5 Minutės
Nuo Star Wars filmavimo aikštelių iki asmeninio apsisprendimo
Riz Ahmed neseniai atvirai papasakojo apie rimtą sveikatos išgąstį, kuris ištiko jį filmuojantis Rogue One: A Star Wars Story — tai buvo fizinio sugriuvimo ir hospitalizacijos epizodas, kuris, kaip jis dabar teigia, pakeitė jo požiūrį į vaidmenis ir pasakojimą. Kalbėdamas Podcrushed podkaste, Ahmed apibūdino „intensyvų“ ir „ilgai trukusį“ medicininį epizodą, po kurio jis liko išsekęs, trumpai paguldytas į ligoninę ir turėjo iš naujo atkūrineti savo fizinę jėgą nuo nulio. Ši patirtis, pasak jo, padėjo jam giliai susitapatinti su 2019 m. filmu Sound of Metal ir nulemė kūrybinę trajektoriją, kuri tęsiasi per naujausius projektus, įskaitant Relay ir drąsią Hamleto reinterpretaciją, debiutavusią Telluride.
Kai kūnas atsisako bendradarbiauti
Ahmed pasakojimas yra atviras: liga buvo staigi, gijimas lėtas, ir momentais jis bijojo, kad galbūt niekada nebeatgaus savo gyvenimo. Jis apibūdino mišrą gedulo, baimės ir — paradoksaliai — dėkingumo bei priėmimo jausmų. „Kai esi parklupdytas, esi per pusę kelio iki maldos,“ atsiminė jis, atkreipdamas dėmesį, kaip pažeidžiamumas padarė jį labiau sąmoningu to, ką turi. Ši tema — kontrolės netekimas, vėliau įgaunama perspektyva — persmelkia daugumą Ahmed labiausiai vertinamų darbų.
Kaip liga paveikė Sound of Metal
Asmeninės Ahmed pažeidžiamumo emocinė tiesa atvedė jį prie Sound of Metal scenarijaus, kuriame jis vaidina būgnininką, susiduriantį su staigia kurtumo patirtimi. Skaitydamas scenarijų jis sakė atpažinęs tą poreikį papasakoti istoriją, kuri padėtų jam suvokti savo patirtį. Filmo sėkmė — įskaitant Ahmed nominaciją į Oskarą ir pagyrimus už jautrų klausos praradimo atvaizdavimą — taip pat atspindi platesnį kino industrijos poslinkį link įtraukios parengties ir autentiško bendradarbiavimo su reprezentuojamomis bendruomenėmis.
Autentiškumas ir šiuolaikinis aktorius
Sound of Metal yra pavyzdys, kaip asmeninė trauma ir kruopštūs tyrimai gali susilieti į įtraukiantį vaidmenį. Ahmed įsipareigojimas — mokytis būgnavimo technikos ir dirbti su kurtųjų konsultantais, kad būtų gerbiamas realus gyvenimas — atspindi platesnę judėjimą kine link autentiškumo, tiek per metodinį pasiruošimą, tiek per realių bendruomenių įtraukimą į pasakojimo sprendimus.
Kontekstas: kur tai dera šiuolaikiniame kine
Ahmed karjeros posūkis — nuo didelio biudžeto antraplanio vaidmens iki intymesnių, apdovanojimams tinkamų vaidmenų — atspindi šiuolaikinį modelį: jau žinomi kino aktoriai, pasinaudodami masine matomumu, siekia rizikingesnių, charakteriu grįstų filmų. Palyginimai yra natūralūs: kaip Joaquin Phoenix ar Daniel Day-Lewis, Ahmed perkelia asmeninę intensyvumą į vaidmenis, reikalaujančius gilios emocinės kasimo. Tuo pačiu metu Sound of Metal pagarbus požiūris į negalią paskatino vėlesnes produkcijas prioritetą teikti tiksliam atstovavimui — nuo atrankos iki garso dizaino.
Užkulisiuose ir žiūrovų priėmimas
Fanai ir kritikai gyrė Ahmed natūralų, gyvenimišką pasirodymą Sound of Metal; filmo garso dizainas ir bendradarbiavimo su kurtąja bendruomene modelis buvo akcentuojami apžvalgose. Tuo tarpu žiūrovai, kurie pirmą kartą pastebėjo Ahmed seriale The Night Of, o vėliau Rogue One, palydėjo jo pereimą į sudėtingesnę dramatinę teritoriją — trajektoriją, kuri dabar apima Relay prieš Lily James ir modernų Hamleto pastatymą Londone, pristatytą Telluride.
„Ahmed atviras prisipažinimas pakeičia, kaip skaitome jo pasirodymus,“ sako kino istorikas Marko Jensen. „Kai aktorius į vaidmenį atneša tikrą, fizinį pažeidžiamumą, ekrano pasirodymas įgauna kitokio pobūdžio tiesą. Tai verčia auditoriją iš naujo svarstyti šou prieš intymumą šiuolaikiniame kine.“
Kritinė perspektyva ir ką tai reiškia jo karjerai
Ahmed istorija išryškina dvi industrijos įtampas: didelio masto produkcijų fiziniai reikalavimai ir paklausa mažesniems, rizikingiems filmams, kurie vertina autentiškumą. Jo trajektorija rodo tvarų modelį aktoriams, kurie derina franšizių matomumą su giliai asmeniniais projektais. Kritikai pastebi, kad jo pasirengimas atskleisti pažeidžiamumą — tiek ekrane, tiek už jo — pakėlė jo kūrybą ir praplėtė žiūrovų ratą.
Išvada: daugiau nei atskleidimas
Riz Ahmed hospitalizacija filmuojant Rogue One buvo daugiau nei privatus sveikatos įvykis; tai tapo katalizatoriumi meniniam augimui ir pavyzdžiu, kaip asmeninė krizė gali formuoti galingą pasakojimą. Pereidamas tarp populiarių trilerių, tokių kaip Relay, ir eksperimentinių reinterpretacijų, kaip Hamlet, Ahmed karjera pabrėžia šiuolaikinį kiną, vertinantį autentiškumą, reprezentaciją ir emocinę drąsą. Kino mylėtojams jo kelionė primena, kad kartais įtaigiausi pasirodymai kyla iš paties aktoriaus susidūrimo su trapumu ir atsparumu.
Šaltinis: deadline
Komentarai