vietinės, bet ir tarptautinės auditorijos dėmesio. Norman Reedus, žinomas iš „The Walking Dead“, prideda žanro patikimumo Vakaruose, o Millie Alcock — jauna, greitai populiarėjanti aktorė iš televizijos projektų — suteikia filmui šviežumo. Kiko Mizuhara, atpažįstama Azijos kino ir mados scenoje, padeda išlaikyti autentišką ryšį su Japonijos kontekstu, o Sho Kasamatsu prideda lokalios jėgos ir patikimumo.
Charlie XCX vaidmuo yra ypač įdomus: popžvaigždės personažas gali atverti platesnes marketingo galimybes ir sudominti muzikos gerbėjus, taip pat suteikti filmui savitą kultūrinį kryžminimą. Tokie sprendimai dažnai daro įtaką tiek pardavimams, tiek festivaliniam gyvenimui, todėl Miike pasirinkimas dirbti su tarptautiniais vardais atrodo strategiškai apgalvotas.
Apie gamybos detales kol kas skelbiama nedaug, bet numatoma, kad filmavimai prasidės kitą mėnesį Japonijoje. Šis laiko planas rodo, jog projektas juda sparčiai, o Miike, žinomas dėl daugiametės ištvermės ir gebėjimo dirbti su keliomis projektais vienu metu, tikriausiai derins šio filmo kūrimą su kitais planais.
Šiame kontekste svarbu paminėti, kad Miike reputacija grindžiama gebėjimu peržengti ribas — tiek vizualiai, tiek tematiškai. Jo filmai dažnai sukelia stiprias reakcijas, todėl „Untitled Kyoto“ jau iš anksto kelia lūkestį dėl intensyvumo, eksperimentavimo ir, tikėtina, stipraus stiliaus signatūros.
Prielaida: draugystės kelionė, pavirtusi košmaru
Pagrindinė istorija seka tris draugus, kurie vyksta į Kyoto tikėdamiesi atkurti nutrūkusius ryšius. Kelionė, kuri turėjo būti kultūrinis pabėgimas ir asmeninės sąsajos atnaujinimas, virsta siaubu, kai Kitty (vaidina Charlie XCX) apsėda žiauri, kerštinga dvasia. Tai intymus susitikimas, kuris netikėtai pavirsta mirtinu išlikimo pasakojimu.
Tokia siužetinė schema — artimų žmonių sąjungos išbandymas ekstremaliomis sąlygomis — leidžia režisieriui nagrinėti ne tik paviršutinišką siaubo mechaniką, bet ir tarpasmenines dinamikas, traumas bei paslėptas įtampas. Draugystės tema filmui suteikia emocinį pagrindą, o okultinis elementas gali tapti katalizatoriumi išryškinti senas žaizdas ir naujas konfliktų linijas.
Scenarijus gali išryškinti kelis sluoksnius: praeities paslaptis, kultūriniai nesusipratimai tarp vietinių ir atvykėlių, taip pat asmeninių sprendimų pasekmės. Kitty personažas, tapęs apsėstu, veikia kaip katalizatorius — jos elgesio pasikeitimas priverčia kitus veikėjus reaguoti, atskleidžia jų tikruosius motyvus ir parodo, kaip trapios yra draugystės struktūros.
Vienas iš įdomių režisūros sprendimų galėtų būti girdimas skirtumas tarp to, ką veikėjai patiria viduje (psichologinis siaubas, kaltės jausmas), ir to, kas vyksta išorėje (fizinė grėsmė, smurtas). Miike dažnai sujungia šiuos lygius, todėl galima laukti, jog „Untitled Kyoto“ naudos tiek atmosferinius, tiek tiesioginius siaubo elementus, kad sukurti daugiasluoksnį, įtemptą pasakojimą.
Be to, siužeto aplinka — Kyoto — pati savaime siūlo dramaturgines galimybes: istorinis ir kultūrinis miesto paveldas, šventovės, tradicinė architektūra ir urbanistinė realybė gali sustiprinti okultinę nuotaiką. Kai miesto estetika veikia kaip papildomas pasakojimo personažas, filmas gali pasiekti platesnę estetinę ir emocinę gylį.
Tarp kultinio siaubo ir modernių slasher tradicijų
Miike darbai dažnai lyginami su kultinėmis kino juostomis, tokiomis kaip „Audition“ ir „Ichi the Killer“ — filmais, kurie išgarsino režisierių dėl transgresyvių, dažnai neraminančių žmogaus žiaurumo vizijų. „Untitled Kyoto“, atrodo, planuoja sujungti antgamtinę apsėdimą su slasher mechanika: toks hibridas gali atkartoti klasikinio J-horror atmosferinį siaubą, tuo pačiu pateikdamas šiuolaikiniams žiūrovams įprastus ir laukiamus staigmenų bei vizualinių smūgių momentus.
Šis derinys reiškia, kad filmas gali balansuoti tarp lėtesnio, atmosferiško įtampos kėlimo ir greitų, grubaus pobūdžio išpuolių. Miike gebėjimas manipuliuoti tempo kaita, stilistiniais sprendimais ir kartais provokuojančiu turiniu gali sukurti kino patirtį, kuri vienu metu yra estetiškai subtili ir trakinti žiūrovo nervus.
Mus domina, kaip bus pristatomas smurtas: ar jis bus sugestijuotas, psichologiškai įkrautas, ar tiesiogiai, efektingai ir grafiškai vaizduojamas. Ankstyvieji socialiniai diskusijų ciklai jau spėlioja, ar Miike pasirinks labiau psichologinio siaubo kryptį ar labiau explicit šokiruojančią taktiką. Istoriškai Miike nėra svetimas abiem — jo filmografijoje galima rasti ir subtilių siaubo scenų, ir atvirų, provokuojančių vaizdų.
