6 Minutės
Thor prieš Raudonąją Raganą — Hemsworth nutraukia tylą
Chrisas Hemsworthas, nuo 2011 metų įkūnijantis Torą, neseniai išsakė nuomonę apie vieną karščiausių MCU diskusijų: kas laimėtų mūšį tarp Toro ir Wandos Maximoff, žinomos kaip Raudonoji Ragana. Gerbėjai daugelį metų diskutuoja apie galios lygį — nuo ankstyvųjų Avengers filmų iki daugialypės Visatos įvykių Doctor Strange in the Multiverse of Madness — ir Hemswortho komentaras buvo netikėtai atviras ir aiškus.
Šiame straipsnyje mes ne tik perduodame jo nuomonę, bet ir įvertiname veikėjų istorijas MCU kontekste, jų gebėjimų pobūdį, kino kūrėjų pasirinkimus ir tai, kodėl toks palankumas Wandai turi prasmę tiek siužeto, tiek galios skaliavimo požiūriu. Analizėje naudojame konkrečius filmų ir serialų pavyzdžius, aptariame metafizinius ir fizinius aspektus, taip pat gerbėjų ir kritikų interpretacijas.
Kur iš tiesų stovi abu herojai
Wanda Maximoff – jos raida per MCU buvo dramatiška: nuo Sokovijos savanorių iki vienos iš pavojingiausių realybę keičiančių veikėjų. Pirmą kartą ją pristatė vidinių kreditų scena filme Captain America: The Winter Soldier, o vėliau ji tapo svarbia Avengers: Age of Ultron veikėja. Jos gebėjimai toliau išsiplėtė serijose WandaVision ir filme Doctor Strange in the Multiverse of Madness, kur jie tapo beveik magiškais — realybę keičiantys, psichologinius ir metafizinius sluoksnius pažeidžiantys įrankiai, artimi komikso analogui.
Wandos galia apima emocinį ir pažinimo manipulavimą, gebėjimą kurti alternatyvias tikrovės struktūras, įtakoti masinę suvokimo realybę ir, esant reikalui, kryptingai keisti fizinę tikrovę. Tai reiškia, kad jos sugebėjimai veikia ne tik kaip puolimo priemonė, bet ir kaip naratyvinis instrumentas: jos įgaliojimai gali keisti istorijų eigą, atmintis gali būti perrašyta, o erdvė ir laikas — iškreipti.
Toro atveju kalbame apie asgardišką dieviškumą su aiškiai apibrėžtais atributais: antžmogiška jėga, ilgaamžiškumas, pažangi regeneracija ir kontrolė panaudojant žaibus. Jo jėga buvo sustiprinta Thor: Ragnarok pokyčiais — ne tik vizualiai ir tonaliai, bet ir per siužetinį poslinkį, kuris išryškino jo gebėjimą priimti ir panaudoti savo jėgas skirtingais būdais. Avengers: Endgame pakėlė statymus dar aukščiau, parodydamas Toro kaip strateginį kovotoją su milžiniškomis destruktyvinėmis galimybėmis.
Todėl svarbu atskirti: Toro jėga dažnai persipina su fizine ir elementine dominacija — žaibo smūgiai, kinetinė jėga, kovos menai — tuo tarpu Wandos galia yra daugiau metafizinė ir epistemologinė: ji gali pakeisti, kaip veikėjai suvokia realybę, pati realybė tampa lanksti prieš jos valią.
Ne mažiau svarbu pabrėžti ir kontekstą: MCU dažnai nustato taisykles tam, kad pasakotų konkrečią istoriją. Kartais fizinė galia laimi aiškiose, tiesioginėse kovose; kitais atvejais — kai istorija reikalauja emocinio ar pasaulėžiūros poslinkio — nugalėtojas yra tas, kas gali perrašyti siužetą. Tai paaiškina, kodėl daugeliui žiūrovų Wanda atrodo pavojingesnė už tradiciškai galingus kovotojus.
Hemswortho verdiktas — ir kodėl jis logiškas
Paklaustas, kas laimėtų, Hemsworthas nusišypsojo ir atsakė gana paprastai: greičiausiai Wanda. Toks atsakymas gali pasirodyti nuliūdintis kai kuriems gerbėjams, kurie vertina Toro jėgą ir epinį pajėgumą, tačiau kontekstas čia labai svarbus. Magija, galinti iškreipti realybę, teoriškai gali neutralizuoti net įspūdingiausius grubios jėgos demonstravimus.
Praktinis pavyzdys: Doctor Strange in the Multiverse of Madness iliustravo Wandos sugebėjimą apeiti burtininkus ir perrašyti erdves taip, kad kitų kovotojų standartiniai įgūdžiai taptų mažai reikšmingi. Tai rodo, kad jos galia nėra tik papildoma žala priekinėje linijoje — ji gali pakeisti mūšio lauką taip, kad fiziniai smūgiai netektų prasmės.
Vis dėlto verta pabrėžti, kad Hemswortho atsakymas nėra absoliutus. Jis atspindi supratimą apie siužetinį realybės pobūdį: kai vienas veikėjas gali manipuliuoti realybe, jo veiksmai turi platesnį poveikį siužetui. Todėl iš dramaturginio ir techninio požiūrio tokia nuomonė yra pagrįsta — ne tiek kaip galutinė doktrina, kiek kaip suvokimas, kaip veikėjų įgaliojimai funkcionuoja pasakojime.
Palyginimai ir kinematografinis kontekstas
Šis ginčas nėra vien tik apie individualias charakteristikas; jis atspindi ir platesnes žanro tendencijas. Šiuolaikinis superherojų kinas vis dažniau akcentuoja veikėjus, kurių galios turi įtakos realybei ir psichikai, o ne vien fiziniam dominavimui. Lyginant, Marvelio Wanda dažnai palyginama su DC magijos vartotojais ir mitologiniais elementais, esančiais filmuose kaip Wonder Woman ar Shazam, kur metafizinės jėgos taip pat formuoja pasakojimą.
Režisoriai ir scenaristai naudoja kosmines ir metafizines rizikas, norėdami padidinti dramatiškumą ir emocinį poveikį. Multivisatos istorijos, ypač per pastaruosius kelerius metus, parodė, kad kai pasiekiamos platesnės egzistencinės pasekmės, įprasti galios santykiai gali netekti aiškumo — nuo to ir kyla daug diskusijų apie galutinį „kas laimėtų“ atsakymą.
Smulkmenų mėgėjams verta priminti, kad Wandos perėjimas link chaoso magijos buvo subtiliai užuomenuotas per kelis projektus: nuo ankstyvųjų jos emocinių manipuliacijų iki sąmoningesnio realybės formavimo WandaVision serijose. Elizabeth Olsen vaidmuo sulaukė ypatingo dėmesio tiek iš gerbėjų, tiek iš kritikų — jo emocinis gilumas ir psichologinis niuansas padėjo pateisinti Wandos evoliuciją į sudėtingą ir pavojingą personažą.
Hemswortho Toras taip pat evoliucionavo — Taika Waititi režisūroje jis tapo humoro, patoso ir žiaurios jėgos mišinys. Toks kontrastas — tarp Toro epinės, elementinės jėgos ir Wandos subtilių, bet visuotinių poveikių — sukuria tvirtą dramaturginį konfliktą: tai mitinė jėga prieš mistinę valią.
Geri gerbėjų bendruomenės pavyzdžiai rodo, kaip šis konfliktas adaptuojamas įvairiais būdais: forumuose vyksta hipotetinės kovos, fanų menas vaizduoja alternatyvias baigtis, o teorijos apie galimus MCU siužetus nuolat atsiranda. Kritikai pabrėžia, kad tokie susidūrimai — Toras prieš Raudonąją Raganą — galiausiai yra redakciniai: galios masto nustatymas tarnauja tam, kad pasakytų konkrečią istoriją, o ne reprezentuotų absoliučią realybę.
Ar Marvel parodys šią dvikovą ekrane? Su artėjančiais projektais, tokiais kaip Avengers: Doomsday ir užuominomis apie Secret Wars, studija tikrai turi galimybių ir priemonių tokiam mastui. Įsivaizduoti Raudonąją Raganą pilnu pajėgumu prieš Torą — tai patraukli konfrontacija, kurioje susiduria mitinė jėga ir mistinė valia, ir kuri gali suteikti tiek vizualinio, tiek emocinio smūgio žiūrovams.
Galiausiai verta pabrėžti praktiką: nors Hemsworthas objektyviai paskyrė pranašumą Wandai, galutinė kova priklausytų nuo naratyvo, konteksto ir kūrėjų sprendimų. Toks atviras požiūris parodo, kad aktoriaus nuomonė atspindi tiek asmeninį supratimą apie veikėjus, tiek platesnį žaidimo taisyklių suvokimą kino kalboje.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą