6 Minutės
Pabaiga pastatyta ant pažįstamo šablono
Kai Duffer broliai nusprendė užbaigti Stranger Things po beveik dešimtmečio platformoje Netflix, jie pasisėmė įkvėpimo iš netikėtos vietos: Peterio Jacksono „The Lord of the Rings“, ypač filmo Return of the King. Rossas ir Mattas Dufferiai atvirai pripažino pokalbiuose, kad LOTR finalo struktūra ir emocinė sandara – ilgas epilogas, kruopštus herojų ateities užbaigimas ir netgi paskutinių kreditų seka – padėjo formuoti penkto sezono pabaigą.
Aštuntasis Stranger Things 5 epizodas žaidžia labiau kaip pilnametražis filmas nei tradicinis televizijos finalas. Trukmė – apie dvi valandas – leidžia sukurti paskutinę stovyklą tarp Hawkinso herojų ir protą perveriančios Vecnos grėsmės, o taip pat suteikti tai, ko gerbėjai ilgai prašė: apgalvotą, sceną po scenos atliekamą užbaigimą, kuris ne tik parodo, kaip nusikaltėlis įveikiamas, bet ir kur šie veikėjai atsiduria po to.
Ką epilogas suteikia aktoriams ir žiūrovams
Struktūra seka pažįstamą kino modelį: kulminacinis susidūrimas, po kurio eina išplėstinis epilogas, piešiantis ateities kontūrus. Būtent taip elgėsi Return of the King – rodė Aragorno karalystę, Samo ramų gyvenimą Šyre ir jausmingus išlydėjimus Grey Havens – ir Stranger Things akivaizdžiai atkartina šį požiūrį. Po Vecnos žlugimo serija pasilieka vienai laiko skokų fazei, leidžiančiai pateikti asmeninius uždarymus: Nancy, Robin ir Jonathan sugrįžta iš Vakarų pakrantės vienai baigimo apeigai; Steve’as persiorientavo į realistiškesnį mokytojo vaidmenį; Joyce ir Hopperis yra sužadėti ir ruošiasi palikti Hawkins; tuo tarpu Mike’as, Dustin, Willas, Lucasas ir Max pradeda savo atskirus gyvenimo kelius.
Šiame epiloge taip pat yra įsimintinas posūkis: paskutinį smūgį Vecnai suduoda veikėjas, kurio daugelis mažiausiai tikėjosi – draminis sprendimas, sąmoningai subverčiantis tipinę tik herojams paliktą išsprendimo funkciją. Toks sprendimas iliustruoja kūrėjų norą įtraukti moralinį subtilumą ir emocinį svorį į kulminaciją bei parodyti, kad pergalė gali turėti netikėtų kainų ir autorių pasirinkimų.
Pratęsiant epilogo poveikį, verta paminėti ir režisūros detales: scenų kompozicija, aktorių mimikos nuoseklumas ir garso dizaino niuansai vis pasikartoja taip, kad ilguoju epilogu auditorija pajustų ne tik laikinį užbaigimą, bet ir nuoseklų emocinį perėjimą nuo karo iki taikos. Tai yra esminis skirtumas tarp greito finišo ir kruopščiai suformuoto uždarymo, kai serialas, kaip produktas, atiduoda pagarbą veikėjų evoliucijai.
Lyginimai ir kūrybinė kilmė
Toks finalas nėra vienišas reiškinys. Duffer broliai statė Stranger Things ant 1980-ųjų kino pagrindo (Spielbergas, Carpenteris) ir literatūrinio siaubo tradicijų (Stephen King) – tai matosi tiek stiliuje, tiek pasakojimo skonyje. LOTR įtaka įneša kitą palikimą: aukštos fantastikos akcentą, skirtą pasekmėms ir emociniam išgyvenimo darbui. Tai – pasakojimo dalis, kurioje pats išlikimas tampa istorijos turiniu.
Lyginant su kitais svarbiais televizijos finalais – Breaking Bad moraliu atsiskaitymu arba Game of Thrones prieštaringu uždarymu – Stranger Things renkasi sentimentalumą, derinant jį su naratyvine aiškumu. Tai finalas, kuriame nostalgija ir veikėjų užbaigimas nusveria dviprasmišką šoką. Tokiu būdu penktasis sezonas siekia ne vien sensacijos, bet ir emocinio uždarymo, kurį daug žiūrovų laiko deramu po dešimtmečio trukusios kelionės.
Techniniu požiūriu tokio tipo epilogai reikalauja ne tik scenaristinės disciplinos, bet ir gamybinių išteklių: ilgesnės filmavimo trukmės, papildomų stilistinių sprendimų, garso takelio adaptacijų ir net specialių kreditų sekų. Tai paaiškina, kodėl daug serialų vengia tokių plačių užbaigimų – jie brangūs ir rizikingi. Tačiau kuomet epilogas atliekamas kryptingai, jis sukuria ilgalaikį poveikį, stiprinantį serialo paveldą ir žiūrovų prisirišimą.
Fanų reakcija, triukai ir užkulisių detalės
Gerbėjai reagavo mišriai – su palengvėjimu ir emociniu prisilietimu: socialiniai tinklai prisipildė pagiriamųjų atsiliepimų dėl epilogo tempo ir dėl to, kaip kreditai ilgai laikėsi virš iliustruotų veikėjų portretų – tai aiški pagarba Return of the King emociniams pabaigos titrams. Žiūrovai, mėgstantys detales, išskaitė tyčia įdėtus vizualinius atsikartojimus: ilgai laikomi rėminiai kadrai, pastoralinės scenos, rodančios veikėjų vėlesnį gyvenimą, ir paskutinė kreditų seka, skirta ilgamečiams žiūrovams palikti Hawkins atmintyje.
Trivia gerbėjams buvo malonu atrasti tiek tiesiogines, tiek subtilias nuorodas į kitus kūrinius: nuo filmografinių eskizų iki garso takelio motyvų, kuriuos atpažins žanro mylėtojai. Šios nuorodos veikia kaip paslėpti semantiniai prizai – jas pastebėję žiūrovai jaučiasi apdovanoti, o tai didina režišierių ir scenaristų poveikį žiūrovo patirčiai.
„Duffer broliai sugebėjo tai, ko nedaugelis serialų kūrėjų bando: jie pagerbė emocinius statymus ir tuo pačiu davė kiekvienam veikėjui aiškų perleidimą į ateitį“, – sako kino istorikas Marko Jensen. „Tai reta televizijos epilogo išraiška, kuri atrodo sukalta, o ne prilipdyta – ir palyginimas su Lord of the Rings yra ne tiek imitacija, kiek protingas pasakojimo atminties panaudojimas.“
Kritiškai žiūrint, kai kurie recenzentai tvirtins, kad epilogas per daug pasikliauja sentimentalumu ir praskiedžia moralinį pilkumą, kurį serialas tyrinėjo ankstesnėse serijose. Vis dėlto daugeliui žiūrovų toks toninis pasirinkimas yra esmė: leisti dešimtmečio trukmės istorijai užuosti orą, suteikti jauniesiems herojams ir jų bendruomenei pabaigą, kurios jie nusipelnė.
Ar žiūrite finalą kaip pagarbą ar kaip išradingą struktūrinį pasiskolinimą, Stranger Things 5 uždaro didelį šiuolaikinės televizijos skyrių, jungdama blokbasterio spektaklį su netikėtai klasikinio tipo pabaigos jausmu. Tai pabaiga, sukurta gerbėjams, kurie užaugo žiūrėdami serialą – ir mažam armijai žiūrovų, vertinančių, kai finalas elgiasi su veikėjų ateitimi kaip su istorijos dalimi, o ne tik kaip požiūrio poetikos priedu.
Be emocinio poveikio, svarbu atkreipti dėmesį į serialo poveikį popkultūrai ir serialų industrijai. Stranger Things įtakojo ne vieną naują kūrinių kartą – tiek savo retro estetika, tiek siužeto sudėtingumu – ir penktasis sezonas, pasirinkdamas ilgą epilogą, gali tapti pavyzdžiu kitiems kūrėjams, siekiantiems subalansuoti komercinį populiarumą ir pasakojimo vientisumą. Tokie sprendimai turi ir komercinį aspektą: aiškus užbaigimas kartais padeda serialui ilgiau išlikti kultūrinėje atmintyje, o kartais – paskatina naujus žiūrovus pradėti peržiūrą nuo pradžių, kad suprastų visą kelionę iki pabaigos.
Galiausiai reikia paminėti ir personažų raidos techniką: epilogo metu matome, kaip sprendimai priimami ilgalaikėje perspektyvoje – tai yra scenaristinis veiksmas, kuris iš esmės keičia būdą, kaip žiūrovas vertina ankstesnes serijas. Kai veikėjų sprendimai gauna pasekmes, kurie vėliau paverčiami gyvenimo takais, serialas sukuria aiškesnį, labiau įtikinamą pasakojimą apie augimą, atsakomybę ir bendruomenę.
Apibendrinant, Stranger Things 5 epilogo sprendimai – nuo aiškaus laiko skokio iki paskutinių kreditų estetinio pasirinkimo – veikia kaip strateginis pasakojimo įrankis. Jie suteikia serialui galimybę uždaryti istoriją su orumu ir aiškumu, tuo pačiu pripažindami žiūrovų prisirišimą ir kultūrinę sąsają su ankstesnėmis kino tradicijomis.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą