4 Minutės
Politika ir apdovanojimai susidūrė Ophir apdovanojimuose
Izraelio kino ir televizijos akademijos Ophir apdovanojimai — Izraelio aukščiausios kino apdovanojimai — šiemet įgavo politinį atspalvį, kai arabų kalba rodoma drama The Sea laimėjo pagrindinį geriausio filmo prizą. Režisieriaus Shai Carmeli Pollak ir prodiuserio Baher Agbariya filmas apie palestiniečių berniuką iš Vakarų Kranto, kuris rizikuoja viskuo, kad pasiektų Tel Avivo paplūdimį, taip pat pelnė apdovanojimus už scenarijų, geriausią aktoriaus vaidmenį (13-metis Mohammad Gazawi), geriausio antraplanio aktoriaus vaidmenį (Khalifa Natour) ir geriausią originalią muziką. Kaip Ophir geriausio filmo nugalėtoja, The Sea dabar automatiškai keliauja atstovauti Izraeliui Oskarų tarptautinio ilgo metro filmo konkurse.
Pergalė sulaukė griežtos reakcijos iš Izraelio kultūros ir sporto ministro Miki Zohar, kuris paskelbė planus nuo 2026 m. sumažinti vyriausybės finansavimą Izraelio kino akademijai — institucijai, organizuojančiai Ophir apdovanojimus. Zohar teigė, kad filmo vaizdavimas kariuomenės atžvilgiu yra įžeidus kariautiems ir piliečiams. Šis žingsnis yra reti ir reikšmingas pavojus vienai iš šalies svarbiausių kultūrinių institucijų ir kelia platesnius klausimus apie kultūros ir kino finansavimą politinio spaudimo sąlygomis.
Kas vyko ceremonijoje
Sava ceremonija buvo stipriai emociškai pakrauta: daugelis nugalėtojų vilkėjo juodus marškinėlius su karo priešiniais šūkiais ir pagrobtųjų fotografijomis, o keli pranešėjai ragino nutraukti konfliktą Gazoje. Asaf Amir, Izraelio kino ir televizijos akademijos pirmininkas, pažymėjo, kad Akademijos pasirinkimas yra tiek meninis sprendimas, tiek atsakas į augantį spaudimą — iš vienos pusės vyriausybės pareigūnų, iš kitos — kvietimų boikotuoti Izraelio kino institucijas iš dalies tarptautinės kino bendruomenės. Praėjusią savaitę beveik 4 000 kino industrijos atstovų, tarp jų ir žinomų Holivudo vardų, pasirašė peticiją, ragindami boikotuoti Izraelio kino institucijas, kurias jie kaltino bendrininkavimu karo veiksmuose.
Pramonės kontekstas ir tarptautinės pasekmės
Ši polemika kyla sankirtoje tarp meno, politikos ir kino finansavimo. Izraelio kino fondas, didžiausias šalies vietinis kino finansavimo šaltinis, taip pat sulaukė kritikos iš pareigūnų už paramą filmams, kuriuos kai kurie įvardija kaip „anti-karo“, pavyzdžiui, The Sea ir Nadav Lapid filmą Yes, rodytą Kanų režisierių savaitėje. Tokie išpuoliai intensyvina diskusijas, ar viešas kino finansavimas turėtų priklausyti nuo suvokiamos patriotiškumo ar ideologinio atitikimo.
Arabų kalba sukurtas filmas, pasirinktas atstovauti Izraeliui Oskaruose, primena ankstesnius momentus, kai Izraelio kinas kėlė lingvistines ir kultūrines ribas — pavyzdžiui, tarptautinį pasisekimą sulaukusi The Band's Visit, kuri sujungė arabų ir hebrajų kalbas tarpkultūriniame pasakojime, arba Nadav Lapid filmų atvirą politiką. Tokie pasirinkimai rodo augantį Izraelio kino susidomėjimą istorijomis, kurios komplikuoja nacionalines naratyvas ir iškelia marginalizuotas balsas.
Už šalies ribų, The Sea kelias į Akademijos apdovanojimus, greičiausiai, bus stebimas atidžiai. Ophir laimėjimas paprastai sustiprina filmo tarptautinį matomumą, tačiau įkaitusi politinė aplinka ir boikoto raginimai gali apsunkinti festivalių užsakymus, apdovanojimų kampanijas ir užsienio platinimą.
„Šis momentas iliustruoja, kaip nacionaliniai apdovanojimai gali tapti platesnių socialinių debatų lauke,“ sako kino kritikė Anna Kovacs. „Nežiūrint į politiką, Akademijos sprendimas pabrėžia Izraelio kino brandą link intymių, daugiažodžių istorijų, kurios meta iššūkį aiškiems naratyvams. Tikrasis išbandymas bus, ar užsienio publika vertins filmą pagal jo menines savybes, ar per geopolitikos prizmę.“
Balsai nuo scenos
Priimdamas apdovanojimą, Mohammad Gazawi išreiškė paprastą, žmogišką troškimą: „Linkiu, kad visi pasaulio vaikai, visur, turėtų vienodas galimybes — gyventi ir svajoti be karų.“ Ši frazė paryškino filmo emocinį centrą — vaiko ilgesį normalios kasdienybės viduryje konflikto — ir aiškiai paveikė Akademijos balsuotojus.
Ar planuojamas finansavimo sumažinimas bus įgyvendintas, kaip į tai reaguos Izraelio kino fondas ir kiti rėmėjai, bei kaip į situaciją atsakys tarptautiniai festivaliai ir platintojai — liko atviri klausimai. Kol kas The Sea pergalė sustiprino ilgalaikę diskusiją apie kino vaidmenį nacionaliniame tapatume, kultūros finansavimą ir kino institucijų atsakomybę karo metu.
Paskutinė pastaba: ginčas dėl The Sea greičiausiai nesustabdys Izraelio režisierių meninės impulsyvumo kurti sudėtingas istorijas. Tačiau tai gali pakeisti, kaip kultūrinės institucijos balansuoja tarp politikos ir kūrybinės nepriklausomybės išsaugojimo.
Šaltinis: variety
Komentarai