7 Minutės
Metacritic paskelbė prasčiausius 2025 metų filmus — kas nuvylė ir kodėl
Metacritic paskelbė savo metinį „žemiausių įvertinimų“ rinkinį: platformos oficialų sąrašą prasčiausiai įvertintų 2025 metų filmų. Pirmaujančiu antrašte tapo filmas War of the Worlds su Ice Cube pagrindiniame vaidmenyje, gavęs stulbinamą 6 iš 100 — toks rezultatas yra retas ir verčia atidžiau žiūrėti į kritikų suvestinius vertinimus. Pagal suvestinius kritikų komentarus, filmui pakenkė pandemijos sąlygomis vykęs gamybos procesas, akivaizdūs ir pernelyg tiesmukiški produktų išdėstymo sprendimai bei suvokimas, kad tai ilgokas komercinis klipas dideliam srautinio transliavimo prekybininkui, kas smarkiai suabejojo jo patikimumu ir menine verte.
Sąrašas primena aukštos profilės klaidų ir netikėtų fiasko katalogą. Komedijos ir projektai su žinomais aktoriais čia šalia franšizinių dalių ir didelio biudžeto mokslinės fantastikos filmų — tai rodo, jog vardas ir bilietų pardavimai negarantuoja kritikų prielankumo. Šis Metacritic sąrašas tapo savotišku kine matomų „klaidų inventoriumi“, kuriame susiduria populiarumas ir kritinė vertė.
Pastebimos vietos ir netikėtos pozicijos
Antrą vietą užėmė komedija Playdate su Kevinu Jamesu ir Alanu Ritchsonu, surinkusi 20 balų. Nicolas Cage’o Gunslingers taip pat atsidūrė su 20 balų, kas sustiprina tendenciją: Cage’o gausus ir įvairus kūrybinis palikimas toliau dalija kritikų nuomonę — dalis jo mažesnių projektų randa nišinius žiūrovus, tuo metu kiti būna smarkiai kritikuojami. Sylvesterio Stallone Alarum ir Rebel Wilson Bride Hard abu surinko po 23 balus, užbaigdami penketuką, kuriame dominuoja užsitarnavę žvaigždžių vardai, šiemet nesugebėję perkrauti savo populiarumo į kritikų pripažinimą.
Tolesnėse pozicijose matome plačiai reklamuotus tentpolus ir franšizes, kurios patyrė kritinį smūgį. Five Nights at Freddy’s 2 — nepaisant to, kad prieš sąrašo paskelbimą trumpam užėmė pirmąsias bilietų pardavimo eilutes — yra vertinamas 26 balais, kas iliustruoja, jog komercinis pasisekimas nebūtinai sutampa su kritikų konsensusu. Joe Carnahan režisuotas ir Omar Sy vaidinamas Shadow Force surinko 27, o Renny Harlin režisuotas The Strangers: Chapter 2 gavo 28 balus, taip pridėdamas dar vieną prie franšizių tęsinių grandinės, kurios nenuvylė recenzentų.
Russo brolių ilgai reklamuotas The Electric State, mokslinės fantastikos filmas, apie kurio biudžetą sklandė pranešimai, jog jis siekė apie 320 milijonų JAV dolerių, baigėsi stebėtinai žemai — 30 balų. Tuo tarpu atlikėjo The Weeknd asmeninis filmas Hurry Up Tomorrow gavo 29 balus — priminimą, kad žvaigždės iš muzikos pasaulio ne visada sugeba perkelti savo magnetizmą į kino kritikų pripažinimą.
Vidutinės ir žemesnės kategorijos kritikų „mėlovės“ — arba ne
11–15 intervale atsidūrė Juliet & Romeo ir Rihanna balsu dainuojami Smurfai (abu po 31), Johnny Depp’o Modi (32), Josh Boone’o adaptacija Regretting You (33) ir Simon West režisuotas Old Guy su Christophu Waltzu ir Cooperiu Hoffmanu (33). 16–20 pozicijose matome pavadinimus, tokius kaip The Ritual (33), veiksmo filmas Love Hurts (34), Audrey Diwan Emmanuelle atgaivinimas (35), Harmony Korine Baby Invasion (36) ir nauja Star Trek: Section 31 (37).
Kontekstas čia ypač svarbus: 2025 metai buvo pažymėti studijų eksperimentais su jau žinomais intelektiniais turtu (IP), žinomų vardų režisieriais ir pandeminio laikotarpio gamybomis. Kritikai dažnai pažymėjo nelygias scenarijaus struktūras, tonuinkxai nesuderintą juostos stilistiką ir pernelyg akivaizdžią komerciją. Diskrepansas tarp bilietų pardavimo ir kritikų balų — Five Nights at Freddy’s 2 šiuo atveju yra aiškiausias pavyzdys — taip pat akcentuoja besikeičiančius auditorijos elgsenos modelius: spektaklis ir vizualinis efektas dažnai stumia žiūrovus į kinoteatrus, tuo tarpu kritikai dažniau vertina pasakojimo vientisumą, originalumą ir režisieriaus viziją.
„Šis sąrašas mažiau apie vienerius prastus metus, o labiau apie industriją, kuri dar labiau sutelkė dėmesį į saugius sprendimus, kartais atrodžiančius tušti,“ komentuoja kino kritikė Anna Kovacs. „Kai studijos prioritetu laiko intelektinį turtą, prekės ženklą ir marketingą vietoje darniai veikiančio pasakojimo, tokie rezultatai tampa beveik neišvengiami — net jei biudžetai didžiuliai ir aktoriai yra žvaigždžių lygio.“
Gilinantis į šį Metacritic sąrašą, verta atkreipti dėmesį į kelis reikšmingus aspektus, susijusius su kritine sklaida ir kino ekosistemomis: kaip pandemijos metu suskaldytos gamybos grandinės, hibridiniai išleidimo modeliai (kino teatrai + srautinės platformos), ir intensyvus produktų integravimas (product placement) pakeitė tiek kritikų, tiek žiūrovų lūkesčius apie kokybės kriterijus. Šios tendencijos turi įtakos ne tik atskiroms premjeroms, bet ir platesnėms karjerų trajektorijoms režisieriams bei aktoriams.
Trivia ir užkulisių pastabos: War of the Worlds filmavimas pandemijos eroje reikalavo itin siauro tvarkaraščio ir nuotolinių postprodukcijos sprendimų; The Electric State didelis biudžetas sukėlė laukimo lygį, kuris, matyt, sustiprino kritikų nusivylimą dėl galutinio produkto. Fanų reakcija buvo mišri — kai kurie pavadinimai turi kultinių gerbėjų bendruomenes internete, tuo tarpu kiti sulaukia beveik vieningos paniekos. Toks poliarizavimas rodo, kad „blogas filmas“ gali tapti diskusijų sąjungininku, kur kritikai ir žiūrovai randa savus kriterijus vertinimui.
Ar laikyti Metacritic sąrašą galutiniu teismu, ar tik pokalbių pradininku — priklauso nuo perspektyvos. Tačiau vienas svarbus pamokos elementas kino kūrėjams aiškus: žvaigždžių galia ir didžiuliai biudžetai negarantuoja aiškios pasakojimo struktūros ir tono disciplinos, kurią dažnai reikalauja kritikų bendruomenė. Smalsiems kino žiūrovams šis sąrašas siūlo ir įspėjamą kelionę po 2025 metų labiausiai aptarinėtas klaidas, ir keletą kaltės malonumų — filmų, kuriuos verta pamatyti nepaisant kritikos, kad susidarytum savo nuomonę.
Analitinėje perspektyvoje verta atkreipti dėmesį į kelis niuansus, kurie gali padėti geriau suvokti, kodėl kinas, nepaisant techninių galimybių ir žemėlapių, kartais prastai susidoroja su kritikų lūkesčiais:
- Scenarijaus vientisumas: daugelis 2025 m. prastai įvertintų projektų kentėjo nuo neišbaigtų ar sprangių siužetų posūkių, kurie neatitiko filmo premisės ar žanro lūkesčių.
- Tono nenuoseklumas: kai filmas šokinėja tarp komedijos, dramos ir ironijos be aiškaus krypties, kritikai tai vertina kaip kūrybinę silpnį.
- Perdėtas produktų išdėstymas ir marketingas: akivaizdūs reklaminiai intarpai mažina žiūrovo pasitikėjimą filmui kaip meniniu produktu.
- Hibridiniai leidimo modeliai: kai filmas skirtas pirmiausia srautiniam transliavimui arba iškart kelia nerimą dėl platforminio „komercinio“ tono.
Tiek pramonės profesionalams, tiek entuziastams svarbu stebėti Metacritic ir panašias platformas ne tik kaip kritinės statistikos šaltinį, bet ir kaip socioekonominį indikatoriu: sąrašai atspindi platesnes tendencijas, tokias kaip intelektinio turto (IP) euforija, režisieriaus vaidmens kaita, ir auditorijos skonio fragmentacija. Tokia analizė padeda suprasti, kodėl vieni filmai tampa kritiškai pripažinti, o kiti — plačiai smerkiami, nepriklausomai nuo investicijų dydžio ar žvaigždžių kiekio.
Apibendrinant, Metacritic 2025 metų žemiausių balų sąrašas atskleidžia, kad kino industrijai būtinas subtilesnis balansas tarp komercinių interesų ir kūrybinės rizikos. Kritikai ir žiūrovai vis dažniau reikalauja aiškios pasakojimo krypties, autentiškumo ir meninės drąsos — elementų, kurių trūkumas 2025 metais dažnai baigėsi žemais įvertinimais. Tačiau net ir tokiuose sąrašuose pasitaiko netikėtų atradimų: filmai, kurie sulaukė kritikos, vietomis randa ištikimą auditoriją ir tampa kultūros diskusijų dalimi, o tai savo ruožtu formuoja naujas tendencijas bei inspiruoja kitus kūrėjus eksperimentuoti su žanrais ir formatų mišiniais.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą