6 Minutės
Miley Cyrus ir šiuolaikinės „cancel“ kultūros gimimas
Miley Cyrus neseniai atvirai prisiminė spaudimą ir neigiamą reakciją, kuri apsėdo jos karjerą ankstyvaisiais 2010-aisiais. Interviu su CBS Mornings ji sakė, kad kartais susimąsto, ar nebuvo „pirmoji asmenybė, galbūt kada nors atšaukta“. Toks pareiškimas griežtai paryškina, kaip sparčiai susiliejo šlovė, viešasis įvaizdis ir socialiniai tinklai, formuodami tai, ką šiandien dažnai vadiname „cancel“ kultūra — reiškinį, kuris pakeitė daugelio menininkų ir žinomų žmonių karjerų trajektorijas.
Nuo Disney mylimos žvaigždės iki provokatorės
Cyrus tapo plačiai atpažįstama žiūrovų dėka vaidmens Disney Channel seriale Hannah Montana (2006–2011) — šeimai skirtos rožinės šlovės branduolio. Šis vaidmuo padėjo jai tapti tikra jaunimo ikonė, ypač tarp paauglių ir jų tėvų. Tačiau pereinant prie brandesnio popmuzikos įvaizdžio, reakcija iškart tapo aštri ir nesutaikoma. 2013 m. jos pasirodymas MTV VMA kartu su Robinu Thicke bei Bangerz albumo estetika — įskaitant vaizdo klipus „Wrecking Ball“ ir „We Can’t Stop“ — pažymėjo sąmoningą ir atvirą reinvenciją.
Daugeliui žiūrovų, ypač tėvams, kurie ją priėmė kaip nekaltą pavyzdį, šis pokytis pasirodė kaip išdavystė. Miley tuo metu mėgavosi kūrybine laisve ir eksperimentavimu; vėliau ji patyrė, kad kultūrinės pasekmės buvo daug sudėtingesnės ir ilgesnės, nei atrodė iš pradžių.
Kontekstas: kodėl Cyrus atvejis išsiskiria
Miley istorija dažnai minima kaip ankstyvasis šiuolaikinės internetinės moralinės panikos pavyzdys. Nors atlikėjai kaip Madonna ar kiti buvę Disney žvaigždžių kolegos — Justin Timberlake ar Britney Spears — taip pat patyrė viešą reinvenciją ir kritikos bangas, Cyrus transformacija nutiko laikotarpiu, kai socialiniai tinklai jau turėjo jėgą akimirksniu sustiprinti pasipriešinimą. Naujienų ciklas, apmąstymai, viraliniai klipai ir internetinės diskusijos sukūrė nuolatinį triukšmą apie jos pasirinkimus.
Skirtumas šiame atvejyje ne tik technologinis: buvo ir demografinis komponentas. Miley šlovė augo kartu su paauglių auditorija, kuri greitai persikėlė į socialines platformas. Tai sukūrė situaciją, kurioje kiekvienas provokuojantis vaizdo klipas ar pasirodymas tapdavo priežastimi intensyviai diskusijai apie moralę, tėvystę ir viešą elgesį.
Kino ir televizijos kritikai įžvelgia paraleles su kitų žvaigždžių perėjimais: Justin Bieber'o karjeros pakilimai ir nuosmukiai, Selena Gomez viešos kovos su sveikata, Britney Spears teisinės ir asmeninės krizės — visi šie atvejai parodo skirtingas viešo patikros rūšis. Tačiau Cyrus istorija išsiskiria, nes jos transformacija vyko kertinėje vietoje: jaunimo televizija, provokuojanti popkultūra ir besikeičianti 24/7 socialinė žiniasklaida susidūrė tuo pačiu metu.
Pramonės ir meninis požiūris
Tai yra pamoka kūrėjams, kurie pereina nuo vaikystės šlovės prie suaugusiojo karjeros: pramogų industrija dažnai skatina ir net apdovanoja reinvenciją kaip būdą išlikti aktualiems. Tačiau auditorija ir žiniasklaida, tarnaujančios tarpininkėmis, gali būti bekompromisinės. 2010-ųjų muzikinio vaizdo klipo režisieriai bei popproduseriai dažnai rinkosi šoko estetiką, siekdami nutraukti ankstesnį, „saugų“ įvaizdį — tai duoda dėmesį, bet tuo pačiu pritraukia moralinių prieštaravimų ir kritikos.
Kaip pastebi kino kritikė Anna Kovacs, „Cyrus trajektorija yra studija apie tai, kaip žvaigždės įvaizdžio valdymas pasikeitė, kai socialiniai tinklai tapo viešosios nuomonės teismu. Jos meniniai sprendimai privertė visuomenę svarstyti, kokia turėtų būti jos teisė būti kitokia. Šis konfliktas tarp asmenybės ir vaidmens yra kertinis šiuolaikinės šlovės kultūros aspektas."
Užkulisiuose ir fanų reakcija
Tada ir dabar gerbėjų nuomonės buvo padalytos. Vieni priėmė naują, drąsią Miley; kiti ilgėjosi Hannah Montana era. Už scenos Cyrus viešai kalbėjo apie ryšį su Disney praeitimi: podkaste The Ringer’s Every Single Album ji pripažino, kad kažkur viduje vis dar jaučia Hannah poveikį, ir įvardijo tą personažą kaip formuojantį jos tapatybę ir karjeros pradžią.
Popkultūros entuziastams įdomu žinoti, kad 2013 m. VMA šokiai, kostiumų sprendimai ir scenografija buvo kruopščiai suplanuoti tam, kad sukeltų šoką ir pritrauktų antraštes — tai buvo strateginis meninis gestas, kuriuo siekta nutraukti seną įvaizdį. Tokie sprendimai formuoja momentus, kurie ilgai lieka diskusijų centre ir retrospektyvose.
Paveldas: apdovanojimai, reinvencija, ištvermė
Ką tuo metu sakė kritikai — nesvarbu, kiek aštrūs jie buvo — vėlesni Cyrus pasiekimai gerokai pakeitė bendrą naratyvą. Ji pelnė pirmuosius du Grammys 2024 m. už dainą „Flowers“, o 2025 m. pridėjo trečią Grammy už duetą su Beyoncé — tai signalizuoja industrijos pripažinimą, kuris išliko nepaisant tabloidinės audros. Jos karjeros kreivė — nuo televizijos žvaigždės iki provokuojančios pop kultūros figūros ir galiausiai pripažintos atlikėjos — atspindi platesnę istoriją apie ištvermę ir adaptaciją greito vertinimo eroje.
Miley patirtis yra daugiau nei vien tik įžymybių anekdotas: tai objektyvas, per kurį galima matyti, kaip susiduria žiniasklaida, fandomas ir visuomenės standartai. Kino kūrėjams, serialų prodiuseriams ir muzikos vaizdo režisieriams tai priminimas, kad vaizdo kūrimas yra tiek kūrybinė strategija, tiek kultūrinė rizika. Ar jos evoliuciją laikote drąsia reinvencija, ar perspėjimu apie viešą nuomonę — tai lieka viena iš apibrėžiančių dešimtmečio įžymybių istorijų.
Be to, Cyrus atvejis suteikia vertingos medžiagos platesnei diskusijai apie atsakomybę žvaigždžių kultūroje, viešą užuojautą ir teisę keistis. Tai kelia klausimus apie tai, kiek laisvės turi turėti menininkai, bandydami atsinaujinti, ir kaip visuomenė gali derinti moralines normas su menine raiška. Šiuolaikinė „cancel“ kultūra, kurioje greita informacijos sklaida gali suformuoti ilgam trunkančią reputaciją, parodo, kad meniniai sprendimai dažnai vertinami ne tik per meninę prizmę, bet ir per etikos, politikos bei prekybos lęšius.
Galiausiai, Miley istorija pabrėžia, kad žvaigždžių reputacija nebėra vien tik pramogų žurnalų reikalas — tai kompleksinis reiškinys, kuriame dalyvauja žiniasklaida, technologijos, socialinės bendruomenės ir komerciniai interesai. Tokia perspektyva padeda geriau suprasti, kodėl tam tikri momentai tampa kultūrinėmis atskaitomis, o kai kurie menininkai sugeba perlipti per krizę ir grįžti dar stipresni.
Šaltinis: hollywoodreporter
Palikite komentarą