Venecijos premjera: šiltas plojimas Jarmuscho naujam šeimos triptichui

Venecijos premjera: šiltas plojimas Jarmuscho naujam šeimos triptichui

0 Komentarai

4 Minutės

Venecijos premjera: šiltas plojimas Jarmuscho naujam šeimos triptichui

Jim Jarmusch grįžo į Venecijos kino festivalį su švelniu, veikėją varomu darbu, kuris užkariavo Sala Grande: Father Mother Sister Brother premjera sulaukė penkių minučių stovėjimo ovacijų, o Cate Blanchett spindėjo pirmoje eilėje. Auteuro santūri ceremonija scenoje — bučiuodamas savo pagrindinių aktorių rankas, kol riedėjo titrai — atrodė kaip senojo pasaulio atsisveikinimas su moderniu, intymiu filmu.

Triptichas iš smulkių momentų ir didelių jausmų

Filmas struktūruotas kaip triptichas: jame pasakojamos trys atskiros istorijos skirtingose šalyse, kiekviena sutelkta į suaugusius vaikus, jų atitolusius ar sudėtingus tėvus ir trapų šeimos ryšių architektūrą. "Father" vyksta JAV šiaurės rytuose, "Mother" — Dubline, o "Sister Brother" — Paryžiuje. Jarmusch pirmenybę teikia mažoms, tikslioms akimirkoms, o ne siužetui varomam spektakliui; tai labiau kasdienybės meditacija nei tradicinė šeimos drama.

Vaidmenys, kurie laiko filmą

Cate Blanchett išsiskiria: ji atlieka dvi seseris prieš Vicky Krieps ir skleidžia ramumą, kuris dera su Jarmuscho ilgais kadrais ir pokalbio ritmais. Ansamblį papildo Charlotte Rampling, Mayim Bialik, Indya Moore ir tarpinių kartų pateikimas — Tom Waits prieš Adam Driver — nors Driveris ir Waits Lido premjeroje nedalyvavo. Raudonuoju kilimu vyrišką kontingentą atstovavo Luka Sabbat.

Palyginimai ir kinematografinė linija

Žiūrovams, pažįstantiems Jarmuscho ankstesnius darbus, Father Mother Sister Brother labiau primena režisieriaus kontempliatyvias juostas, tokias kaip Coffee & Cigarettes, nei žanriškai artimesnį The Dead Don’t Die. Pastarasis eksperimentavo su sausoku humoru ir siaubo tropais; naujasis filmas sugrįžta prie žmogaus mastelio pasakojimo, primindamas kitus neseniai rodyti šeimos ansamblius, pavyzdžiui Mike Mills 20th Century Women — kūrinius, kurie pabrėžia personažų niuansus ir kartų dialogą vietoje siužeto mechanikos.

Pramonės kontekstas: meno kino platinimas ir festivalio strategija

Venecijos premjera pažymi Jarmuscho pirmą pasirodymą Lido saloje per 22 metus, sustiprinant festivalio vaidmenį kaip autoriaus kino demonstravimo erdvę. Prodiuseriai ir platinimo partneriai — įskaitant Saint Laurent Prods., Mubi ir The Apartment — iliustruoja vis dažniau taikomą meno kino modelį: premjera festivalyje, specializuoto srautinio tinklo parama ir teritorija pagal teritoriją kino teatrų leidimai. Mubi teatrinis įsipareigojimas Šiaurės Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje ir kitose regionuose parodo platformos augantį vaidmenį vedant tarptautinius nepriklausomus filmus iki žiūrovų.

Už kulisų ir smulkmenos

Maži epizodai iš premjeros tapo festivalio folkloru: Jarmusch asmeniškai pagerbė savo pagrindines aktorėles bučiuodamas ranką, o Blanchett dvigubas vaidmuo (ji atlieka dvi seseris) patraukė spaudos ir gerbėjų dėmesį. Filmas gavo gamybinę paramą iš įvairių europinių ir airiškų partnerių, įskaitant Fís Éireann/Screen Ireland, bei finansavimą iš Cinema Inutile — tai bendradarbiavimo finansavimo pavyzdys, būdingas šiuolaikiniam nepriklausomam kinui.

Ekspertų nuomonė

"Jarmusch suspaudė savo jautrumą į labai žmogišką šeimos portretą, kuris jaučiasi aktualus be pamokslaudamas," sako kino istorikas Marko Jensen. "Filmo santūrumas yra jo stiprybė: mažos sąveikos kaupiasi į rezonansinę emocinę geografiją. Autoriaus kiną sekantiems žiūrovams tai yra klasikinis, subrendęs Jarmusch."

Kritinės perspektyvos ir ko tikėtis

Ankstyvos reakcijos Venecijoje vertino filmo švelnumą ir aktorių pasirodymus, nors kai kurie kritikai pažymi, kad lėtas tempas ir vinječių struktūra labiau patiks kantriems žiūrovams. Ieškantieji siužetinių fejerverkų gali nusivilti, bet mėgstantys aktorių vedamą, dialogais turtingą kiną ras daug ką vertinti.

Išvada: mažos scenos, ilgalaikis atgarsis

Father Mother Sister Brother primena, kad kinas gali būti stiprus savo tylumoje. Jarmuscho sugrįžimas į Veneciją yra ir grįžimas namo, ir pareiškimas: eroje, kurioje dominuoja frančizių spektakliai, vis dar egzistuoja auditorija ir festivalių tinklas, trokštantys intymių, gerai atliekamų filmų. Su Mubi ir tarptautiniais partneriais užnugaryje šis triptichas tikėtina ras žiūrovus visame pasaulyje, vertinančius apmąstytą dramą ir išskirtinius vaidmenis, ypač Cate Blanchett.

Šaltinis: variety

Komentarai

Palikite komentarą