.webp)
6 Minutės
Grace Van Dien veda siaubingą sugrįžimą į pirminį siaubą
Naujas pretendentas pasirodė šiuolaikiniame siaubo kine. The Swallow suvienija režisierius Keviną Kölschą ir Dennisą Widmyerį — duetą už 2019 m. Pet Sematary perdirbinio — pateikdami lakonišką, atokiame miške vykstantį survival siaubo filmą, kurio filmavimai neseniai baigti Oregone. Filme vaidina Grace Van Dien (Stranger Things) kaip Ziggy, nenorinti grupės lyderė, kurios savaitgalio žygis palapinėse virsta kova išsigelbėti nuo alkio, kuris pažodžiui kyla iš žemės.
Siužetas ir tonas
Iš pirmo žvilgsnio The Swallow primena klasikinį survival siaubą: penki jauni žmonės atokiame miške, teritorija pažymėta kaip draudžiama ir pavojus, prasidedantis kaip menkas nerimas, eskaluojasi į grėsmingą, nuo žemės kylantį piktavalybę. Tačiau Kölschas ir Widmyeris tą premisą pateikia taktiliniu, kameroje užfiksuotu stiliumi: pati žemė tampa antagonistė, praryjanti viską, kas su ja susiliečia. Režisieriai filmą apibūdina kaip „tonalinį sugrįžimą“ — pažadą visceraliniam siaubui naudojant praktiškus efektus, o ne blizgantį CGI spektaklį, kas taip pat atitinka šiuolaikinio siaubo gerbėjų susidomėjimą praktiškais efektais.
Vaidmenys, kūrėjai ir gamybos detalės
Grace Van Dien yra filmo centrinė ašis kaip Ziggy; ją lydi Jack Wright (A Bloody Night), Tayler Buck (Annabelle: Creation), Kalama Epstein (The Fabelmans) ir Kayla DiVenere (Love, Victor). Filmo scenarijų ir režisūrą pasirašo Kölschas ir Widmyeris, o prodiusuoja James Harris, Josh Goldbloom ir John Finemore. Praktinių efektų veteranas Tony Gardneris, žinomas dėl darbų su monstrų projektais, įskaitant The Blob, dirba kaip SFX prižiūrėtojas — tai aiškus signalas, kad kūrėjai įsipareigojo tradiciniam, kameroje vykdomam siaubui ir praktiniams efektams.
Finansavimą teikia BondIt Media Capital, o pardavimus tvarko partnerystė tarp Red Sea Media ir Architect. Išankstiniai pardavimai apima platų tarptautinį tinklą — nuo Šiaurės Amerikos ir Italijos iki Australijos/Naujosios Zelandijos, Lotynų Amerikos ir kelių teritorijų Azijoje bei Europoje — kas rodo stiprų rinkos pasitikėjimą tiek koncepcija, tiek kūrėjų patirtimi.
Kaip The Swallow dera prie šiuolaikinių siaubo tendencijų
The Swallow įsilieja į kelias šiuolaikinio siaubo sroves. Pirma, atokaus miško ir folkloro įkvėptas siaubas išgyvena atgimimą: filmai kaip The Witch, Midsommar ir The Ritual parodė, jog publikai patinka istorijos, kuriose peizažas, folkloras ir izoliacija susijungia į bauginantį efektą. Antra, vėl auga susidomėjimas survival istorijomis, kuriose akcentuojama išradingumas ir psichologinė įtampa, o ne trumpi šokiravimo epizodai.
Tačiau The Swallow apverčia įprastą folklorinį antagonisto vaizdinį. Vietoje kulto ar monstros, gaudančio iš medžių, grėsmė kyla iš žemės — koncepcija, primenanti kūrinius kaip Tremors, bet turinti įtemptą, intymų nerimą, būdingą klasikoms The Ruins ar Annihilation nenatūralioms gamtos transformacijoms. Toks požiūris suteikia filmui tiek kinetinį pavojų, tiek metamfizinį jaudulį.
Palyginimai ir kūrybinė kilmė
Kölsch ir Widmyer ankstesni darbai suteikia naudingą kontekstą. Jų proveržis Starry Eyes laimėjo SXSW apdovanojimą ir naudojo kūno siaubą bei pramonės satyrą, kad sutrikdytų žiūrovus. Su Pet Sematary jie dirbo su Stepheno Kingo kosminiu siaubu ir padėjo tam materializuotis iki 113 mln. USD pasaulinio bilieto pajamų Paramount. The Swallow jaučiasi kaip šių pojūčių koncentruotas derinys: Starry Eyes atmosferinės minios manipuliacijos susiliejimas su Pet Sematary mastu ir atsakomybe.
Žiūrovams greičiausiai iš karto kils asociacijos su Tremors — ne dėl tono, o dėl kinetinio jaudulio, kai peizažas tampa puolamas — ir su The Ruins dėl klaustrofobinio neišvengiamumo, kai gamta tampa priešiška. Praktinių efektų gerbėjai taip pat pajus klasikinių monstrų kino aidą, ypač turint Tony Gardnerį komandoje.
Užkulisiuose ir gamybos smulkmenos
- Vieta ir logistika: filmavimai Oregone leido komandai pasinaudoti tankiais Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų miškais, kurie sustiprina filmo izoliacijos ir drėgno pavojaus pojūtį.
- Praktika prieš skaitmeninį: SFX specialisto Tony Garderio dalyvavimas rodo, kad kūrėjai pasikliovė praktiškais efektais ir kameriniais mechanizmais, kad sukurtų praryjančią žemę — sprendimas, kuris dažnai geriau išlaiko laiko ir žanro gerbėjų pripažinimą nei vien tik CGI.
- Rinkos ažiotažas: filmo išankstiniai pardavimai daugelyje teritorijų dar iki premjeros yra industrinis ženklas, kad platintojai mato jo eksporto potencialą — tai reikšmingas pasiekimas originaliai siaubo idėjai rinkoje, kuri dažnai vengia rizikuoti su ne franšizinėmis produkcijomis.
Kritinė perspektyva ir ankstyvos prognozės
Pramonės stebėtojai prognozuoja, kad The Swallow užims vidutinio lygio siaubo rinkos poziciją: sumanus, ekonomiškas filmas, sukurtas patenkinti žanro mėgėjus. Režisierių gebėjimas subalansuoti personažu paremto siaubo gylį su intensyviomis, įsitempusio kūno scenomis bus lemiamas. Jei filmas gilinsis į psichologines pasekmes buvimo įstrigusiems lėto, nejudančio pavojaus akivaizdoje ir daug remsis praktiškais efektais, jis gali tapti įsimintinu, šiuolaikiniu kultiniu kūriniu.
Kinematografijos istorikė Marta Leclerc trumpai reziumuoja: "Kölschas ir Widmyeris moka iš kuklių koncepcijų sukurti įtemptą, emocionaliai rezonansinį siaubą. The Swallow įsipareigojimas praktiniams efektams ir kaimiškai baimei įterpia jį į tų filmų giminystę, kurie pirmenybę teikia atmosferai prieš spektaklį."
Kodėl siaubo gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį
The Swallow pateikia kelis svarbius motyvus žiūrėti: Grace Van Dien magnetinį vaidmenį, kūrybinę komandą su įrodyta siaubo patirtimi ir aukšto lygio grėsmės koncepciją, kuri šiuo sequalų ir perdarymų laikotarpiu skamba gaiviai. Žiūrovams, kurie ieško siaubo, kuris trikdo jutimus — žemės šlapumo garsas, nepasitikėjimas saugia žeme po kojomis — šis filmas gali suteikti ilgai išliekantį nerimą ir sensorinį siaubą.
Ką sako išankstiniai pardavimai
Išankstiniai pardavimai Europoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje rodo, kad platintojai mato tarpukultūrinę paklausą žeminio, į gamtą orientuoto siaubo atžvilgiu. Teritoriniai išankstiniai pardavimai taip pat liudija, kad tarptautinė auditorija vis dar apdovanoja originalias žanro idėjas, jeigu jos pateikiamos stipriais gamybos standartais ir pažįstamais kūrybiniais vardais.
Baigiamosios mintys: Žemės siaubas ir praktinio košmaro patrauklumas
The Swallow žada sugrįžimą prie taktilinio, išlikimui skirto siaubo, kuris pasitiki praktiškais efektais ir veikėjų chemija, kad atliktų pagrindinį darbą. Filmas nesiekia išrasti rato iš naujo; jis siekia priversti jus bijoti žemės po kojomis. Pramonės požiūriu, stiprūs išankstiniai pardavimai rodo, kad gerai atliktas originalus siaubo projektas vis dar turi tarptautinę komercinę vertę. Gerbėjams tai priminimas, kad kartais pačios pagrindinės žmogaus instinktos — bėgti, kasti, išgyventi — yra stipriausi baimės varikliai.
Jei filmas tinkamai įgyvendins savo prielaidas, The Swallow gali stovėti šalia pastarųjų atokaus miško hitų kaip kūrinys, skatinantis pakartotines peržiūras ir diskusijas: ar auditorija jį vertins kaip tvirtą monstrų filmą, ar jis įsiskverbs giliai į kultūrinę vaizduotę ir taps kultine favorite? Bet kuriuo atveju, laikykite batus ant kojų ir saugokite žingsnius.
Šaltinis: deadline
Komentarai