Rachel Zegler: Naujoji Holivudo žvaigždė, kontroversijos ir jos gynėjai

Rachel Zegler: Naujoji Holivudo žvaigždė, kontroversijos ir jos gynėjai

Komentarai

4 Minutės

Rachel Zegler per trumpą laiką tapo viena ryškiausių kino ir teatro žvaigždžių Holivude, užkariaudama žiūrovus įtaigiais vaidmenimis populiariuose filmuose ir miuzikluose. Tačiau su šlove atėjo ir didesnis viešas dėmesys, o kartu ir diskusijos bei ginčai internete. Į šias diskusijas aktyviai įsitraukė ir jos kolegos, gindami Zegler nuo nepagrįstos kritikos.

Meteorinis Rachel Zegler iškilimas prasidėjo, kai ji debiutavo Steveno Spielbergo filme „West Side Story“, kuriame puikiai įkūnijo Marijos vaidmenį. Šis vaidmuo atnešė jai prestižinę „Auksinio gaublio“ nominaciją ir atvėrė duris į kino industriją. Vėliau Rachel prisijungė prie DC kino visatos, suvaidinusi Antheą filme „Shazam! Fury of the Gods“, dar labiau sustiprindama savo žinomumą.

Zegler karjera įgavo dar didesnį pagreitį, kai ji gavo Lucy Gray Baird vaidmenį filme „The Hunger Games: The Ballad of Songbirds & Snakes“, kur parodė aktorinį universalumą. Ypatingą dėmesį ji patraukė, kai buvo paskelbta pagrindine Disnėjaus gyvo veiksmo filme „Snieguolė“. Tai sukėlė internetines diskusijas apie klasikinio pasakojimo modernizavimą ir pačios Zegler pozicijas socialiniais klausimais.

Svarbiausiuose Zegler filmuose regime ryškų jos aktorinį meistriškumą. „West Side Story“ (2021) Maria yra šiuolaikiškai perteikta garsioji herojė, o Spielbergo režisūra suteikia filmui naują kvėpavimą. Filme „Shazam! Fury of the Gods“ (2023) ji puikiai derina humorą ir jautrumą, tapdama viena iš svarbesnių antraplanių veikėjų DC Visatoje. „Hunger Games“ priešistorių filme Zegler atskleidžia tvirtumą ir emocinį gilumą Lucy Gray Baird personaže. Vis dėlto didžiausias žiniasklaidos dėmesys teko Zegler pasirinktai Snieguolės rolai, dėl Disnėjaus drąsių sprendimų pertvarkant klasiką ir bandymo keisti pasenusius naratyvus.

Šiuo metu Rachel Zegler atlieka pagrindinį vaidmenį Londono Vest Endo „Evitos“ atsikūrimo pastatyme, įkūnydama legendinę Argentinos politinę lyderę Evą Perón. Šis miuziklas išryškina jos sceninius gebėjimus ir pabrėžia jos universalumą, pritraukdamas naują gerbėjų ratą bei pelnydamas kritikų pagyrimus.

Tarp tų, kurie viešai stojo ginti Zegler, ypač išsiskiria jos „Evitos“ bendražygis James Olivas. Jis pabrėžė, kad kaip ir Eva Perón, Rachel tapo ne tik susižavėjimo, bet ir nepelnytos kritikos taikiniu. Pasak Olivas, dalis neigiamų reakcijų internete kyla ne iš faktų, o iš subjektyvių nuostatų, kurias jis pavadino „dirbtiniu pasipiktinimu“.

Atsiliepdami į polemiką dėl vienos teatro scenos, kai Zegler išeina iš scenos ir vaidina publikai už jos ribų, Olivas paaiškino, kad tokie sprendimai yra kolektyvinio kūrybinio darbo rezultatas, o ne asmeninės Zegler iniciatyvos. Jis pažymėjo, jog aktoriai – taip pat ir Rachel – laikosi scenarijaus ir režisieriaus vizijos, o ne improvizuoja pagal savo norus.

Olivas pridėjo, kad didelė dalis kritikos Zegler esą kyla dėl jos, kaip jaunos moters iš etninės mažumos, tapatybės, o ne dėl realių veiksmų ar komentarų. Plačiai aptartos kaltinimai, neva Rachel „nemėgsta“ tradicinio Disnėjaus pasakojimo arba keitė jį pagal savo įsitikinimus, nėra pagrįsti – aktorė yra komandos dalis, o ne viso kūrybinio proceso vadovė.

Diskusijos dėl naujos „Snieguolės“ versijos sukėlė debatus apie „blind-casting’ą“, siužeto atnaujinimus ir Naują Septynių nykštukų interpretaciją. Zegler pasisakymai apie 1937 m. animacinį filmą, buvusį prezidentą Donald Trump ar kultūrinius klausimus taip pat išprovokavo įvairių reakcijų socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje.

Nepaisant kontroversijų, kritikai ir žiūrovai nuosekliai giria Zegler už natūralius, emocionalius vaidmenis ir gebėjimą atsiskleisti įvairiuose žanruose – nuo miuziklų iki superherojų filmų. Visa tai liudija apie jos talentą ir atsidavimą aktorystei.

Apibendrinant, Rachel Zegler drąsa kelia įvairių reakcijų, tačiau pastaruoju metu jos susilaukiamas pasipriešinimo mastas atrodo neadekvatus jos faktiniams veiksmams ar pasisakymams. Tokios asmenybės kaip James Olivas primena, kad būtina skirti meną nuo nepagrįstų skandalų ir vertinti Zegler indėlį į ekraną ar sceną objektyviai. Jos istorija – tai šiuolaikinis Holivudo naratyvas apie iššūkius, atstovavimą ir talentą.

Šaltinis: screenrant

Palikite komentarą

Komentarai