„Yellowjackets“ finalas: žiūrovus padalijęs sezonas

„Yellowjackets“ ketvirtasis sezonas drąsiai ir niūriai užbaigia istoriją, tačiau kritikų nuomonės išsiskiria: vieni giria aktorius ir finalą, o kitiems kliūva išsitęsęs pasakojimas bei gausėjančios laiko linijos.

„Yellowjackets“ finalas: žiūrovus padalijęs sezonas

3 Minutės

Sekti „Google“

„Yellowjackets“ pasiekė akimirką, kurios kiekvienas gerbėjas ir bijojo, ir laukė: paskutinę ugnies šviesą, paskutinę atskleistą paslaptį. Vieni žiūrovai džiaugiasi, kiti išeina murmėdami. Ketvirtasis sezonas užgriūva tarsi audra: įtemptas, chaotiškas ir sunkiai ignoruojamas.

Serialo kūrėjai Ashley Lyle ir Bart Nickerson sugrįžta vairuoti šio atsisveikinimo, o vykdomuoju prodiuseriu nurodytas Jonathan Lisco. Dviem laiko linijomis paremta struktūra, dėl kurios „Yellowjackets“ buvo taip sunku atsiplėšti, išlieka istorijos pagrindu: 1996 metais atokioje vietovėje įstrigę paaugliai ir jų randuoti suaugę antrininkai po 25 metų. Šį sezoną siekiama atsakyti į klausimus, kurie dešimtmečius persekiojo veikėjus: kas išgyveno, kas pasikeitė ir kokią kainą jiems galiausiai teks sumokėti už saugomas paslaptis.

Kritikų nuomonės išsiskiria. Pagyros ir nusivylimas čia greta. Vieni recenzentai finalą vadina drąsiu ir ištikimu veikėjams, kiti teigia, kad serialas nutolo nuo ankstyvųjų epizodų įtempto aiškumo. Vaidyba, atmosfera ir nuolat niūri estetika vis dar traukia žiūrovus. Tačiau išsikerojusi istorija ir vis gausėjančios laiko linijos gali išbandyti jų kantrybę.

„Rotten Tomatoes“ ketvirtajam sezonui skyrė 82 proc. kritikų įvertinimą, paremtą 22 recenzijomis, o „Metacritic“ šiuo metu nurodo 58 balus iš 100, remdamasis 10 kritikų vertinimais. Šie skaičiai atspindi serialą, kuris vis dar žavi, tačiau jau nebesulaukia vieningo pripažinimo.

„AwardsWatch“ kritikė Karen Peterson skyrė aukščiausią įvertinimą, finalą pavadino „visiškai pelnytu“ ir gyrė aštuonis įnirtingus bei nenuspėjamus sezono epizodus. Jos teigimu, „Yellowjackets“ visada drąsiai rodė moteris ir merginas su visu jų prieštaringu, bauginančiu sudėtingumu. Pasak jos, stebėti pabaigą buvo tarsi susidurti su kažkuo ir atgrasiu, ir nuostabiu.

„Slant Magazine“ kritikas Michael Savio buvo santūresnis, bet vis tiek sužavėtas. Jis palankiai įvertino serialą ir finalą apibūdino kaip neišvengiamai žiaurų: kruviną, liūdną ir šiek tiek pakrikusį. Jo manymu, serialo priklausomybę kelianti įtampa išliko. „Slashfilm“ kritikas Devin Minan atkreipė dėmesį į aštrius, sąmojingus dialogus ir įspūdingą garso takelį, nors serialas kartais pernelyg aiškina tai, ką žiūrovai galbūt mieliau būtų toliau mėginę įminti.

„Collider“ ir „Screen Rant“ recenzijos atsiduria per vidurį. „Collider“ kritikė Carly Lane įžvelgė ženklų, kad paskutiniuose epizoduose serialas galbūt vėl atranda savo kryptį, tačiau pabrėžė, jog paskutinės dvi valandos dar nepasirodė, todėl kol kas neaišku, kaip istorija galiausiai pasibaigs. „Screen Rant“ kritikė Mary Kessel svarstė, kad serialas galėjo užsibūti per ilgai, bet pripažino, jog įtaigūs aktorių pasirodymai ir šiurpūs siužeto posūkiai vis dar verti dėmesio.

Ne visus recenzentus serialas įtikino. „IGN“ kritikė Tara Bennett teigė, kad jam nepavyko susigrąžinti pirmojo sezono siaubo ir tempo. Ji pastebėjo, jog praeities laiko linija dabar pernelyg persipina su dabartimi, todėl nauji epizodai atrodo vangūs. „The A.V. Club“ kritikė Saloni Gajjar ir „The Playlist“ kritikė Ellie Johnson taip pat įžvelgė serialą, klimpstantį į savo mitologiją: istorijos kaupiasi viena ant kitos, kol ima blėsti pirminė pasakojimo jėga.

„RogerEbert.com“ įvertinimas buvo tiesmukas: ir taip painią, keliomis laiko linijomis pasakojamą istoriją papildžius dar vienu sluoksniu, struktūra tapo išpūsta ir kai kuriais atžvilgiais nepataisoma. Vis dėlto net ir šioje recenzijoje pripažįstama, kad seriale yra išskirtinių akimirkų: scenų, kuriose išgyvenusieji susiduria su smurto pasekmėmis itin tikroviškai ir nepamirštamai. „TheWrap“ kritikas Jesse Hassenger apibendrino viena mintimi: serialui dažniau pavyksta rasti savo kryptį, nei nepavyksta, tačiau tokios akimirkos pasitaiko vis rečiau.

Tad ką tai reiškia žiūrovams? Jei jus sudomino į veikėjus sutelktas siaubo serialas, nagrinėjantis išgyvenimo ir apsėdimo kainą, ketvirtasis sezonas pateiks atsakymų: kai kurie bus sukrečiantys, kiti sukels ginčų. Jei tikėjotės tvarkingos, griežtai surežisuotos finalinės dalies, prilygstančios ankstyvųjų epizodų koncentruotam siaubui, galite pasijusti apgauti.

Šiaip ar taip, „Yellowjackets“ baigia savo kelionę pagal užsispyrusias taisykles: chaotiškai, drąsiai ir neketindamas sušvelninti savo istorijos aštrumo. Paskutiniai epizodai reikalauja susitaikyti su nerimu, tačiau tiems, kurie išlieka iki galo, jie atsilygina scenomis, įstringančiomis atmintyje dar ilgai po titrų.

Palikti komentarą

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.