5 Minutės
Kai fikcija ir antraštės susikerta
Telluride kino festivalyje Emma Stone — prodiuserė, pagrindinė aktorė ir ilgametė režisieriaus Yorgos Lanthimos bendradarbė — atvirai kalbėjo apie keistą sutapimą tarp „Bugonia“ temų ir staiga pasirodančių true crime antraščių. Stone pavadino tas paraleles „siaubingomis“ po to, kai paaiškėjo, jog United Healthcare vadovas Brian Thompson buvo nušautas, o įtariamasis Luigi Mangione buvo sučiuptas netrukus po to, kai 2024 m. baigėsi „Bugonia“ gamyba. Ši akimirka pabrėžė, kaip kino spekuliatyvūs nerimai kartais gali atspindėti tamsesnius realybės srautus.
Kuo iš tikrųjų yra Bugonia
„Bugonia“ seka aukštos klasės medicinos kompanijos generalinę direktorę (Stone), kurią pagrobia žemesnio rango darbuotojas (Jesse Plemons), įsitikinęs, kad ji yra kosminė grėsmė iš Andromedos galaktikos. Filmas narplioja klaustrofobišką įtampą, konspiracijomis kurstomą apsėdimą ir brutalią psichologinę žiaurumą, kai pagrobėjo obsesija perauga į fizinį kankinimą. Nors Lanthimos tamsi, siurrealistinė estetika sudaro didelę dalį filmo emocinės faktūros, pasakojimas aiškiai priklauso psichologinių įkaitų dramų tradicijai, išverstai iš vidaus.
Paralelės su Mangione bylos
Stone reakcija labiau susijusi ne su tiesioginiu siužeto atitikimu, o su teminiu rezonansu: tiek filmas, tiek Mangione istorija sukasi apie nusiskundimus sveikatos priežiūros industrijai, radikalizaciją dėl tariamos korporacinės žalos ir realias pasekmes, kai konspiracinis mąstymas perauga į smurtą. Stone prisiminė šiurpią laiko sutapimo pojūtį — pabaigusi intymų, rūsyje filmuotą projektą apie šias įtampas, ji sužinojo, kad Niujorke buvo nušautas sveikatos priežiūros vadovas — ir tai priminė, kaip menas kartais gali pranašauti arba atspindėti visuomenines spragas.
Kaip Bugonia dera prie Lanthimos filmografijos
„Bugonia“ pratęsia temas, kurias Lanthimos tyrinėjo tokiuose filmuose kaip The Lobster ir The Favourite: susidomėjimą ritualizuotu smurtu, socialinių sistemų pakryptimi ir veikėjais, gyvenančiais morališkai dviprasmiškose erdvėse. Jei The Lobster satirizavo romantiką, o The Favourite — dvarinę valdžią, tai „Bugonia“ kasti giliai į korporacinę galią ir konspiracinę paranoją. Jesse Plemons pasirodymas — tyliai neraminantis ir metodiškas — primena jo vaidmenis įtemptuose, veikėjais grįstuose darbuose, tuo tarpu Stone prideda teatrališkumo ir ledinę charizmą, kuri anksčiau jai pelnė pripažinimą Lanthimos projektuose.
Kontekstas: true crime, korporatyvinis pyktis ir šiuolaikinės kino tendencijos
Mes esame kine, kuriame tikrų nusikaltimų žanro (true crime) susidomėjimas sutampa su kritika korporacinių institucijų atžvilgiu. Filmai ir serialai, nagrinėjantys korporacinius nusižengimus ar vieno asmens radikalizaciją (galvojant apie Network tipo balsą, šiuolaikines true crime antologijas ir įkaitų trilerius), randa įtraukiantį, nors ir neraminantį, žiūrovą. „Bugonia“ įsijungia į šią šiuolaikinių nerimo mišinį — baimę prieš neaiškią institucijų galią ir tai, kaip socialinė izoliacija stiprina konspiracijų mąstymą.
Panašumai ir įtaka
Nors „Bugonia“ yra akivaizdžiai lanthimosiška, žiūrovai gali užuosti toninius atspindžius iš įkaitų tematiką gvildenančių filmų, tokių kaip Misery ar Dog Day Afternoon, dėl nusikaltėlio ir aukos intymumo, taip pat modernias satyras, nukreiptas į institucijas, pavyzdžiui The Big Short, dėl struktūrinės pramonės kritikos. Filmo vizualinė austerija ir juodas humoras jį sieja su Lanthimos drąsiausiais darbais, tuo pačiu užimant naują, politiškai rezonantiškesnę teritoriją.
Užkulisiuose ir žiūrovų reakcija
Pasak pranešimų, filmavimai vyko siaurose, požeminėse lokacijose, siekiant pabrėžti klaustrofobiją, todėl „Bugonia“ gamyboje buvo remtasi fiziniu vaidybos intensyvumu ir ribojimu vietoje spektaklio. Ankstyvieji kritikų atsiliepimai gyrė filmo drąsą ir aktorių pasirodymus, nors žiaurus tematikos pobūdis kai kuriuos žiūrovus suskaldė — tai nenuostabu, kai menas susikerta su realaus gyvenimo smurtu. Lanthimos gerbėjai pastebėjo, kaip režisierius subalansuoja siurrealų sumanymą ir emocinę skubumą, todėl „Bugonia“ tampa provokuojančiu festivalio sezono objektu.
Ekspertų požiūris
„„Bugonia“ pasirodo tuo metu, kai fikcija ir antraštinės naujienos tampa labiau pralaidžios viena kitai,“ teigia kino istorikas Marco Santini. „Lanthimos vaizduoja socialinį žlugimą chirurginiu žvilgsniu, o Stone vaidyba verčia žiūrovus susidurti su žmogaus kaina, kylanti iš institucinio nepasitikėjimo. Filmas yra tiek įspėjimas, tiek veidrodis.“
Išvados: kodėl Bugonia yra svarbi
„Bugonia“ nėra dar vienas festivalio autorinio kino pavadinimas — tai kultūrinis tyrimas apie tai, kaip nusiskundimai, konspiracijos ir korporacinė galia gali susikirsti katastrofiškomis pasekmėmis. Žiūrovams, kuriuos traukia psichologiniai trileriai, provokuojantis režisieriaus kinas arba filmai, atspindintys šiuolaikinius nerimus, „Bugonia“ sustiprina diskusiją apie atsakomybę, reprezentaciją ir sudėtingus santykius tarp fikcijos ir faktų. Ar filmas inicijuos naujas diskusijas apie true crime įtaką populiariai kultūrai — parodys laikas, tačiau jo laikas ir tonas užtikrina, kad apie jį kalbės dar ilgai po titrų rolingo.
Šaltinis: variety
Komentarai