Kodėl verta atkreipti dėmesį į „Platonic“ 2 sezoną?

Kodėl verta atkreipti dėmesį į „Platonic“ 2 sezoną?

Komentarai

5 Minutės

„Platonic“ – tai Apple TV+ komedijų serialas, kuris išsiskiria ne tik aštriu humoru, bet ir emociškai prasmingu turiniu bei subtiliai išlaikyta ritminga komedija. Serialą sukūrė Nicholas Stoller ir Francesca Delbanco, o jo centre – retai televizijoje nagrinėjama tema: tikra, nuoširdi platoniška draugystė tarp vyro ir moters. Pirmas sezonas įrodė, kad situacijų komedija gali būti tiek išmintinga, tiek nuoširdžiai juokinga, o antrasis dar labiau atskleidžia veikėjų gilumą, drąsiai eksperimentuoja su tonais ir palieka ilgam įsimenančių momentų – ypač nepatogią vakarienės sceną, kurią tiek kūrėjai, tiek aktoriai vadina beveik skausmingai tikroviška.

Universiteto laikų geriausi draugai Willas (Seth Rogen) ir Sylvia (Rose Byrne) vėl susitinka po daugelio metų. Sylvia gyvena „tradicinį“ gyvenimą su mylinčiu vyru Charlie (Luke Macfarlane) ir vaikais, o Willas – ramus aludaris, ieškantis savęs ir santykiuose, ir asmeniniame gyvenime. Scenarijus galėjo klostytis numatytai, tačiau Delbanco ir Stoller kūryba užtikrina, kad draugiška chemija tarp veikėjų jaustųsi autentiška. Willas ir Sylvia kartu – tai chaoso ir empatijos kaita, o serialas juokingas, nes yra jautrus; jautrus, nes yra juokingas.

Antrojo sezono akcentas – vakarienės scena, kurioje draugiška įtampa perauga į visišką diskomfortą prie stalo. Aktorė Rose Byrne vadina ją „nepakeliamai nepatogia“, o Seth Rogen atvirauja, kad ši scena primena daug gyvenimiškų vakarienių, kai neišsakyti nuoskaudos pradeda veržtis į paviršių. Scena įsimena būtent dėl subtilaus aktorių vaidybos – nuo gestų iki trumpų pauzių, kurios žiūrovą priverčia laukti emocinio sprogimo.

Tai nėra tipinė, banali situacijų komedija. „Platonic“ primena tokius serialus kaip „Fleabag“ ar „Catastrophe“, kur socialinis nepatogumas tampa pagrindu veikėjų pažinimui. Vietoj didelių anekdotų serialas leidžia nejaukumui kalbėti pačiam už save, todėl šios scenos tampa vienomis įsimintiniausių visame 2 sezone.

Rose Byrne vaidinanti Sylvią demonstruoja retai televizijoje matytą fizinę komediją. Ji – energinga, impulsyvi ir dažnai atsiduria situacijose, kur reikia subtilios mimikos ar greitos reakcijos. Nors pati Byrne sako esanti ramesnė nei jos personažas, ekrane jos fizinė komedija itin išraiškinga ir tiki – serialas puikiai išnaudoja šį jos stiprybę: nepatogūs kūno judesiai, išsisukinėjimai ir netikėtos reakcijos tampa pasikartojančiais komiškais epizodais.

Sethas Rogenas taip pat kalba apie Willo stiliaus pokytį 2 sezone. Dėka kostiumų dizainerės Kameron Lennox ir paties Rogen idėjų, Willas įgyja ryškesnį, jaunatviškesnį įvaizdį – drąsūs drabužių deriniai perteikia pastangas iziliai atjaunėti ar tapti labiau pastebimam. Šis garderobo aspektas tapo neatsiejama veikėjo dalimi, apie kurią tiek žiūrovai, tiek kritikai kalba socialiniuose tinkluose.

„Platonic“ priskiriamas prie šiuolaikinių suaugusiųjų komedijų, kuriose svarbiausia – autentiškumas, tarp jų dažnai minimi „Fleabag“, „Ted Lasso“ ar „Catastrophe“. Vis dėlto, „Platonic“ labiau akcentuoja draugystės reikšmę, o ne romantinius santykius, todėl išsiskiria iš kitų populiarių dramedijų ir situacijų komedijų. Serialo kūrėjai, remdamiesi ankstesniais darbais („Neighbors“, „Forgetting Sarah Marshall“), čia puikiai derina humorą, širdį ir aktualią tematiką apie suaugusiųjų gyvenimo iššūkius.

Užkulisiuose ypatingai išskiriamos kelios detalės: Kameron Lennox išskirtinis dėmesys drabužių stilistikai, Byrne perėjimas nuo draminių prie komedijos vaidmenų, o taip pat – išskirtinis pasiruošimas vakarienės scenai, kad ji atrodytų maksimaliai tikroviška. Gerbėjai vertina 2 sezono gebėjimą išlaikyti šilumą ir rizikingesnius komedijos sprendimus, kurie tapo serialo išskirtinumu.

Kodėl transliacijos platformos, tokios kaip Apple TV+, investuoja į tokias subtilias komedijas? Charakteriais grįsti serialai pritraukia lojalią auditoriją, juos lengviau kurti ir reklamuoti, o „Platonic“ tapo puikiu pavyzdžiu, kaip protinga ir emocionaliai įtaigi komedija gali sulaukti žiūrovų dėmesio ir kritikos pagyrimų.

Žinoma, serialas nėra be trūkumų – kartais kai kurie komedijos perėjimai pasirodo netolygūs ar pernelyg remiasi platoniškos artumos interpretacijomis, tačiau tai smulkūs niuansai, kurie nesumenkina bendro sezono stiprybių.

Antrasis sezonas išplečia Willo ir Sylvios pasaulį, pristato drąsesnes komedijos formas ir išlieka taiklus suaugusiųjų draugystės tyrimas, atskleisdamos tiek vidutinio amžiaus krizės, tiek kasdienės šeimos rutinos subtilybes. Išskirtiniai epizodai, kaip drabužių transformacijos ar įtemptos vakarienės, liudija, kad serialas jaučiasi vis tvirčiau ir drąsiau savo žanre.

Žiūrovai gali stebėti „Platonic“ 2 sezoną Apple TV+, kiekvieną savaitę pasirodo nauji epizodai. Toliau laukia dar daugiau toninių variacijų, stiprių personažų akimirkų ir ištikimos aktorių komandos darbas. Jei vertinate komedijas, remiamas personažų gilumu ir šilta, bet ir kandžia ironija – „Platonic“ būtina pamatyti.

Šis sezonas įrodo, kad platoniška draugystė kaip pagrindinė tema televizijoje gali būti ir aktuali, ir atskleisti naujus komedijos horizontus. Tarp Rose Byrne fizinės komedijos, Setho Rogeno stiliaus pasirinkimų bei kūrybinių scenaristų idėjų, serialas siūlo šviežią draugystės, humoro bei suaugusiųjų santykių traktavimą.

Šaltinis: collider

Palikite komentarą

Komentarai