6 Minutės
Kodėl kai kuriems puikiems TV serialams reikia antro sezono
Ne kiekvienas hitas pasirodo visiškai subrendęs. Daugeliui ilgaamžiškiausių TV serialų pirmasis sezonas yra lyg laboratorija: scenaristai ieško tono, aktoriai tyrinėja savo vaidmenis, o tinklai sprendžia, ar verta investuoti į pertvarkymą. Kai pasirodymas pirmąjį sezoną palieka abejonių, apgalvotas antras sezonas gali atrodyti kaip gelbėjimo operacija — jis aštrina personažus, keičia tempą ir kartais atneša naują kūrybinę komandą. Žemiau — šeši garsūs serialai, kurie pradėjo klestėti tik gavę antrą šansą.
The Office — Nuo britiško pasticho iki savitos amerikietiškos komedijos
Kas nepavyko pirmajame sezone
Amerikietiškas The Office (2005) atėjo su aiškiais skolinimais Ricky Gervais ir Stephen Merchant britiškajam originalui. Ankstyvi epizodai linko į sausą, „cringe“ humorą, kuris atrodė perkeltas, o ne adaptyvus. Kritikai ir žiūrovai laikė personažus per daug dariniais, o toną — pernelyg santūriu JAV masinei auditorijai.
Kas pasikeitė antrajame sezone
Antras sezonas atlaisvino ryšį su pradiniu šaltiniu. Scenaristai ir aktoriai praturtino ansamblį: Michaelas Scottas tapo labiau skausmingai mielas, o Jim, Pam ir Dwight išsivystė į savarankiškas, įsimintinas asmenybes. Rezultatas: situacinė komedija, kuri subalansavo gėdingą humorą su nuoširdumu — ir galiausiai tapo amerikietišku klasikiniu serialu. Tai atitinka įprastą atgimimo modelį: perdirbiniai atranda balsą tik nustoję kopijuoti originalą.
Parks and Recreation — Radus Leslie Knope širdį
Pirmojo sezono spąstai
Pirmoje transliacijoje Parks and Recreation atrodė kaip artima The Office giminaitė: fiktyvus dokumentikos stilius, ekscentriški kolegos, „cringe“ komiškos situacijos. Kritikai kaltino serialą dėl kopijavimo, o Amy Poehler kuriama Leslie Knope iš pradžių priminė Michaelą Scottą.
Antras sezono perbrėžimas
Antrajame sezone scenaristai perorientavo Leslie į idealistišką, nepaliaujamą viešąją tarnautoją, o ne į neįžvalgų viršininką. Nauji personažai — ypač Robo Lowe Chrisas Traegeris ir Adam'o Scotto Benas Wyattas — praplėtė komišką ir emocinį spektrą. Ši trajektorija atkartojo kitų darbo vietos komedijų sėkmę: centrinis veikėjas nustojęs atkartoti pirmtaką tampa originalus.
Seinfeld — Tapimas „serialu apie nieką“, kuris iš tikrųjų reiškė daug
Nuosaikus debiutas
Kai startavo Seinfeld, tai atrodė kaip dar viena situacinė komedija NBC arsenale. Ankstyvi epizodai buvo stebėjimo pobūdžio, bet tradiciniai — kvartetas dar nebuvo visiškai išsivystęs į savanaudiškas, neurotiškas karikatūras, kurios galiausiai apibrėžė serialą.
Balso aštrinimas
Laikui bėgant Jerry Seinfeld ir Larry David priėmė tamsesnes, absurdžias situacijas ir leido personažų savanaudiškumui eskaluotis. Serialo posūkis nuo sentimentalaus situacijų humoro prie drąsios amorališkos komedijos logikos sukūrė epizodus, tapusius kultūriniais atspaitais ir keičiančius supratimą, kas gali būti situacinė komedija.
The Simpsons — Nuo grubokių trumpųjų siužetų iki plačios kultūrinės visatos
Ankstyvos ribotybės
Pradėję kaip trumpi siužetai The Tracey Ullman Show, The Simpsons pirmasis sezonas kentėjo dėl grubesnės animacijos, nevienodo balsų atlikimo ir siauresnio dėmesio Bartui bei jo išdykavimams. Serialas dar neatrado plačios, satyrinės Springfildo ekosistemos.
Pasaulio išplėtimas
Kai scenaristai išplėtė dėmesį į miestelio ansamblį — tokias figūras kaip Mr. Burns, direktorė Skinner ir Apu — serialo satyra pasidaro aštresnė. Tobulėjo ir gamybos kokybė, ir tai, kas pradžioje buvo keista animuota šeima, tapo viena įtakingiausių jėgų TV komedijoje ir popkultūroje.
Star Trek: The Next Generation — Ateities poliravimas
Filosofiniai apribojimai pirmajame sezone
Ankstyvi Next Generation epizodai atspindėjo kūrėjo Gene Roddenberry optimistinę viziją be konfliktų, todėl drama buvo kalbanti ir su mažai įtampos. Žiūrovai, tikėjęsi dinamiškesnių tarpasmeninių konfliktų ar aukštos įtampos mokslinės fantastikos, liko nusivylę.
Kūrybinis persvarstymas
Kai serialo vadovybė sušvelnino Roddenberry griežtas taisykles, scenaristai ėmė kurti aštresnę tarpasmeninę įtampą ir nuoseklesnes personažų linijas. Enterpise įgula tapo žmogiškesnė — ir žiūrimesnė. TNG istorija rodo, kad mokslinė fantastika laimi, kai filosofinės idėjos derinamos su įtaigiais konfliktais — pamoka, kurią išlaikė ir vėlesni Trek projektai.
It’s Always Sunny in Philadelphia — Tamsi komedija atras savo aštrumą
Trūkstamas ingredientas
Pirmasis It’s Always Sunny sezonas neturėjo chaotiškos užtikrintumo, kuri apibrėžė vėlesnius sezonus: Danny DeVito dar nebuvo prisijungęs prie aktorių. Ankstyvi epizodai atrodė grubesni ir siauresni.
Tamsos intensyvumo didinimas
Po DeVito prisijungimo ir pagrindinės aktorių komandos nuoseklaus moralinio eskalavimo serialas įsipareigojo veikėjams, kurie laikui bėgant dar labiau smunka. Šis tyčinis nepatrauklumas tapo vienu drąsiausių pranašumų, siejančiu serialą su kitomis provokuojančiomis komedijomis, tokiomis kaip South Park ar Arrested Development, bet tuo pačiu išryškinus savo nišą.
Užkulisiuose: ko tinklai ir scenaristai išmoko
Šios peraugimo istorijos atskleidžia modelius: tinklų kantrybė, lankstus showrunner'is ir pasirengimas pertvarkyti — ar tai būtų pagrindinio veikėjo tobulinimas, ansamblio išplėtimas ar kūrybinių apribojimų sušvelninimas — yra esminiai. Pramonės tendencijos rodo, kad franšizėms ir perkūrimams ypač naudinga ankstyva genėjimo fazė; auditorija labiau vertina autentiškumą ir ryškų balsą nei aklą originalo kopijavimą.
Eksperto įžvalga: „Antrieji sezonai yra ta vieta, kur rizika tampa reputacija“, sako kino istorikė Elena Márquez. „Serialai, išgyvenantys ankstyvą kritiką, paprastai turi vieną bendrą bruožą: kūrėjus, kurie girdi ir keičiasi. Pereinimas nuo imitacijos prie tapatybės yra lemiamas kūrybinis šuolis.“
Paskutinės mintys: kodėl ankstyvi nuklydimai gali būti viltingi
Daugelis legendinių serialų įrodo, kad lėtas startas nereiškia ilgalaikės nesėkmės. Pirmasis sezonas dažnai yra bandomasis laukas: vieta atrasti, kas veikia, kas ne, ir kuriems personažams verta skirti daugiau erdvės. Tiek gerbėjams, tiek kūrėjams labiausiai atlygį teikia serialai, kurie auga — kartais griozdiškai — į geriausią savo versiją. Jei tyrinėjate TV istoriją, šie šeši pavyzdžiai siūlo optimistinę pamoką: kantrybė, iteracija ir drąsūs kūrybiniai sprendimai gali pakeisti trapią pradžią į ilgalaikį kultūrinį fenomeną.
Šaltinis: thoughtcatalog
Komentarai