James Cameron: atvira nuomonė apie Alien franšizę ir ateitį

James Cameron: atvira nuomonė apie Alien franšizę ir ateitį

Komentarai

7 Minutės

James Cameron’s blunt verdict on the Alien franchise

Iki šiol atviras pokalbis aktoriaus Michael Biehn podkaste atnešė vieną iš ryškiausių Jameso Camerono pareiškimų apie Alien visatą. Režisierius, kurio kūrybos sąraše matome The Terminator, Aliens ir The Abyss, ne tik kritiškai įvertino pasakojimo sprendimus, priimtus po Aliens, bet ir aiškiai pareiškė, kad neplanuoja sugrįžti prie šios franšizės. Ši nuostata nėra vien emocinis atsakas — Cameronas argumentuoja savo poziciją remdamasis konkrečiomis siužetinėmis kryptimis, studijos sprendimų įtaka ir platesne kino industrijos dinamika, kuri, jo manymu, pašalino kelis pagrindinius elementus, reikalingus ilgalaikiam serijos vystymuisi.

Why Alien 3 drew Cameron’s ire

Aliens tęsinys ir jo emocinis uždavinys, pasak Camerono, buvo sutrikdytas filme Alien 3. Jis ypač pabrėžė atidarymo sprendimą žudyti mylimus veikėjus — seržantą Hicksą (Michael Biehn) ir Newt (Carrie Henn). Cameronas tai įvardijo kaip „kvailiausią sprendimą“, nes ankstesnis filmas buvo sukūręs stiprų emocinį ryšį su minėtais personažais ir Bishopu; šis investicijos momentas turėjo tęstis ir būti išnaudotas, tačiau vietoje to buvo beveik akimirksniu panaikintas. Toks pasitraukimas nuo tęstinumo, jo nuomone, pakeitė simpatijų ir identifikacijos ašį: vietoje empatinių herojų žiūrovams pateikiami kaliniai ir pataisomieji, kuriems iš pradžių sunku jausti užuojautą. Tai sukėlė ne tik pasipylusius priekaištus dėl naratyvo sprendimo, bet ir platesnį diskursą apie tai, kaip personažų naikinimas gali paveikti franšizės žiūroviškumą ir komercinį ilgaamžiškumą.

He defends David Fincher—blames the system, not the director

Nors Cameronas griežtai kritikavo siužetinius pasirinkimus, jis atsargiai gynė Davidą Fincherį — režisierių, kuriam Alien 3 buvo pirmasis pilno metro filmas. Cameronas pripažino Fincherio talentą ir aiškino, jog daugelis filmo trūkumų yra labiau sisteminio pobūdžio: studijos įsikišimai, scenarijaus redakcijos, biudžeto ir produkcijos kriziniai sprendimai nei vien tik režisieriaus vizijos klaidos. Tai svarbi pastaba tiek kino istorikai, tiek franšizių analitikai: filmai dažnai yra bendras produktas, kuriame kūrybinis autorius kartais priverstas veikti sudėtingoje korporacinėje aplinkoje, kur sprendimus lemia ne vien meniniai sumetimai, bet ir finansiniai, reklaminiai bei teisinių reikalų motyvai. Cameronas tokiu būdu skiria asmeninę atsakomybę nuo sisteminių klaidų, pabrėždamas, kad kritika turi būti nukreipta ne tik į pavienius kūrėjus, bet ir į platesnį industrinį kontekstą.

How Cameron views the later entries

Už Alien 3 ribų Cameronas pateikė santūrias, bet tikslias nuomones apie vėlesnius franšizės kūrinius. Jis pagyrė srautinę seriją Alien: Earth, apibūdindamas ją kaip „labai gerą“ — šis įvertinimas rodo, kad naujos formos pristatymai platformose gali veikti, kai režisieriai ir kūrybinės komandos ras tinkamą balansą tarp naujų idėjų ir gerbėjų lūkesčių. Taip pat jis pažymėjo, jog tam tikros scenos filme Alien: Romulus, ypač nulinės gravitacijos ir rūgšties sąveikos epizodas, jam patiko — tokie kino sprendimai rodo techninį įgūdį ir drąsą eksperimentuoti su vizualiniais elementais. Tuo tarpu Prometheus, pasak Camerono, yra vizualiai įspūdingas, bet vietomis logiškai prieštaringas: filmas užkėlė svarbių klausimų apie pamėklą, kūrimą ir kilmę, tačiau jų sprendimas ir naratyvinis loginis tęstinumas kartais paliko spragas, kurios trukdo vientisam suvokimui. Dėl Alien: Covenant jis užsiminė, jog tai nebūtų filmas, kurį jis pats būtų kūręs — tai rodo atotrūkį tarp šiuolaikinių kūrybinių krypčių franšizėje ir jo pačio režisieriaus instinktų bei naratyvinių prioritetų. Tokie komentarai padeda suprasti, kad skirtingi režisieriai brėžia skirtingas kryptis, o franšizės identitetas tuomet priklauso nuo to, kiek studija leidžia autoriams realizuoti savo vizijas.

Context: franchise fatigue and fan influence

Camerono galutinis požiūris buvo aiškus: jo neįtiksintos finansinės paskatos negalėtų jo „pagauti“ atgal į franšizę. Jis taip pat pastebėjo, kad lyderystė dabar dažnai perleidžiama gerbėjams — tai reiškia, kad auditorijos lūkesčiai, nostalgija ir internetinė diskusija vis labiau formuoja studijų sprendimus. Ši dinamika atspindi platesnį Holivudo trendą, kai paveldimos prekės ženklai balansuoja tarp gerbėjų valios tenkinimo ir bandymo išradinėti save iš naujo — procesas, kuris neretai duoda mišrias, prieštaringas apžvalgas. Franšizės nuovargis (angl. franchise fatigue) taip pat vaidina reikšmingą rolę: per daug tęsinimų, perkrovimų ir skirtingų stilių gali išskaidyti centrinę mitologiją ir sumažinti žiūrovų susidomėjimą, ypač jei trūksta nuoseklumo ar aiškios autoriaus vizijos.

Paties Alien 3 istorija dažnai pateikiama kaip perspėjimas apie studijos kišimąsi ir produkcijos šurmulą — faktai, gerai žinomi žanro gerbėjams. Filmas patyrė daugybę perrašymų, montažo intervencijų ir kritinių redakcinių pakeitimų; Fincherio santykis su galutine versija buvo įtemptas ir žinomas kaip vienas iš prieštaringai vertinamų pavyzdžių kino istorijoje. Daugelis filmų atitinkamai tampa poliarizuojančiais: vieni vertina jų niūrų toną ir industrialinį dizainą, kiti apgailestauja dėl to, kad prarasti Aliens pristatyti personažai. Tai iliustruoja, kaip kūrybinės bei korporacinės jėgos gali sudaryti konfliktą, kurio pasekmės jaučiamos ilgus metus.

Tarp vėlesnių sukrėtimų buvo ir Neilo Blomkampo atšauktas atgimimo projektas — idėja, kuri trumpam uždegė gerbėjų entuziazmą, bet niekada nepasiekė gamybos etapo. Šis atšaukimas parodė, kad net ir aukšto profilio pasiūlymai gali žūti, kai studijos ir kūrėjai nesutaria dėl tinkamos krypties. Tokie atvejai iliustruoja galios pasiskirstymą kino industrijoje: net jei rezultatai būtų kūrybiškai perspektyvūs, sprendimus dažnai lemia platesnis verslo modelis, rizikos vertinimas ir prekės ženklo valdymas. Galiausiai, tai sugrąžina mus prie klausimo, kas iš tikrųjų yra „franšizės autorius“ — ar tai režisierius, prodiuseriai, studija, ar visų jų dialogas su auditorija?

„Camerono kritika nėra vien pavienių sprendimų replikacija — tai komentaras apie franšizių valdymą,“ sako kino kritikė Anna Kovacs. „Jo požiūris primena, kad už kiekvieno tęsinio slypi kūrybinių, komercinių ir kultūrinių jėgų tinklas. Nesvarbu ar sutinkate su juo, ar ne — jo komentarai vėl atveria svarbią diskusiją apie autoriaus vietą franšiziniame kine.“ Ši citata apjungia daugelį straipsnyje aptartų temų: autoriškumas, industrijos struktūra ir gerbėjų įtaka yra susiję ir tarpusavyje veikia viena kitą. Diskusija apie autorystę tampa ypač aktuali, kai kalbame apie didžiuosius prekės ženklus ir jų transformacijas per dešimtmečius.

Mokslo fantastikos ir franšizės pasakojimų sekėjams Camerono pastabos yra tiek kritika, tiek apgailestavimas: priminimas, kad stiprūs veikėjai ir nuoseklus pasakojimas vis dar yra pagrindinės vertybės net ir ekonomikos laikais, kai blokbasterių modelis dažnai diktuoja kūrybinius kompromisus. Kamera, efektai ir grandioziniai įvykiai gali pritraukti auditoriją, bet ilgalaikę vertę kuria gilesnis įsipareigojimas veikėjams ir aiški naratyvinė kryptis, kuri leidžia franšizei vystytis organiškai, o ne epizodiškai keistis pagal trumpalaikes rinkos nuotaikas.

Trumpai tariant, Jameso Camerono santykis su Alien dabar yra aiškiai praeities dalis — jis pagyrė kai kuriuos naujesnius darbus, kritikavo kitus, gynė kolegas ir, svarbiausia, atsisakė būti viliamas grįžti į franšizę, kuri, jo nuomone, nebėra suderinta su jo kūrybinėmis prioritetais. Jo pozicija atskleidžia ne tik asmeninį estetinius pasirinkimus, bet ir platesnę diskusiją apie tai, kaip franšizės išlaiko vientisumą ir autentiškumą, arba praranda jį dėl išorinių įtakų.

Final note

Nepriklausomai nuo to, ar laikote Camerono vertinimą tiesiu ir griežtu, ar manote, kad jis tiesiog atstovauja praeities kartos nusivylimui, tokie pasisakymai kelia naudingą diskusiją apie tai, kaip mylimos serijos evoliucionuoja — ir kartais pasiklysta — kai industrijos komerciniai varikliai suka greičiau nei kūrybinis kompasas. Diskusija apie franšizės valdymą, kūrėjų vaidmenį ir gerbėjų įtaką yra aktuali tiek kino kritikams, tiek žiūrovams ir prodiuseriams, kurie turi priimti sprendimus dėl tolesnių investicijų į franšizės ateitį.

Šaltinis: smarti

Palikite komentarą

Komentarai