8 Minutės
Kas nutekėjo iš atšaukto Avengers projekto
Nutekinta sinopsė atskleidė, kas galėjo būti istorija atšauktam Avengers: The Kang Dynasty — ir ji skamba kaip sutelktas, tragiškas multivisatos epas. Pagal pramoninius nutekėjimus, Marvel Time Variance Authority (TVA) planavo suburti komandą iš „inkarinių būtybių“ iš skirtingų paralelinių realybių: veikėjų, kurių gili ryšys su gimtinėmis laiko juostomis juos darė vienintaisiais, galinčiais konfrontuoti su Kangs taryba. Plane pagrindiniu naratyvo centru buvo numatytas Tom Holland Peteris Parkeris, kurį turėjo remti kiti multivisatos inkariukai, tokie kaip Tobey Maguire ir Andrew Garfield kurti Žmogaus-voro versijos, Hugh Jackman Logano (Wolverine) įvaizdis, o taip pat ir Nicolas Cage’e įsivaizduojamas Ghost Rider.
Nutekėjusi versija ne tik nupiešė laukiamus kryžinius susitikimus tarp populiarių herojų, bet ir pasiūlė konceptualų vertės apmąstymą: kas nutiktų, jei kosminė-politinė kova už realybės kontrolę pareikalautų didelių aukų? Tai buvo ne tiek vienas protingas šou siekiant fanų malonės, kiek bandymas perteikti platesnį moralinį klausimą apie laiko juostų atsakomybę ir multivisatos pasekmes MCU (Marvel Cinematic Universe) mastu. Pats TVA motyvas, kaip institucija, turėjo būti naudojamas ne tik kaip techninis įrankis, bet ir kaip pagrindinė ideologinė ašis, kuri konfrontuotų su Kango koncepcija — laiko manipuliacijos ir valdžios per laiko linijas etikos klausimu.
Šioje nutekintoje sinopsėje „inkarinės“ būtybės buvo pateiktos kaip daugiau nei kostiumų maišymas: jų ryšys su gimtomis laiko juostomis suteikė emocinį ir naratyvinį svorį kiekvienam susitikimui, be to, tai leido sukurti skirtingų „versijų“ herojų dramatiškas sąveikas. Multivisatos susitikimai būtų apjungti ne tik veiksmo scenomis, bet ir intymiomis, perteikiančiomis praradimo, kaltės ir atpirkimo temomis. Tai būtų išskirtinis bandymas sujungti multivisatos keleto sluoksnių skonį su rimtesnėmis pasakojimo pasekmėmis MCU kontekste.
Kaip istorija būtų vystęsi
Paremtas nutekėjusiais šaltiniais, projektas buvo lokalizuotas kaip TVA paskutinės kartos pastanga sustabdyti Kangą, vadinamąjį Kang the Conqueror, nuo realybės pertvarkymo. Pagrindinė įtampa turėjo kilti iš to, kad kovos priemonės ir netgi moraliniai šansai būtų riboti: istorija nebuvo užprogramuota įprasčiausio „herojus laimi“ pabaigos link, o link tamsesnės, kompaktiškesnės tragedijos linijos. Surinktos „inkarinės“ būtybės galiausiai patyrė nesėkmę — pralaimėjimas sutraiškė kelias laiko juostas ir išvedė į egzistencinę grindį, kuri būtų išauginta į niokojamą „Battleworld“.
Šis „Battleworld“ koncepcija, perteikta kaip niūrus scenografinis sprendimas, būtų buvusi ne tik vizualinė priesaika, bet ir naratyvinė jungtis į platesnius renginius, numatytus Avengers: Secret Wars. Kitaip tariant, Kango triumfas būtų suveikęs kaip tiltas į didesnį, „endgame“ stiliaus susidūrimą, kuriame susikaupusios pasekmės reikalautų naujų sprendimų ir moralinių kompromisų. Tokia struktūra leistų Secret Wars įvesti aukštesnę riziką, nes herojų netektis ir laiko juostų žlugimas suteiktų scenai realaus svorio.
Nutarimas paversti filmą mažesnio masto tragedija, o ne tradicine blizgančia pergalės istorija, rodo kūrybinį siekį keisti žanro lūkesčius — čia būtų tyrinėjami aukos, pamokos ir ilgalaikės pasekmės. Tačiau toks pasakojimo tonas taip pat turėjo didelį rizikos veiksnį: tiek iš fanų, tiek ir iš platesnės auditorijos, kuri gali būti jautri mylimų herojų netektims. Ši dinamika tarp kūrybinio drąsumo ir komercinio saugumo buvo akivaizdi nutekėjusio projekto prielaida.
Konkrečiai veiksmų linijos iš to projekto, taip pat keli didelio masto siužetiniai posūkiai — pvz., kelios laiko juostos susilieja į vieną niokojantį pasaulį, arba pagrindinių veikėjų asmeniniai konfliktai dėl pasirinkimų, kurie paliks tragedijos ženklą — būtų tarnavę kaip emociniai atspirties taškai tolimesnei Secret Wars naratyvui, kuriame šios pasekmės būtų išnaudotos dar esminėms dilemmoms spręsti.
Kodėl Marvel pakeitė kursą
Pagal viešai skelbiamus pranešimus, šie planai žlugo po to, kai aktorius, vaidinęs Kangą — Jonathan Majors — susidūrė su kaltinimais, kurių pasekmė buvo Disney ir aktoriaus atsiskyrimas. Toks išorinis faktorius radikaliai paveikė studijos sprendimus, privertė persvarstyti tolimesnę istorijų liniją ir išbraukti The Kang Dynasty iš plano. Kūrybinis posūkis, kuris turėjo sekti po to, buvo ne tik reorganizavimo sprendimas — tai buvo būtina reakcija į faktą, kad pagrindinis antagonistas tapo nebepritaikomu dėl teisinių ir reputacinių priežasčių.
Studija kūrybiškai persiorientavo: Kang Dynasty būtų laikinai saugomas stalčiuje, o Avengers kelias būtų perdėliotas. Vienas iš ryškesnių gandų dėl šio posūkio buvo tas, kad Robert Downey Jr. galbūt būtų atsisakęs tradicinės Iron Man šarvo sampratos ir priėmęs naują vaidmenį Avengers: Doomsday — dramatiškas pokytis, atspindintis, kaip produkciniai sprendimai ir užkulisinės kontroversijos gali perskirstyti personažų trajektorijas visoje kinematinėje visatoje.
Tokia situacija iliustruoja šiuolaikinio kino industrijos realijas: dideli franšizės projektai negali egzistuoti izoliuotai nuo realių socialinių, teisinių ir reputacijos rizikų. Kai pagrindinis veikėjas tampa politiškai arba teisiškai probleminiu asmeniu, studija stoja prieš sudėtingą pasirinkimą — arba pertvarkyti narratyvą, arba surasti alternatyvas, kurios būtų nuoseklios, bet neprarastų komercinio patrauklumo. Marvel sprendimas perkonsultuoti savo Avengers kelią rodo, kad didžiųjų franšizių lankstumas yra esminė rūšis išlikti ilgalaikiu etapu.
Be to, finansiniai interesai, partnerystės ir platesnės multimedijos strategijos (pvz., serijinės transliacijos ar komiksų deriniai) taip pat paveikė sprendimą. Reorganizacija leido Marvel peržiūrėti savo prioritetus — tiek kūrybinius, tiek ir komercinius — ir ieškoti būdų, kaip integruoti arba perdirbti idėjas, kurios buvo numatytos pradiniame faile, bet jau be to, kad pagrindinis antagonistas būtų toliau naudojamas.
Kontekstas ir palyginimai
Nutekėjęs siužetas skaitosi tarsi mišrus ankstesnių multivisatos darbų rinkinys. Juo buvo skolinamos emocinės susitikimo natai iš Spider-Man: No Way Home — filmo, kuriame sėkmingai susitiko Holland, Maguire ir Garfield — tuo pačiu siekiant pasiekti Secret Wars mastą, kuris griauna visatas, ir komiksų Battleworld toninį riziką. Toks derinys turėjo galimybę suteikti MCU hibridinę struktūrą: fanų trokštamų kryžminių momentų žavesys kartu su rimtomis, komiškai tamsesnėmis pasekmėmis.
Fanams „inkarinių būtybių“ koncepcija primintų animacinį eksperimentą Spider-Man: Into the Spider-Verse, kur skirtingos to paties herojaus iteracijos ne tik susitiko dėl siužeto, bet ir turėjo skirtingą emocinį svorį bei prasmę. Tačiau ši nutekėjusi Marvel versija uždavė platesnį klausimą: ką reiškia, kai tokie susitikimai kainuoja per didelę kainą? Knygose ir komiksuose Battleworld dažnai simbolizuoja moralines ir egzistencines krizes, o adaptuojant tai kino lygmenyje, reikalingas kruopštus balansas tarp vizualinio spektaklio ir nuoseklaus pasakojimo.
Užkulisiuose nutekėjimas taip pat atskleidžia modernią Holivudo tiesą: didelės franšizės privalo būti lankščios. Auditorijos poreikis multivisatos istorijoms išaugo — žiūrovai trokšta netikėtumo, kryžminių pasirodymų ir nostalgijos — tačiau tuo pačiu metu studijų rizika padidėja, kai kyla klausimų dėl aktorių vaidmenų, teisinių problemų ar reputacinių krizių. Fanų reakcija į nutekintą sinopsę buvo mišri: vieni džiaugėsi multivisatos kryžminimais, kiti nusivylė dėl siūlytos tragiškos mylimų veikėjų pralaimėjimo idėjos.
Kaip pastebi kino kritikė Anna Kovacs, "siužetas, aukojantis pažįstamus herojus tam, kad įvestų drąsesnį Secret Wars, atrodo tiek drąsus, tiek rizikingas. Tai būtų suteikę MCU retą moralinę pasekmę — kad kartais net herojai pralaimi — bet taip pat galėjo atstumti žiūrovus, susijusius su tam tikrais personažais." Ši įžvalga pabrėžia, kodėl Marvel gali pasirinkti mažiau fatalistinį kelią, siekiant apsaugoti franšizės ilgalaikį ryšį su auditorija.
Ką tai reiškia ateičiai
Detales apie Avengers: Doomsday studija vis dar saugo tvirtai. Ar Marvel pernaudos idėjas iš panaikinto scenarijaus į ateities projektus — lieka nežinia — tačiau nutekėjimas atskleidžia studijos polinkį tyrinėti tamsesnes, multivisatos orientuotas istorijas. Tokios temos, kaip laiko juostų ironija, alternatyvių realijų moralė ir herojiškumo kainos, akivaizdžiai dominuoja kūrybiniuose svarstymuose. Kol kas gerbėjai gali tik spėlioti, kurie likučiai — nuo Wolverine epizodų iki galimo Ghost Rider pasirodymo — išliks perrašymo procese.
Ateities kryptis priklausys nuo kelių veiksnių: kūrybinio komandos vizijos, komercinių interesų, teisinių aplinkybių ir, žinoma, auditorijos reakcijos. Jei Marvel nuspręs integruoti tam tikrus elementus iš atšaukto projekto, tai greičiausiai bus padaryta taip, kad būtų sumažinta reputacinė rizika, tačiau išlaikytas dramatinis svoris, pvz., per simbolines cameos ar atskirus epizodus TV serijose ar filmuose, kurie turės laiko ir kontekstą tokiai įtampai išpildyti.
Galiausiai, nutekėjimas primena: MCU ateitį formuoja tiek ekrane vykstantys pasakojimai, tiek užkulisiniai įvykiai. The Kang Dynasty, nors ir gali niekada neateiti į kino teatrus, savo idėjų liekanas gali palikti tolesnėse Marvel strategijose, ypač artėjant prie Secret Wars. Tai reiškia, kad bet kokie būsimi multivisatos įvykiai gali būti įkvėpti šių drąsių, bet rizikingų koncepcijų, tačiau pritaikyti taip, kad atitiktų tiek kūrybinius, tiek verslo reikalavimus.
Taip pat verta paminėti, kad tokie nutekėjimai — net jei jie nėra visiškai tikslūs — suteikia analitikams ir žiniasklaidai galimybę aptarti galimus Marvel strategijos žingsnius, įvertinti rizikas ir numatyti, kaip didelės franšizės elgiasi krizių metu. MCU išlieka nuolat kintanti platforma, kur kiekvienas sprendimas gali turėti tolimesnių pasekmių visai populiariajai kultūrai ir pramogų industrijai.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą