4 Minutės
Praėjus trims metams po įsimintino pasirodymo seriale „WandaVision“, Elizabeth Olsen grįžta į didįjį ekraną su mokslinės fantastikos trileriu „The Assessment“, režisuotu Fleur Fortuné. Tai įtraukiantis ir gilus, bet kol kas nepakankamai įvertintas, filmas, išryškinantis distopinės ateities problematiką bei keliančius klausimą apie tikrąją šiuolaikinės tėvystės kainą ir kompromisus.
Siužetas: Distopinė kova dėl teisės tapti tėvais
„The Assessment“ atsisako įprastų siaubo žanro elementų ir vietoje to pasikliauja psichologine įtampa bei sumaniu emociniu žaidimu. Veiksmas vyksta artimoje ateityje, kur valdžia griežtai reguliuoja gyventojų skaičių po ekologinės katastrofos. Natūralus nėštumas yra nelegalus, o norint susilaukti kūdikio, poros privalo praeiti paslaptingą ir įsibraunantį septynių dienų vertinimą savo namuose. Tik laimėjus šį išbandymą leidžiama dirbtinai apvaisinti kūdikį laboratorijoje.
Pagrindiniai veikėjai – ambicinga ir protinga pora Mia (Elizabeth Olsen) ir Aaryan (Himesh Patel) – nekantriai laukia galimybės tapti tėvais. Jų viltys priklauso nuo Virginijos (Alicia Vikander), keistos vertintojos, kuri ne tik stebi jų gebėjimus, bet ir pradeda elgtis vis labiau trikdančiai, vaikiškai, tarsi priversdama porą pajusti tėvystės atsakomybę dar prieš susilaukiant vaikų. Vertinimas tampa psichologinio išbandymo arena, kurios metu trinama riba tarp tikrinimo ir emocinio spaudimo tiek porai, tiek žiūrovams.
Aktoriai ir kūrybinė komanda: įsimintini pasirodymai
Elizabeth Olsen įtaigiai įkūnija Mią – sujungdama trapumą ir stiprybę, Himesh Patel suteikia savo veikėjui žmogiškumo ir kompleksiškumo. Alicia Vikander Virginiją paverčia tiesiog užburiančia ir nerimą keliančia figūra – jos pasirodymas nuolat balansuoja tarp nekaltumo ir neperprantamumo, išlaikant įtampą iki pat filmo pabaigos.
Fleur Fortuné režisūra išsiskiria vizionieriškumu ir intymumu – tempas nuolat auga, stiprindamas žiūrovų įsitraukimą. Filmo scenarijus drąsiai tyrinėja mokslinės fantastikos ir psichologinės dramos ribas, patiks tiems, kurie vertina gilias, prasmės kupinas istorijas.
Produkcijos akcentai: įtikinamas distopinis pasaulis
Filmo scenografija pagirtina – kuriama atmosferiška, įtaigi ir savita aplinka. Pilko, sterilaus interjero detalės puikiai atspindi veikėjų emocinį šaltumą, o įtemptas montažas bei neraminantis garso takelis dar labiau stiprina klaustrofobijos ir nerimo jausmą. Kameros ir garso dizainas leidžia žiūrovams iš arti pajusti Mia ir Aaryan išgyvenimus.
Kritika: Nepakankamai įvertinta mokslinės fantastikos perliukas
Nors „The Assessment“ nesulaukė didelio masinio dėmesio, profesionalūs kino kritikai ir žinovai giria filmą už originalumą, intelektą bei gebėjimą nepatogiai priversti žiūrovą mąstyti. Filmas išsiskiria gudria manipuliacija žiūrovų lūkesčiais: kuria viltį ir netikėtai ją sugriauna. „The Assessment“ dažnai lyginamas su tokiais kūriniais kaip „Never Let Me Go“ ar „Black Mirror“, tačiau jis kuria savitą, aštrų komentarą apie visuomenės kontrolę ir tėvystės etiką.
Asmeninis požiūris: Filmas, priverčiantis abejoti realybe
Šio filmo galia slypi ne tik jame vaizduojamų veikėjų išgyvenimuose, bet ir pačių žiūrovų emocijose bei suvokime. Žiūrovas natūraliai pradeda palaikyti Mia ir Aaryan, tačiau Virginijos neprognozuojamas, šaltiškas elgesys viską apverčia aukštyn kojomis. Netikėti arba trikdantys artumo momentai – pavyzdžiui, bandymas pabučiuoti Mią ar psichologinis smurtas prieš Aaryan – sukrečia, pabrėždami manipuliacijos tematiką ir emocinį pažeidžiamumą.
Finalas atskleidžia, kad Virginija yra tokia pati sistemos auka, kaip ir vertinama pora. Pabaiga įstringa atmintyje ne dėl šokiruojančio smurto ar kraujo, o dėl atviros psichologinės įtaigos apie gyvenimo ir meilės kainą sugedusioje visuomenėje.
Kodėl verta pamatyti „The Assessment“?
Mokslinės fantastikos, psichologinių trilerių ir drąsios kino kalbos gerbėjams – tai privalomas filmas. Jis išplečia modernaus kino galimybes, derindamas stiprius aktorių pasirodymus, inovatyvią režisūrą ir visuomenės komentarą. Elizabeth Olsen grįžta naujame amplua, patvirtindama savo talentą, o Fleur Fortuné režisūrinis braižas suteikia filmui unikalumo ir verčia laukti kitų jos darbų.
Šiame masinės kino produkcijos laikmetyje „The Assessment“ primena, kad tikras kinas vis dar gali nustebinti, iššaukti diskusiją ir pakeisti mūsų požiūrį į pasaulį ir save pačius.
Šaltinis: collider
Komentarai