6 Minutės
Tragiškas radinys Brentvude
Los Andželo policija sekmadienio vakarą aptiko žinomą režisierių Robą Reinerį ir jo žmoną Michelle Singer jų Brentvudo namuose, pradėjusi aktyvų žmogžudystės tyrimą. Pirminiai pareigūnų pranešimai nurodo, kad abiem aukoms buvo padaryti mirtini durtiniai sužalojimai. Žinia apie šį smurtinį ir netikėtą praradimą sukrėtė Holivudą ir kino gerbėjus visame pasaulyje: Robui Reineriui buvo 78 metai.
Šeima išplatino trumpą pareiškimą, prašydama suteikti laiko ir erdvės gedėjimui: „Su dideliu liūdesiu pranešame apie Michelle ir Robo Reinerų mirtį. Esame sukrėsti šio staigaus netekimo ir prašome gerbti mūsų privatumą šiuo be galo sunku laikotarpiu.“ Tyrimas ir toliau vyksta: Los Andželo policijos departamentas (LAPD) renka įrodymus, apklausia galimus liudytojus ir bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis. Žiniasklaidos priemonės, įskaitant Variety, aktyviai seka tyrimo eigą, skelbia naujausius duomenis ir kontekstualizuoja įvykius, tačiau kai kurios detalės kol kas lieka nepatvirtintos oficialių tyrėjų.
Gyvenimas ir karjera, kuri apibrėžė modernų amerikietišką kiną
Robas Reineris sukaupė unikalią karjerą kaip tiek aktorius, tiek režisierius, tapdamas vienu iš tų kūrėjų, kurių darbai palietė tiek populiariąją, tiek kritinę auditoriją. Pirmą plačiau užmerktą dėmesį jis pelnė vaidindamas Michaelą „Meathead“ Stivic seriale All in the Family — už šį vaidmenį jis laimėjo Emmy apdovanojimus kaip antraplanis aktorius 1974 ir 1978 metais. Televizijos sėkmė atvėrė kelią kūrybiniam augimui: Reineris pradėjo rašyti ir režisuoti įvairius segmentus komedijiniuose šou, tokiuose kaip The Smothers Brothers Comedy Hour ir netgi pasirodė ankstyvuosiuose Happy Days epizoduose, kol galutinai persiorientavo į pilnametražius filmus. Jo perėjimas nuo televizijos prie kino buvo ne tik karjeros posūkis, bet ir kūrybinė erdvė, kurioje Reineris galėjo plėtoti savo stiprią humoro jausmą, dramaturginius sprendimus ir gebėjimą dirbti su aktorių ansambliais.
1984 metais debiutavęs kaip pilno ilgio filmo režisierius su „This Is Spinal Tap“ tapo kultine juosta ir vienu iš pagrindinių mokumentikos žanro pavyzdžių. Filmo improvizacinis stilius ir sausas, bejausmis humoras turėjo didelę įtaką vėlesnėms satyrinėms juostoms — nuo Christopherio Guesto kūrinių iki televizinių mokumentikų, tokių kaip The Office. Šis amplua parodė Reinerio sugebėjimą suburti aktorius, skatinti improvizaciją ir tuo pačiu kurti struktūrizuotą pasakojimą. Vėliau jis pristatė daugiagenrį filmų rinkinį: Stand By Me (1986), The Princess Bride (1987), When Harry Met Sally (1989), Misery (1990) ir teismo dramą A Few Good Men (1992). Kiekvienas iš šių filmų atskleidė kitą jo skonio ir režisūros atspalvį — nuo jautrių paauglystės istorijų ir pasakų magijos iki aštrios romantinės komedijos ir įtemptos dramos.
Palyginimai ir kultūrinė įtaka
A Few Good Men įsitvirtina šalia kitų svarbių XX a. pabaigos teismo dramų dėl savo griežtos struktūros, intensyvių dialogų ir įsimintinų, teatralinių aktorių — Tomo Cruise'o ir Jacko Nicholsono — vaidybų. When Harry Met Sally perrašė romantinės komedijos taisykles: atvira, aštri ir protinga dialogo linija kartu su legendine sceną kavinėje tapo popkultūros atskaitos tašku. Spinal Tap poveikis sunkiau išmatuojamas kiekybiškai, tačiau jis tikrai tapo plačiai paplitusiu kultūros elementu; frazė „turn it up to 11“ pateko į kasdienį diskursą, o mokumentarinė forma, kurią filmas popularizavo, yra matoma per kelis dešimtmečius kino ir televizijos komedijose. Reinerio kūriniai nustatė standartus, kaip žiūrovai suvokia satyrą, autentiškumą improvizacijoje ir žanrinį lankstumą.
Užkulisiuose: verslas, kūryba ir palikimas
1987 metais Reineris bendradarbiavo įsteigdamas Castle Rock Entertainment — gamybos kompaniją, kuri finansavo ir kūrė ne tik jo pačio filmus, bet ir kitus komercinius bei kritiškai įvertintus projektus. Per šią platformą jis galėjo pasirinkti kūrinius, kurie jam buvo asmeniškai svarbūs, tuo pačiu palaikydamas ir platesnį pramogų industrijos repertuarą. Nors kartais jis priimdavo platesnės auditorijos filmus — pavyzdžiui, The Bucket List (2007) — jo prioritetas dažnai lieka istorijoje ir veikaluose, kuriose atsiskleidžia žmogaus emocijos, žmogiškumas ir stilistinė įvairovė.
Gerbėjai ir kritikai nuolat akcentavo jo universalumą: nedaugelis režisierių taip natūraliai perėjo tarp žanrų, nuo komedijos iki siaubo adaptacijos, romantinės komedijos iki sudėtingos teismo dramos. Kino entuziastai mėgsta paminėti, kad Many Spinal Tap kūrėjų sprendimas pasikliauti improvizacija stiprino filmo autentiškumą, o pats Reineris atliko smulkų vaidmenį savo režisuojamame filme, parodydamas, kad jam artima tiek kamera stovinti, tiek už jos dirbant. When Harry Met Sally scenarijaus autorė Nora Ephron meistriškai sujungė aštrų dialogą su natūralia Billy Crystal ir Meg Ryan chemija — šis filmas tapo šablonu daugybei vėlesnių romantinių komedijų ir iki šiol dažnai cituojamas kaip pavyzdys.
Kino istorikas Markas Jensenas pateikia platesnį kontekstą: „Reineris buvo viena iš tų retų asmenybių, kurių kūrybinis palietimas persidengė tiek komercinį, tiek kultinį žiūrovą. Jo filmai formavo, kaip amerikiečiai tikisi juoktis, verkti ir diskutuoti kino salėje.“ Jensenas priduria, kad skausmas pramonėje bus lydimas smalsumo — tyrėjams bandant atkurti vakaro įvykių seką Brentvude. Tokie komentarai iš kino istorikų ir pramonės analitikų padeda suprasti Reinerio vietą kino istorijoje ir kultūriniame kraštovaizdyje.
Ką tai reiškia Holivudui ir gerbėjams
Reinerio netekties šokas yra keliaprasmis: smurtinės ir staigios aplinkybės, kūrybinės raiškos praradimas ir šeimos bei artimųjų privatus skausmas, kuris dabar patenka į intensyvų viešą dėmesį. Jis paliko gyvus vaikus — Jake'ą, Nicką ir Romy — taip pat buvo įžvalginis tėvystės ir krikšto vaidmenimis platesnėje pramogų šeimoje. Šeimos narių privatumas, teisiniai veiksmai, laidotuvės ir testamento tvarkymas bus svarbūs klausimai artimiausiu metu, kai tyrimas pamažu atskleis daugiau detalių ir teisėsaugos procedūros įgaus pagreitį.
Kol LAPD tęsia apklausas ir rinkimą įrodymų, gerbėjai virtualiai prisimena Reinerio darbus: nuo satyrinės Spinal Tap iki emocionalios Stand By Me gilumos. Daugeliui žiūrovų peržiūra tampa būdu pagerbti kūrėjo atminimą ir grąžinti dėmesį į jo meną — filmai, kurie dažnai pabrėžia žmogaus ryšius, moralines dilemmas ir pasakojimo jėgą. Interneto forumai, socialiniai tinklai ir kino bendruomenės ruošiasi organizuoti prisiminimų iniciatyvas, retrospektyvas kino teatruose ir diskusijas apie Reinerio indėlį į kino meną bei populiariąją kultūrą.
Artimiausiomis dienomis galima tikėtis daugiau oficialių pareiškimų iš teisėsaugos, taip pat pagarbos ir atminimo bangos iš kino industrijos — pranešimų spaudai, kolegų kondolencijų ir galimų memorialinių renginių. Kol kas filmų mylėtojai gali gerbti jo atminimą peržiūrėdami juostas, kurios padėjo jam susikurti reputaciją kaip intelektualaus, žmogiško ir techniškai įgudaus pasakotojo. Tokios retrospektyvos taip pat suteikia galimybę aptarti jo metodus, įtaką jauniesiems kūrėjams ir tai, kaip jo darbai integravosi į platesnį kino istorijos kontekstą — nuo žanrų maišymo iki mokumentarinės formos evoliucijos.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą