6 Minutės
„Netflix“ staigmena kino salėse: sing-along fenomenas
„Netflix“ šį savaitgalį, kiek neoficialiai, pasiskelbė kultūrine pergale, kai dviejų dienų sing‑along renginys KPop Demon Hunters pritraukė, pasak konkurentų studijų ir pramonės šaltinių, apie 18 mln. USD Šiaurės Amerikos kino teatruose. Pats „Netflix“, kaip įprasta, nepaskelbė bilietų pardavimų duomenų. Animacinis PG-13 filmas, kurį prodiusavo Sony Pictures Animation ir režisavo Maggie Kang bei Chris Appelhans, buvo rodomas maždaug 1 300 kino salių ir turėjo balsų kolektyvą, kuriam vadovauja Arden Cho, May Hong ir Ken Jeong.
Renginių kinas, K-pop energija ir pilnos salės
Sing‑along formatas pavertė premjerą į renginį: EntTelligence pranešė apie daugiau nei 1,5 mln. žiūrovų per kino sales, rodžiusias filmą, su maždaug 82 % standartinių ir 18 % premium seansų dalimi. Vidutinės bilietų kainos nurodytos: 13,63 USD už standartinį seansą ir 16,31 USD už premium. Svarbu paminėti, kad AMC — didžiausia Šiaurės Amerikos tinklo įmonė — atsisakė rodyti filmą, nes jis taip pat buvo pasiekiamas „Netflix“ platformoje, kas pabrėžia tęsiamas įtampas tarp srautinio transliavimo paslaugų ir didžiųjų kino tinklų.
Kaip tai lyginama su „Netflix“ ankstesniais kino ekrano pasirodymais
KPop Demon Hunters linkęs tapti labiausiai peržiūrėtu angliškos kalbos kino‑į‑srautą filmu „Netflix“ platformoje; jis iki šiol surinko apie 210,5 mln. peržiūrų, nedaug atsiliekant nuo Red Notice (230,9 mln.). Animacinio filmo hibridinė tapatybė — pasaulinis K-pop įkvėptas reginys su veiksmo‑komedijos pagrindu — atitiko dvi stiprias tendencijas: gerbėjų varomą renginių kiną ir nuolatinį K-pop kultūros populiarumą Vakarų rinkose.
Palyginimai ir kultūrinis kontekstas
Tonu filmas labiau primena aukštos energijos animacinius kūrinius, tokius kaip The Bad Guys 2, nei ankstesnius „Netflix“ didelius tentpolus, pavyzdžiui, Red Notice. Tačiau sing‑along modelis primena specialias peržiūras, tokias kaip The Rocky Horror Picture Show, ir pastarųjų metų renginius su muzikaliniais bei anime seansais, kur bendruomeniškos peržiūros sustiprina socialinių tinklų ažiotažą. K-pop estetika kartu su antgamtišku veiksmo elementu leido filmui patikti tiek pop muzikos supergerbėjams, tiek animacijos žiūrovams.

Bilietų pardavimų ginčas: EntTelligence vs. Comscore
Pramonės matavimo agentūros nutapė skirtingus savaitgalio vaizdus. Nors studijų šaltiniai ir EntTelligence priskyrė KPop Demon Hunters 18 mln. USD pajamų, Comscore jo neįvardijo savaitgalio numeriu vienu; vietoje to paminėjo New Line/Warner Bros. siaubo hitą Weapons, kuris uždirbo apie 15,6 mln. USD per trečią savaitgalį ir artėja prie 116 mln. USD vietinių pajamų. Comscore trijų dienų suma siekė maždaug 60,1 mln. USD, pakilusi iki apie 78 mln. USD įtraukus KPop Demon Hunters estiamtus duomenis. Tokie neatitikimai yra dažni, kai srautinės platformos viešai nepateikia skaičių ir studijos remiasi trečiųjų šalių duomenimis.
Platesnė kinoteatrų panorama
Savaitgalis atskleidė sveiką franšizių ir prestižinių filmų mišinį: Disney filmai Freakier Friday, The Fantastic Four: First Steps ir Universal/DreamWorks The Bad Guys 2 tęsė stabilias rodymas, tuo tarpu specializuoti ir festivaliniai pavadinimai, tokie kaip Ethano Coeno Honey Don’t ir Rono Howardo Eden, startavo santūriai. Filmai, premjeravę TIFF — David Mackenzie Relay ir kiti — taip pat pasiekė tikslines auditorijas, rodydami industrijos bandymus subalansuoti kino langus, srautinių platformų leidimo grafikus ir apdovanojimų sezono strategijas.
Ar „Netflix“ keis savo kino strategiją?
Nors atidarymas sulaukė daug dėmesio, mažai priežasčių tikėtis, kad „Netflix“ iš esmės pertvarkys savo kino strategiją. Bendrovės vadovai kartojo, kad kino seansai yra labiau reklaminiai katalizatoriai, skirti padidinti prenumeratorių žiūrėjimą, o ne pagrindinis pajamų šaltinis. „Netflix“ planuoja daugiau kino paleidimų, susijusių su apdovanojimų sezonu, įskaitant Noah Baumbach Jay Kelly (su George Clooney), Guillermo del Toro Frankenstein su Oscar Isaac, Kathryn Bigelow A House Of Dynamite ir Rian Johnson Wake Up Dead Man: A Knives Out Mystery — visi numatyti trumpoms kino peržiūroms prieš debiutą srautinėje platformoje.
Filmų istorikė Elena Ríos pateikė kontekstą: "Srautinės platformos suprato, kad kino premjeros gali būti galingos rinkodaros priemonės, neatsisakant pagrindinio platinimo kanalo. KPop Demon Hunters įrodo, kad renginių formos leidimai gali stiprinti gerbėjų įsitraukimą ir socialinį ažiotažą — bet tai nereiškia, kad „Netflix“ pradės ilginti kino langus visuose leidimuose."
Pramonės pasekmės ir gerbėjų reakcija
KPop Demon Hunters parodo keletą svarbių tendencijų: globalios populiariosios kultūros ir Holivudo animacijos sankirtą; ribotų, renginiais palaikomų kino seansų efektyvumą stiprinant gerbėjų įsitraukimą; ir didžiųjų kino tinklų išliekantį tarpininkavimo vaidmenį. Gerbėjai socialiniuose tinkluose gyrė filmo užkrečiamą garso takelį, choreografiją ir bendruomeninę sing‑along atmosferą. Kritikai dažniau pažymi publiką džiuginančius epizodus, tuo metu diskutuodami, ar renginių leidimai pagerina ar praskiedžia tradicinius kino rodiklius.
Užkulisiai ir įdomybės
Gamybos smulkmenos: Sony Pictures Animation bendradarbiavimas su „Netflix“ kuriant K-pop tematikos animaciją yra neįprasta kūrybinė sąjunga — suderinti didelės studijos animacijos gamybos vertę su srautinės platformos pasauliniu rinkodaros pasiekiamumu. Sing‑along versija buvo laikoja taip, kad sukeltų susidomėjimą prieš platformos debiutą, kurį „Netflix“ suplanavo pirmadienį, rugpjūčio 25 d. Balsų atlikėjai, tokie kaip Arden Cho ir Ken Jeong, padėjo sujungti K-pop autentiškumą su platesniu komiškumu.
Kritinės perspektyvos ir ką stebėti toliau
Kritiškai KPop Demon Hunters aptariamas kaip modelis, kaip studijos ir srautinės platformos gali eksperimentuoti: trumpi, koncentruoti kino langai, įtraukiančios formos (sing‑along) ir kryžminės kultūrinės užuominos (K-pop), kurios veikia tarptautiniu mastu. Tačiau matavimo neatitikimai ir kino tinklų pasipriešinimas lieka kliūtimis. Jei srautinės platformos nori nuoseklaus bilietų pardavimų pripažinimo, joms reikėtų viešai skelbti skaičius ir derėtis dėl platesnių rodybų partnerysčių — žingsniai, kurių „Netflix“ kol kas, regis, neplanuoja imtis.
Galutinė išvada
KPop Demon Hunters savaitgalis nėra ženklas, kad „Netflix“ persigrupuos prie klasikinių kino ekonomikos modelių; greičiau tai rodo, kaip renginių kinas gali sustiprinti srautinę strategiją. Filmas įrodė, kad tinkamu kultūriniu momentu ir formatu trumpas kino leidimas gali sukelti milžinišką įsitraukimą ir globalią diskusiją — net jei tai nekeičia ilgalaikės strategijos srautinėms milžinėms.
Išvada: KPop Demon Hunters sėkmė primena, kad kinas vis dar gyvena kaip bendruomeninė patirtis. Kūrėjams ir platinimo partneriams tai siūlo žaidimo planą: kurkite momentus, kurie suburia auditorijas, pasinaudokite gerbėjų bendruomenėmis ir naudokite kino langus kaip pokalbio atidarytojus, kurie maitina srautinius debiutus. Pramonė atidžiai stebės, ar sing‑along kibirkštis taps nuolatine taktika, ar liks retu akcentu, kai „Netflix“ vėliau šiemet išleis apdovanojimų orientuotus pavadinimus.
Šaltinis: screendaily
Komentarai