6 Minutės
Kodėl kinas dievina ekspatriantų istorijas
Šimtmečius pasakotojai siekė romantikos, susijusios su visko pažįstamo palikimu: Odisėjas plaukė, šiuolaikiniai veikėjai perka skrydžių bilietus. Filmai apie žmones, persikeliančius gyventi į užsienį, rezonuoja, nes juose susilieja smalsumas, kultūrinis šokas, asmeninis atsinaujinimas ir kartais tyliai iškovota laimė. Ši apžvalga grįžta prie šešių išskirtinių filmų, vaizduojančių amerikiečius ir britus, kurie išsikelia į užsienį ir — spoileris — dažnai atranda atsinaujinimą, meilę arba bent naują gyvenimo perspektyvą.
1. Lost in Translation (2003)
Režisierė: Sofia Coppola | Vaidina: Bill Murray, Scarlett Johansson
„Lost in Translation" yra jautrios, melancholiškos ekspatrianto istorijos archetipas. Veiksmas vyksta neonais apšviestame Tokijuje ir balansuojama tarp humoro ir vienatvės, kai du amerikiečiai užmezga ryšį per kultūrinį dislokavimą. Sofia Coppolos tikslus, stebėtojiškas režisūros braižas kasdieniškas emigranto patirtis — nejaukias kalbos spragas, vėlyvą karaokę, begalinius viešbučio koridorius — paverčia jautria žmogaus ryšio studija. Palyginkite su Coppolos ankstesniais darbais, pavyzdžiui, „The Virgin Suicides", ir pastebėsite jos būdingą lyrinį minimalizmą, pritaikytą suaugusiųjų vienatvei, o ne paauglystės mitams.
Įdomybė: teigiama, kad Billas Murray improvizavo daug savo scenų; filmo subtili ritmika kilo iš instinktyvių pasirodymų, o ne iš griežto scenarijaus.
2. Under the Tuscan Sun (2003)
Režisierė: Audrey Wells | Vaidina: Diane Lane
„Under the Tuscan Sun" užfiksuoja pabėgimo fantaziją: nusipirkti vilą Italijoje, išmokti vietinės kalbos ir šviežių makaronų gaminimo, bei po širdies skausmo vėl susidėti gyvenimą. Diane Lane šiluma laiko šią romantišką dramą-komediją, kuri padėjo išpopuliarinti 2000-ųjų vidurio perkraustymosi pasakojimų bangą — filmus apie emigraciją ir asmeninį atsinaujinimą. Jei jums patiko kelioninio „terapijos" pojūtis filme „Eat Pray Love", šis filmas yra toje pačioje emocinėje orbitoje, bet labiau linksta į namų aplinką ir atgaivinimą.
Pramonės pastaba: filmas paskatino turizmo augimą į kaimiškąją Toskana — tai kultūrinis poveikis, kuriam pritaria daugelis kelionių tematikos filmų, verčiančių žiūrovus tiesiai vykti į šias vietas savo norų sąrašuose.
3. The Painted Veil (2006)
Režisierius: John Curran | Vaidina: Naomi Watts, Edward Norton
Pritaikytas pagal W. Somerset Maugham, „The Painted Veil" yra prabangus drama apie tremtį, santuoką ir moralinį sąskaitų suvedimą. Daugiausia vykstantis 1920-ųjų Kinijoje, filmas paverčia ekspatrianto patirtį meditacija apie izoliaciją ir atleidimą. Naomi Watts sukuria intymų vaidmenį, o kinematografija — plačios panoramos ir migloti upių krantai — pabrėžia, kaip užsienio aplinka gali veikti beveik kaip atskiras personažas.
Kritinė perspektyva: skirtingai nei blizgantys perkraustymo fantazijos filmai, šis akcentuoja išvykimo kainą: atskirtį, kultūrinius nesusipratimus ir lėtą kasdienį priklausymo darbą.
.avif)
4. Casablanca (1942)
Režisierius: Michael Curtiz | Vaidina: Humphrey Bogart, Ingrid Bergman
„Casablanca" išlieka viena didžiausių kino meilės istorijų ir tuo pačiu pati ikoniška ekspatriantų pasakojimo pavyzdys. Rikas Bleinas yra išsikėlęs amerikietis, valdantis naktinį klubą karo metu Maroke — cinikas, persekiojamas praeities, galų gale pasirinkęs principus prieš asmeninį komfortą. Filmas rodo, kaip užsienio misijos gali tapti tapatybės ir politinės sąžinės lydymo puodu, primindamas, kad persikėlimas į užsienį kartais susijęs ne tik su romantika, bet ir su moraliniais pasirinkimais.
Palyginimas: nors „Casablanca" yra klasikinis studijinio laikotarpio melodrama, modernūs filmai apie išsikėlimą į užsienį dažniau koncentruojasi į vidinį atsinaujinimą; kartu jie parodo, kaip žanras evoliucionavo nuo didžiųjų moralinių dilemmų iki ramesnių, personažais grįstų pasakojimų.
.avif)
5. The Best Exotic Marigold Hotel (2011)
Režisierius: John Madden | Vaidina: Judi Dench, Maggie Smith
Ši ansamblinė drama-komedija seka pensininkus britus, kurie persikelia į Indiją praleisti savo vėlesnių metų. Filmas apverčia tipiškus perkraustymosi naratyvus — veikėjai yra vyresnio amžiaus, dažnai švelniai pašiepiant Vakarų lūkesčius — ir kelia klausimą, ką „namai" reiškia skirtingais gyvenimo etapais. Nors filmas linksta į norų išsipildymą, jis taip pat sprendžia kultūrinius trintis su humoru ir širdimi.
Įdomybė: filmo sėkmė paskatino tęsinių pasirodymą ir prisidėjo prie susidomėjimo pasakojimais apie persikėlimą į pensiją pagrindinėje kinematografijoje.
6. Before Midnight (2013)
Režisierius: Richard Linklater | Vaidina: Ethan Hawke, Julie Delpy
„Before Midnight" — dalis Linklaterio intymios trilogijos — rodo Jesse ir Celine gyvenimą Europoje, kur jie susiduria su kasdieniais santuokos, tėvystės ir kultūrinio prisitaikymo iššūkiais. Serija transformuoja kelioninę romantiką į ilgalaikę partnerystės studiją per sienas. Ten, kur daugelis filmų paglamorizuoja persikėlimą į užsienį, Linklateris fiksuoja jo netvarkingą realybę: kalbos barjerus, tėvystės pareigas, kompromisus ir tai, kaip vieta formuoja tapatybę.
Kritinė pastaba: „Before" trilogija demonstruoja, kad persikėlimas gali būti fonas ilgalaikiams personažų tyrimams, o ne vienkartinė pabėgimo fantazija.
Ekspertės įžvalga
Kino kritikė Ana Kovács, Budapešte gyvenanti kino istorikė, pastebi: "Filmuose ekspatriantai yra veidrodis šiuolaikinių nerimo dėl priklausymo. Šie šeši filmai vaizduoja persikėlimą kaip romantišką, baudžiantį ir išgelbstintį procesą — dažnai visa tai tuo pačiu metu." Jos įžvalga pabrėžia, kaip režisieriai naudojasi užsienio lokacija, kad nagrinėtų tiek asmeninius, tiek socialinius namų klausimus.
Platesnis kontekstas ir kultūrinis poveikis
Per pastaruosius du dešimtmečius filmai apie persikėlimą į užsienį sutapo su realiomis tendencijomis: skaitmeninis klajokliškumas, senstantys tarptautiniai pensininkai ir po krizės vykę migracijos srautai. Režisieriai naudoja užsienio vietas parduoti pabėgimo idėją, tačiau geri pavyzdžiai taip pat kritiškai nagrinėja privilegijas, galios dinamika ir kultūrinę atsakomybę. Nuo „Lost in Translation" tylaus introspektyvumo iki „Casablanca" moralinio aiškumo — šis žanras talpina daug reikšmių.
Nuo ko pradėti, jei esate naujokas šioje temoje
Jeigu ieškote kino paguodos, pradėkite nuo „Under the Tuscan Sun". Norintiems analizuoti kultūrinę galią verta pažiūrėti „The Painted Veil". Jei norite klasikos, kur asmeninis pasirinkimas susijungia su geopolitika, grįžkite prie „Casablanca".
Išvada: Kodėl šios istorijos mus vis traukia
Filmai apie išvykimą iš namų ir laimės paiešką užsienyje atitinka pagrindinę žmogaus viltį: jog pokytis gali pagydyti. Nesvarbu, ar jie tarnauja kaip kelionių fantazija, socialinė kritika ar intymus portretas, šie filmai primena, kad persikėlimas retai būna švarus restartas. Jis yra netvarkingas, transformuojantis ir dažnai gražus. Jei ekranas sukelia norą persikelti, prisiminkite filmo subtilią pamoką: laimingiausias gyvenimas užsienyje paprastai reikalauja smalsumo, nuolankumo ir noro būti nustebintam.
Šaltinis: thoughtcatalog
Komentarai