5 Minutės
Drąsus, keistas Romaino Gavras kūrinys
Romaino Gavras debiutas anglų kalba, Sacrifice, pasaulį išvydo Toronto festivalyje Special Presentation programoje — filmas, kuris atsisako tilpti į vieną aiškią kategoriją. Vienodai juodas komedijos, ekologinės satyros ir folkinio siaubo pasaka, juosta perdirba šiuolaikines nerimo temas apie klimato kaitą, įžymybių aktyvizmą ir performatyvią filantropiją į nenuspėjamą ir dažnai jaudinančią kinematografinę kelionę. Centre — Chris Evans ir Anya Taylor-Joy kaip nepastovios ansamblio jėgos, Sacrifice užduoda netikėtai skubų klausimą: kas iš tiesų laikoma heroizmu optikos ir pasipiktinimo eroje?
Santrauka: įkaitai, veidmainystė ir ugnikalnio įsakymas
Pasakojimas prasideda nuo to, kad Joan (Anya Taylor-Joy) vykdo ritualinį laidotuvinį apeigą priešais ugnikalnį, o netrukus peršoka prie itin turtingos ekologinės labdaros šventės, surengtos tuščiame Graikijos šachtos interjere. Mike Tyler (Chris Evans), Holivudo žvaigždė, viešai patirianti nervinę krizę, sukelia virusinį triukšmą, kai gyvai susipyksta su renginio garbės filantropu Benu Brackenu (Vincent Cassel). Į šventę netrukus įsiveržia Joan su savo jaunimo būriu; Tyleris patenka į morbidinę lemtį — jis tampa vienu iš trijų žmonių, pasirinkusių būti filmo pavadinimo auka, kad būtų užkirstas kelias apokalipsinei katastrofai. Įkaitų būsena iš pradžių tampa satyra ir kandžiu humoru, vėliau vystosi į neramius žmogiškus ryšius ir moralinį atsiskaitymą.
Vaidmenys ir aktoriai
Chris Evans griauna savo herojišką įvaizdį sluoksniuoto, kartais trapaus pasirodymo dėka — iš pradžių jo personažas labiau yra apvalkalas nei vidinė būtis, bet palaipsniui jį keičia aplinkybės. Anya Taylor-Joy suteikia Joan šaltą, ritualinę rimtį — beveik mitinę lyderę, kuri gąsdina ne vien dėl smurto, o dėl savo įsitikinimo. Vincent Cassel kaip Brackenas įkūnija blizgantį žaliąjį kapitalizmo plėšrūną, o John Malkovich palieka trumpą, bet įsimintiną įterpą kaip senosios pasaulėžiūros skepticizmo balsas. Ansamblis, kuriame taip pat yra Salma Hayek Pinault ir netikėti muzikantų epizodai, išlaiko įtampą ir energiją.
Stilistinė DNR: muzikinių vaizdo klipų, mitų ir šiuolaikinio pykčio mišinys
Gavras, turintis patirties kuriant kinetiškus ir provokuojančius muzikinius vaizdo klipus, palieka savo žymę Sacrifice vaizdiniame drąsumeme: staigios smurto išsiveržimai, choreografuotas chaosas ir tableaux, atrodantys pastatyti tiek kameroms, tiek kulto mitui. Jei matėte Gavras ankstesnius trumpametražius darbus, atpažinsite jo potraukį spektakliui; čia jis tą skonį sujungia su naratyvu, kuris linksta į mitinę struktūrą — dvasiškai primindamas The Golden Bough įtaką kultiniam kinui — ir į šiuolaikinį įžymybių pramonės kompleksą.
Palyginimai ir kontekstas
Sacrifice tęsia filmų liniją, kuri sujungia ritualą ir modernumą: girdisi The Wicker Man vaisingumo ir tikėjimo nerimo atodangos, The Village keistuoliškas vaikų valdymo jausmas ir neišvengiamos-herojų linijos, rastos filmuose, formuotose mitinių archetipų. Jis taip pat turi tonalinį ryšį su įžymybių moralės satyromis — pagalvokite apie Sorry to Bother You ar The Menu — tačiau lieka išskirtinai Gavras dėl savo žiaurumo ir juodo humoro.
Užkulisiuose ir įdomybės
Teigiama, kad filmas buvo filmuotas Graikijoje; režisūra pasinaudojo grublėtomis ugnikalniais apylinkėmis tiek spektaklio, tiek metaforos tikslais. Gavras pasirinkimas renginį statyti šachtoje veikia kaip vizualus pokštas apie išgavimo ekonomikas — idėja, persmelkianti scenografiją ir filmo pasikartojančias metaforas. Režisieriaus muzikinių vaizdo klipų gerbėjai atpažins jo parašą: staigūs, operiniai smurto eskalavimai ir nepriekaištingai laiku suvesti vaizdiniai smūgiai, kurie praduria satyrą.
Kritinė pastaba: kaip Sacrifice kalba apie klimatą ir įžymybes
Sacrifice yra daugiau nei provokacija; tai kultūrinis klausimas apie simbolinius gestus prieš prasmingą pokytį. Scenarijus nagrinėja performatyvios aplinkosaugos ouroborosą — medijoms patrauklias pažadas, kurie sugrįžta į sistemas, kurias tariamai priešinasi. Filmo toniniai poslinkiai gali šokiruoti, bet jie yra tikslingi: juokas subliūkšta į baimę, spektaklis įgauna užuojautą. Tai filmas, kuris nori sujaudinti tiek pat, kiek ir pramogauti.
Kino kritikė Anna Kovacs, kino mokslininkė, papildo: “Gavras visada dirbo su šoku, bet Sacrifice sluoksniuoja tą šoką nuoširdžiu jausmu. Jis verčia pažvelgti už antraščių ir įžymybių atsiprašymų, kad suprastume klimato katastrofos žmogiškąsias aukas.”
Kam patiks — ir kam galbūt ne
Sacrifice apdovanos žiūrovus, kurie vertina filmus, jungiančius satyrą su mitine rimtimi ir nebijančius staigių toninių svyravimų. Jis gali erzinti publiką, tikinčią tradicine komedija ar įprasta klimato alegorija. Tačiau kino mylėtojams, trokštantiems rizikingo kino ir žvaigždžių vaidinančių prieš įprastą tipą, tai yra įtikinama ir dažnai netikėta patirtis.
Išvada: provokuojanti, emocionaliai įsišaknijusi satyra
Romaino Gavras pristatė filmą, lygiomis dalimis teatrinę provokaciją ir netikėtai švelnią žmonių dramą. Sacrifice perkonstruoja įžymybių kultūrą ir klimato nerimą per mitinius ritualus ir tamsų humorą, palikdamas emocinį likutį, kuris išlieka už juokų ribų. Nesvarbu, ar tai traktuojama kaip performatyvios dorybės kritika, ar kaip šauksmas už autentišką auką, filmas įsitvirtina šiuolaikiniame kine kaip drąsus, diskusijas skatinantis darbas.
Filmo duomenys: Pavadinimas: Sacrifice. Festivalis: Toronto (Special Presentations). Režisierius: Romaino Gavras. Scenaristai: Will Arbery, Romaino Gavras. Aktoriai: Chris Evans, Anya Taylor-Joy, Vincent Cassel, Salma Hayek Pinault, John Malkovich, Ambika Mod, Charli XCX, Yung Lean. Trukmė: 1 val. 43 min.
Šaltinis: deadline
Komentarai