Techniniai pasirinkimai taip pat turės didelę įtaką filmui: režisūra, kinematografija, garso dizainas ir montažas gali sustiprinti posūkį nuo intymaus draugų susitikimo iki košmaro. Tokio pobūdžio hibridiniai projektai dažnai pasikliauna ryškiu garso sluoksniu ir apdairiu kameros darbu, kad pastoviai keltų įtampą ir nenuleistų ritmo, kai reikia sukurti siaubo kulminacijas.
Reeduso pasirinkimas — žanro mėgėjiškas favoritinis aktorius — rodo aiškų norą pritraukti tarptautinę žiūrovų bazę. Jis suteikia filmui prekinį atpažįstamumą Vakaruose, ypač tarp siaubo ir televizijos žanro gerbėjų. Millie Alcock, iškilusi po aukštos kvalifikacijos televizinių darbų, prideda naujos kartos energijos, o Kiko Mizuhara, kuri turi stiprų cultural capital Azijoje, balansuoja tarptautinį ir vietinį aspektą.
Pramonės smulkmenos: tuo pat metu Miike, kaip pranešama, dirba prie „Bad Lieutenant: Tokyo“, kas pabrėžia jo nenutrūkstamą produktyvumą ir gebėjimą vienu metu valdyti kelis ambicingus projektus. Tai taip pat rodo, kad režisierius nenusimeta tiek kiekviename projekte, kiek sugeba pasiūlyti skirtingas temines linijas per artimą laikotarpį.
Žiūrovų ir siaubo bendruomenės jau diskutuoja apie toną ir kraujo lygį: dalis komentarų teigia, kad Miike labiau linkęs į psichologinį siaubą, kiti laukia kraujo ir šokų. Abi perspektyvos pagrįstos Miike ankstesniais darbais, kuriuose jis buvo linkęs tiek į subtilią įtampą, tiek į provokuojantį turinį.
Šiek tiek kritiškesnė perspektyva atkreipia dėmesį į tai, kad Vakarų žvaigždžių įtraukimai į Japonijoje vykstančias istorijas gali praplėsti filmo pasiekiamumą, bet kartu kelia klausimų apie kultūrinį vaizdavimą ir toninį nuoseklumą. Kaip bus suvaldyta kalba, kultūriniai niuansai ir personažų motyvai — tai raktiniai klausimai, kurie gali nulemti, ar filmas bus pripažintas autentišku, ar tik tarptautinį dėmesį traukiančiu produktų komplektu.
Jei Miike akcentuos atmosferą ir lokacijos darbą, stiprus Kyoto vaizdavimas gali paversti miestą savarankišku personažu — tai gali pakelti filmą aukščiau vien tik slasher formulės ir paversti jį platesnės kultūrinės ir estetinės vertės kūriniu. Kyoto, su savo istorija, šventyklomis, siauromis gatvelėmis ir kontrastais tarp tradicijos ir modernybės, suteikia bogatų galimybių atmosferiniam siaubo pasakojimui.
Kol kas informacija yra ribota, bet su tokiu aktorių sąstatu ir Miike vadovaujant, „Untitled Kyoto“ jau formuojasi kaip reikšminga diskusijų tema tarptautinėse siaubo bendruomenėse. Projekto laukimas auga tiek tarp žanro entuziastų, tiek tarp kino kritikų, kurie stebi, kaip Miike šįsyk pavers draugų dramos ir okultizmo derinį į vizualią ir emocinę patirtį.
Galimos rinkodaros ir platinimo strategijos taip pat įdomios: tarptautinės žvaigždės gali padėti projektui pasiekti didesnį kino teatrų tinklą už Japonijos ribų, tuo tarpu festivalių ratai (pvz., Venecija, Toronto, Sundance ar Sitges) gali būti platforma, kurioje filmas būtų pristatytas pirmą kartą. Festivalinis gyvenimas suteiktų galimybę ankstyvai kritinei reakcijai ir tarptautiniam impulsui prieš plačiąją premjerą.
Režisūrinės ir techninės detalės — kinematografas, garso dizaineris, kompozitorius — taip pat labai svarbios. Miike dažnai dirba su kūrybine grupe, kuri geba sukurti intensyvius emocinius tonus ir nepriekaištingą techninį aptarnavimą. Jei kompozitorius ir garso dizaineris bus pasirinkti taip, kad pabrėžtų niuansuotą tensioną, pasakojimo siaubo efektai gali tapti itin įtaigūs.
Galiausiai, Miike padarė karjerą eksperimentuodamas su žanrais ir vizualiniais sprendimais — nuo ypač trapių psichologinių portretų iki peržengiantys ribas vaizdų. „Untitled Kyoto“ turi potencialą tapti vienu iš tų jo darbų, kurie tiek pritraukia pritariančius, tiek provokuoja kontempliaciją ir diskusijas apie žanro ribas ir meno laisvę.
Apibendrinant: nors daug klausimų lieka neatsakyta, projektas jau pritraukė dėmesį ir kelia aukštus lūkesčius. Miike patirtis, kartu su tarptautiniu aktorių kolektyvu, gali lemti filmą, kuris bus aptarinėjamas festivaliniuose ir komerciniuose ratuose, o Kyoto vaizdavimas ir okultinė tema gali suteikti jam unikalų balsą šiuolaikiniame siaubo kine.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą