10 Minutės
Kas nutiko serialui Boots?
Netflix tyliai patvirtino, kad neplanuoja pratęsti serialo Boots antram sezonui, taip užbaigdama karinės dramedijos gyvavimą, kuri debiutavo su palankiais recenzijomis ir netikėta kultūrine įtaka. Serija — pagal Andy Parker adaptuotą Greg Coop White memuarą The Pink Marine ir išskirtinė kaip vienas iš paskutinių televizijos projektų, susijusių su legendiniu prodiuseriu Norman Lear — startavo aštuonių epizodų sezonu, prieš neišvengiant sprendimo nesivystyti toliau.
Boots pasakojo apie Cameron Coop (vaidino Miles Heizer), jaunuolį su vidiniais konfliktais, kuris slėpė savo seksualinę tapatybę įstojęs į JAV jūrų pėstininkus kartu su geriausiu draugu Ray McAfee (kredituotas kaip Liam O.). Šou derinys — humoras, paauglystės tapatybės drama ir karinis realizmas — sulaukė pagyrų: jis surinko 90 % Rotten Tomatoes reitingą ir pritraukė ištikimą žiūrovų auditoriją per pirminį transliavimą.
Nepaisant palankios kritikos ir vidinių Netflix šalininkų, sprendimas nepratęsti antro sezono gimė po diskusijų tarp Netflix ir prodiuserio Sony Pictures Television. Pramonės šaltiniai teigia, kad Netflix analizavo ilgalaikes peržiūros metrikas ir svėrė seriją pagal sudėtingą vidinę skaičių sistemą — į kurią įėjo žiūrovų išlaikymas, vieno epizodo sąnaudos ir tai, kaip serialas dera su platformos pasauline strategija.
Sony mėgino padidinti serijos išlikimo galimybes pratęsdama pasirinkimo sutartis rugpjūtį keliems svarbiems aktoriams ir komandai — tarp jų Miles Heizer, Liam O., Kieran Moore, Dominic Goodman, Angus O’Briain, Blake Brett ir Rico Paris — tai signalizavo, kad studija tikėjosi palikti Boots pasiruošusią greitam pratęsimui arba perperkamam sprendimui. Tačiau Netflix išimtinumo ir licencijavimo apribojimai daro ypač sunku išoriniam prodiuseriui pasiūlyti atšauktą Netflix originalą kitoms televizijoms ar platformoms, kai srautinio transliavimo paslauga nusprendžia nutraukti projektą.
Kodėl atšaukimas skaudina
Daugeliui žiūrovų ir kritikų Boots atrodė kaip retas pavyzdys, kur srautinė serija sugebėjo sujungti emocinį niuansą ir karinį kontekstą be melodramos. Palyginimai su klasikine karinėje dramedijoje ir dramomis yra neišvengiami — Boots tonalinis mišinys linksta į žmogišką satyrą, primenančią MASH, tuo pačiu turėdamas šiuolaikišką atvirumą, panašų į HBO's Generation Kill. Be to, serija perėmė Norman Lear palikimą, tęsdama socialiai sąmoningą pasakojimą moderniame kontekste.
Atšaukimas taip pat atkartoja platesnį srautinių platformų tendencijų vaizdą: kokybė ir pripažinimas nebėra garantija išgyvenimui. Netflix ir kitos platformos reguliariai nukerpa repertuarą, siekdamos prioritetizuoti programas, kurios generuoja ilgalaikę peržiūrų vertę arba sukuria milžinišką akivaizdų sprogimą. Ankstesni pavyzdžiai, tokie kaip Sense8 ar The OA, patyrė panašias likimo trajektorijas — fanų kampanijos kartais atgaivino projektus trumpam, kaip nutiko Sense8, kuri gavo trumpą uždarymo sezoną užbaigti pasakojimą.
Tai, kad Boots sulaukė aukštų kritikų balų (pvz., Rotten Tomatoes 90 %), rodo, jog žiūrovų ir kritikų įvertinimai buvo palankūs, tačiau tokie rodikliai nebūtinai atspindi ilgalaikį žiūrimumą ar tarptautinį rezonansą, kurių rekomenduoja dauguma srautinių platformų ekonomikos modelių. Pavyzdžiui, trumpalaikiai virališkumo protrūkiai, bendruomeniniai pokalbiai socialiniuose tinkluose ir nuolatinis žiūrovų sugrįžimas yra svarbiau už vienkartinę pagyrą recenzijose. Netflix, remiantis tam tikrais pramonės šaltiniais, skaičiuoja tiek „Retention“ metrikas, tiek „cost-per-episode“ santykį su prognozuojamu tarptautiniu auditorijos augimu.
Techniniai ir finansiniai aspektai dažnai lieka už kadro: filmavimo ir lokacijų sąnaudos, detaliųjų tapatybės temų vaizdavimas su visuomeniniais konsultantais, istorinio laikotarpio kostiumai ar net ginkluotės demonstravimas — visa tai prisideda prie vieno epizodo gamybos kainos. Projektai, kurie negeneruoja platus žiūrovų sluoksnio arba kurie reikalauja specifinių leidybinių sprendimų dėl jautrios temos, gali tapti brangesni palyginti su prognozuojamu žiūrovų atsaku.
Fanų reakcija ir užkulisių dinamika
Po pranešimo socialiniai tinklai užvirė: žiūrovai gyrė aktorių pasirodymus ir apgailestavo dėl neužbaigtų siužetinių linijų. Už kulisų kūrėjai ir aktorių komanda, pasak šaltinių, stengėsi gauti daugiau laiko plėsti charakterių vingius, kuriuos pirmame sezone tempė išraiškingas, lėtesnis tempo pasakojimas. Sony sutartiniai pratęsimai buvo praktinis žingsnis siekiant išlaikyti galimybes, tačiau teisiniai ir išimtinumo barjerai pasirodė lemiami.
Filmų ir serialų kritikė bei laisvai samdoma televizijos analitikė Anna Kovacs komentavo: "Boots buvo tas serialas, kuris su kiekviena serija turtėjo; jo atšaukimas nėra amatų pralaimėjimas, o šaltas srautinės transliacijos aritmetikos atspindys. Gerbėjai nusipelnė daugiau Camerono kelionės ir galimybės serialui per laiką surasti platesnę auditoriją." Ši citata atspindi platesnį profesionalų pasipiktinimą dėl sprendimų priėmimo kriterijų, kurie kartais ignoruoja turinio ilgalaikę vertę ir kultūrinį poveikį.
Užkulisiuose taip pat buvo kalbama apie kūrybinės komandos ketinimą plėtoti tam tikras temas — pavyzdžiui, LGBTQ+ atstovavimą kariuomenėje, draugystės ir pareigos konfliktus, bei psichologinius pokyčius per intensyvų karo parengimą. Tokie siužetiniai elementai reikalauja laipsniško vystymo, kad jie atrodytų tikroviški ir jautrūs, todėl vieno sezono aštuoni epizodai galėjo būti tik pradžia platesnio pasakojimo, kuriam reikėtų laiko vystytis.
Pramoninė perspektyva: ką tai reiškia kūrėjams ir studijoms
Boots užbaigimas primena, kad srautinių paslaugų laikais svarbu derėtis dėl teisių, kurios leistų serialui persikelti ar būti perparduotam, jeigu pirminė platforma nutrauktų projektą. Svarbi yra ne tik finansinė sutartis, bet ir susitarimai dėl IP (intelektinės nuosavybės) valdymo, tarptautinių licencijų ir galimų „save-and-transfer“ mechanizmų.
Studijoms, tokioms kaip Sony Pictures Television, būtina turėti aiškią rezervo strategiją: pratęsimai aktoriams, ir teisinių variantų laikymas atvirų galimybių (pavyzdžiui, galimybė pasiūlyti serialą kitai platformai arba parduoti tarptautines teises) gali sukurti šansus išgelbėti seriją. Tačiau jei Netflix turi išimtinę gamybos teisę arba jeigu yra ilgalaikės licencijos sąlygos, perleisti projektą kitai platformai tampa sudėtinga ir brangu.
Pramonės šaltiniai taip pat atkreipia dėmesį į skirtumus tarp transliavimo platformų strategijų. Kai kurios platformos prioritetizuoja originalų turinį, siekdamos pritraukti abonentus unikaliomis serijomis, kitos — akcentuoja turinio racionalizavimą pagal regioninę paklausą. Todėl kūrėjams verta aiškiai vienu metu siekti kūrybinės laisvės ir komercinių sutarčių, kurios garantuoja tam tikrą laipsnį projekto apsaugos, jeigu pirminė platforma pasikeistų ar atsisakytų tolimesnio finansavimo.
Galimos išsaugojimo ir perkėlimo strategijos
Nors Netflix dažnai išlaiko visišką kontrolę, istorijoje yra atvejų, kai serialai pakeitė „namus“ kitose platformose ar buvo atgaivinti po fanų kampanijų ir teisinių derybų. Tokio tipo operacijos reikalauja kelių elementų sutapimo: teisių išgryninimo, finansinių partnerių įtraukimo, ir pakankamai didelės gerbėjų bazės, kuri parodytų būsimiems pirkėjams potencialų žiūrovų susidomėjimą.
Praktiniai žingsniai, kuriuos gali svarstyti kūrėjai ar studija, apima:
- Teisių inventorizavimas: aiškus sutartinių įsipareigojimų ir licencijų žemėlapis;
- Aktorių ir kūrybinės komandos sutartinių pratęsimų išlaikymas, kad būtų išsaugota galimybė greitai paleisti gamybą kitur;
- Partnerių paieška tarp kitų didelių srautinio turinio platformų arba tradicinių televizijų tinklų;
- Fanų kampanijų skatinimas ir viešųjų ryšių strategijos, siekiant išlaikyti viešą diskusiją apie serialą ir parodyti komercinį potencialą.
Tačiau realybė tokia, kad daugeliu atvejų teisinių ir licencinių kliūčių įveikimas kainuoja laiko ir pinigų, o galimi pirkėjai analizuoja kiekvieną rizikos faktorių. Prononiškai kalbant, serialas turi turėti stiprų prekės ženklo atpažinimą, tarptautinį potencialą arba būti riba, kurią verta perimti dėl tolesnių investicijų.
Reikšmė žiūrovams: ką prarado auditorija
Žiūrovams Boots pabaiga — tai nedidelis, bet aštrus nusivylimas: dar vienas gerai įvertintas pavadinimas nutrauktas anksčiau, nei galėjo pilnai sužydėti. Tiems, kurie vertino subtilų charakterių kompromisų tyrinėjimą, buvo svarbu matyti, kaip Cameron vystysis toliau: kaip serialas spręs jo identiteto, pareigos ir santykių temas. Po atšaukimo liko neužbaigtų klausimų apie veikėjų ateitį, o tai skatina diskusiją apie pasakojimo vertę ir projekto kultūrinį palikimą.
Vis dėlto aštuoni esami epizodai sudaro kompaktišką, jaudinantį pasakojimą, kurį daugelis žiūrovų jau priėmė ir aptarė socialiniuose tinkluose bei įvertinimuose. Tokie trumpi, bet turiningi sezonai gali ilgainiui įgyti antrinę gyvybę per rekomendacijas, kritikų sąrašus ir teminius pokalbius apie karinę reprezentaciją ir LGBTQ+ atstovavimą.
Ką tai reiškia reprezentacijai karinėje fikcijoje
Boots užkėlė svarbius klausimus apie tai, kaip kariuomenė ir personalinės tapatybės istorijos gali būti vaizduojamos televizijoje. Serija balansavo tarp realistiško karininko rengimo ir jautraus asmeninių pasirinkimų atskleidimo. Tokia reprezentacija turi reikšmę ne tik pramoginiam fonui — tai yra dalis platesnio pokalbio apie tai, kaip visuomenė priima sudėtingas tapatybes institucijose, kur tradiciškai vyrauja konservatyvios vertybės.
Tokios temos dažnai reikalauja ekspertų konsultacijų, istorinių ir kultūrinių tyrimų, ir atsakingo kūrybinio pristatymo, kad būtų išvengta stereotipų ir neapdairių sprendimų. Boots akcentas į asmens vidinius konfliktus kariuomenėje prisidėjo prie prasmingesnio, labiau nuoseklaus diskurso, kuris gali turėti ilgalaikį poveikį žanrui ir ateities kūrėjams, kurie sieks panašių temų.
Ateities perspektyvos ir galimi scenarijai
Ar Boots gali atgimti kitur? Tai neaišku. Atsižvelgiant į Yahoo ir Sony ankstesnes strategijas su išgelbėtais šou, teisinių ir verslo barjerų yra nemažai. Tačiau trys pagrindinės galimybės išlieka realios, nors skirtingai tikėtinos:
- Perpardavimas ar perėmimas kitai platformai: reikalauja teisių perrašymo ar susitarimo su Netflix, kuris dažnai reikalauja finansinių kompensacijų ir sudėtingų derybų;
- Nepriklausomas tęsinys ar spin-off serialas, kurį inicijuotų originali prodiuserių komanda su naujomis finansavimo priemonėmis;
- Uždarymo filmas ar specialus epizodas, kuriam būtų surinktos lėšos ir teisinės galimybės iš skirtingų šaltinių.
Kiekvienas scenarijus reikalauja laiko ir politinių pokyčių industrijoje: platformų apetitas rizikai, tarptautinių teisinių mechanizmų lankstumas ir studijų gebėjimas mobilizuoti finansus. Šiuo metu, kol nėra pranešimų apie konkuruojančias derybas, aštuoni epizodai lieka kaip savarankiškas pasakojimas, kurį žiūrovai gali peržiūrėti ir aptarti.
Išvada
Nors Boots galėjo būti trumpalaikis serialas, jis paskatino reikšmingas diskusijas: apie atstovavimą karinėje fikcijoje, apie legendinių vardų, kaip Norman Lear, įtaką ir apie tai, kaip srautinių platformų ekonomika lemia, kokios istorijos gauna laiko išsivystyti. Šis atvejis yra priminimas kūrėjams ir studijoms — derėtis dėl teisių ir išankstinio planavimo yra svarbu; žiūrovams — kad kartais net gerai įvertinti kūriniai gali būti per trumpai lemiami srautinės industrijos reikalavimų.
Galiausiai Boots nėra visiškai dingęs iš kultūrinės erdvės: jis liks pavyzdžiu, kaip jautri, gerai atlikta karinės dramedijos konstrukcija gali sukelti platus diskusijas ir priversti industriją pergalvoti turinio vertinimo kriterijus. Daug kas priklausys nuo to, ar studijos ir platformos ras būdus geriau saugoti kūrinius, kuriems reikia daugiau laiko užaugti ir surasti savo auditoriją.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą