10 Minutės
SPOILER ĮSPĖJIMAS: Peacemaker 2 sezonas, 7 serija
Kai Emilia Harcourt vėl žaibiškai sugrįžta į ekraną Peacemaker 2 sezone, ji atsiranda ne tik apsirengusi kovinei įrangai ir pasipuošusi kandžia kalba — su ja yra ir sumušta, užsispyrusi širdis. Pokalbyje su Variety Jennifer Holland gilinosi į Harcourt emocinį pasaulį, į serialo kovų scenų fizinį intensyvumą ir į sudėtingus moralinius pasirinkimus, kurie stumia 2 sezoną link sprogstamo finalo. Šiame tekste išaiškiname tas įžvalgas, susiejame jas su Jameso Gunno kūrybine kryptimi ir apžvelgiame, kodėl Harcourt raida yra svarbi televizijos kraštovaizdyje, kuriame vis labiau ieškoma sudėtingų, suaugusiems skirtų superherojinių pasakojimų.
Iš A.R.G.U.S. agentės į sužeistą romantišką personažą
1 sezonas pasėjo lėtai užsiliepsnojančios traukos tarp Harcourt ir Christopherio Smitho (John Cena) užuomazgas. 2 sezonas tą įtampą paspartina ir paverčia labiau plastiška, net žaibiškai atvira: Harcourt atleista iš A.R.G.U.S., kovoja su įvairių lygių gedulu ir tapatybės klausimais, o taip pat susiduria su Chris versija, kuri įsimylėjo alternatyvios realybės Harcourt Žemėje X. Earth X posūkis — alternatyvus laiko juostos variantas, kuriame nugalėjo naciai ir kur etninės mažumos buvo ištrintos — yra drąsus tonalinis šuolis serialui, kuris balansuoja tarp satyros, groteskinio humoro ir netikėto švelnumo romantiškose linijose.
Holland sako, kad ji daugumą Harcourt eilucijų žinojo dar ankstyvoje priešprodukcinėje stadijoje, bet nebuvo supažindinta su kiekviena siužeto staigmena. Turėdama artimą asmeninį ryšį su šou kūrėju Jamesu Gunnu — kuris yra ne tik serialo bendraautorius, bet ir parašė sezono lemiamas scenas — Holland gavo tam tikrų ankstyvų užuominų, tačiau taip pat kartu su žiūrovais patyrė ir tikrus siurprizus. Toks vidinio informavimo ir netikėtumo derinys padėjo aktorei suteikti Harcourt daugiasluoksnę autentiškumą: ji yra tvirta, bet slepia pažeidžiamumą tokį giliąją, kad negali ištarti tų trijų žodžių, kurių Chris tikisi išgirsti.
Kovų choreografija kaip charakterio raiška
Šį sezoną du epizodai ypač ryškiai atspindi Harcourt emocinę būseną per veiksmą. Pirmasis — grubus baro muštynių epizodas 1 serijoje — buvo ne tik mėnesių trukmės repeticija, bet ir personažo vidinės agresijos praktika: smurtas, kylantis iš išdavystės, apleistumo jausmo ir menkumo emocijos. Holland apibūdina baro sceną kaip emociškai išsekiančią; ji buvo statoma dviem intensyviomis dienomis su veteranais kaskadininkų koordinatoriais, kurie padėjo paversti Harcourt vidinį gyvenimą fiziniais smūgiais.
Antrasis — dimensiją kertantis setas 7 serijoje — pakeičia toną tiek naratyviškai, tiek fiziškai. Žemėje X A.R.G.U.S. atskleidžiami kaip naciai, o Harcourt susidūrimas su jais tampa kathartiniu nuslopintos įniršio išlaisvinimu. Holland prisimena, kai teko išmokti visiškai naują kovų choreografiją filmavimo aikštelėje ir kaip ją sužavėjo momentas, kuriame sumaišomi niūrus komizmas ir teisingumo jausmas: ji meta rekvizitinę Mein Kampf kopiją į nacio veidą. Tai ryškus pavyzdys, kaip Peacemaker naudoja humorą, šoką ir vaizdinį veiksmą, kad darytų platesnes politines pastabas ir tuo pačiu suteiktų aktoriams scenas, kurios veikia ir emociškai, ir fiziškai.
Tardyto scenos reikšmė: pasakyti viską nepasakant „aš tave myliu“
7 serijos tardymo kambario dialogas tarp Chris ir Harcourt išsiskiria tuo, jog atsisako gražaus ir patogaus emocinio atsiskaitymo. John Cena vaidinamas Chris prisipažįsta meilėje; Harcourt sustingsta — negali atsakyti tuo sakiniu, kurio visi laukia. Vietoje to ji parodo veiksmus: ji kerta dimensijas, kad jis sugrįžtų namo, rizikuoja atskleidimu ir karjeros žlugimu. Holland pabrėžia, kad Harcourt nesugebėjimas žodžiais išreikšti jausmų yra esminė jos gynybinė mechanika — tai reakcija, išaugusi iš netekties ir emocinio užslopėjimo, formuojanti veikėjos atsargumą ir uždarumą bendraujant.
"Ar nepakanka, kad aš sakau, jog noriu, kad tu grįžtum namo?" — atrodo, klausia Harcourt. Scena yra meistriškas pavyzdys, kaip neveiksmas gali perduoti visą emocinį krūvį: tylos, įsipareigojimo ir mažų, rizikingų gestų sintezė atstoja tradicinį meilės prisipažinimą. Tokia niuansuota intymumo vaizdavimas kontrastuoja su daugelio superherojinių melodramų paplitusiu polėkiu, kur emociniai išpuoliai nusileidžia kaip fejerverkai; čia tylėjimas ir veiksmai dirba už žodžius ir sukuria turtingesnį, sudėtingesnį artumą.
Ką reiškia, kai Harcourt svarsto nužudyti Keithą?
Galbūt vienas moraliai įtemptiausių sezono momentų yra Harcourt planas nužudyti Keithą (David Denman), siekiant apsaugoti Chris. Idėja yra žiauriai intymi: Chris aptinka jaunesnį, alternatyvios dimensijos brolį, o Harcourt mintis, kad Keith galėtų ateityje nužudyti Chris, jai yra nepakeliama. Holland sakė, kad skaitant scenarijų ji suprato Harcourt logiką — tai yra desperatiškas bandymas kontroliuoti baiminamąsi ateitį — nors įgyvendinus tokį planą, tai visam laikui pasmerkstų jos santykius su Chris.
Šis siužeto elementas verčia žiūrovus užduoti klausimą: ar meilė gali pateisinti prevencinį smurtą? Tai klausimas, kuris stovi Peacemaker moralinio pasaulio centre, kur herojai ir antiherojai dažnai trinasi tarp apsaugos ir nuosavybės ribų. Serialas čia neleidžia lengvų nuolaidų: veikėjų sprendimai turi pasekmes, kurios nebūtinai suteikia moralinį atlaidą ar gražių apologijų — tai yra veiksmas, kuris konfrontuoja žiūrovą su klausimu apie moralinę atsakomybę, prognozės pavojus ir riziką priimant sprendimus iš baimės.
Palyginimai ir kultūrinis kontekstas
Peacemaker tamsaus humoro, smurtinių setų ir nuoširdaus emocinio tyrinėjimo mišinys sieja jį su kitomis antiherojinėmis serialų linijomis, tokiomis kaip The Boys (Amazon) arba FX satyriškesnių galios nagrinėjimų šou. Tačiau 2 sezono Earth X nukrypimas primena Philipo K. Dicko tipo alternatyvios istorijos dramą ir tematiškai priartėja prie Amazon The Man in the High Castle — serialo, kuris taip pat nagrinėja moralines ir psichologines kainas, kurias tenka sumokėti gyvenant (ar priešindamasis) fašistinei alternatyviai realybei. Tuo tarpu The Man in the High Castle labiau linksta į politinio trilerio įtampą; Peacemaker tą svorio sluoksnį susieja su Gunno būdingu nepagarbiu humoru ir popkultūrinėmis nuorodomis.
Taip pat matyti aiškus tęstinumas Gunno kinematografiniame kūrybe. The Suicide Squad ir Gunno kurti Guardians filmai balansuoja triukšmingą, keistą komediją su žmogiškomis akimirkomis, kurios žmogiškina stipriai netobulus personažus — ir Peacemaker 2 sezonas atrodo kaip televizijos masteliu tęsiamas toks toninis kokteilis. Ypač Harcourt vaidmuo gauna naudą iš Gunno linksmumo leisti ir „piktadariams“, ir epizodiniams personažams turėti sudėtingą vidinį gyvenimą. Toks požiūris sukuria serialą, kuris gali priversti juoktis, susimąstyti ir, vietomis, net ašarą nubraukti vieno epizodo metu.
Užkulisiai: repeticijos, abipusis pasitikėjimas ir kaskadininkų komanda
Holland pagiria kaskadininkų koordinatorius ir kovų grupes, kurie paversdavo scenarijaus žodžius kinetine realybe. Baro muštynė reikalavo savaičių repeticijų; Earth X scenos puolimas reikalavo greito įsisavinimo ir pasitikėjimo tarp aktorių bei jų dublerių. Holland taip pat pabrėžia, kad bendras darbas su Johnu Cena — aktoriumi, žinomu dėl savo fizinės įtaigos ir komedinio subtilumo — padarė emocines scenas, tokias kaip tardymas, itin gyvai ir tikroviškai jaustis. Fanai, kurie internete palaikė Harcourt ir Chris porą, gyrė chemiją reakcijų temose ir trumpuose klipuose; daugelis labiau vertino tardymo scenos susilaikymą nei hipotetinį melodramatišką prisipažinimą, kuris būtų galėjęs atrodyti dirbtinai.
Smulki įdomybė fanams: Holland ir Gunn kartais asmeniškai aptarė siužeto linijas — nors James taip pat saugo tam tikrus elementus paslapties kauke, kad scenarijaus užuomazgos neatsirastų spoilerių forma. Toks „vidinis, bet ne visai atviras“ dinamikos stilius, kaip teigiama, padeda pasirodymui; Holland žino tiek, kad įtikinamai įsijaustų į Harcourt arką, bet tuo pačiu išlieka galimybė atrasti siurprizus, kurie išlaiko jos reakcijas gyvas ir tikras.
Kritinė pastaba ir ką tai reiškia finale
Harcourt sprendimai paruošia įdomias pasekmes, artėjant finalui. Jei ji pasiruošusi rimtai svarstyti nužudyti Keithą, ir jei ji ir toliau saugos Chris net aukodama karjerą bei reputaciją, sezonas klausia, ar meilė ir pareiga gali egzistuoti kartu pasaulyje, kupiname etinių minų. Kai kuriems žiūrovams Harcourt emocinis santūrumas gali pasirodyti erzinantis; kitiems patiks, kad serialas vengia paprastų paguodų. Toks dvejopumas yra Peacemaker stiprybė: jis atsisako duoti publikai moralinį saldumą ir verčia susidurti su sudėtingumu.
Kritikė Anna Kovacs apie Harcourt arką: "Holland iškėlė tvirtą, griežtą antraeilę veikėją į serialo emocinį svorio centrą. Jos Harcourt yra argumentas už lėtai užsiliepsnojančią pažeidžiamumą — priminimas, kad drąsa ne visada ateina kaip garsus pareiškimas, kartais tai rizikingas, tylus pasirinkimas." Ši kritinė nuoroda pabrėžia, kaip personažo vystymasis gali pakeisti žiūrovų požiūrį į antraeilius veikėjus ir parodo, kad emocinė gylis nebūtinai turi atrodyti kaip tradicinė herojinė atpirkimo ar išlaisvinimo scena.
Kaip sezonas dera su šiuolaikinėmis TV tendencijomis
Superherojinė televizija vis labiau domisi moraline dviprasmybe ir žanrų hibridizacija. Peacemaker 2 sezonas suriauna šią tendenciją savo tamsaus humoro, alternatyvios istorijos siaubo ir personažo varginančio melodramos mišinį. Tai daro serialą aktualų ir pastebimą: tai tokio tipo laida, kuri atlygina žiūrovams, mėgstantiems žanrų maištą ir aktorius, kurie sugeba parduoti tiek smūgius, tiek širdies skausmą. Be to, serialas rodo, kad šiuolaikinė auditorija vertina kūrinius, kurie rizikuoja tonalu ir stilistika — ypač, kai tai pateikiama kartu su įtikinama aktorių chemija ir nuosekliai vystomomis moralinėmis dilemomis.
Galutinės mintys
Jennifer Holland vaidmuo kaip Emilia Harcourt atskleidžia personažą, kuris tuo pat metu yra apsaugininkė, prokurorė ir sužeista romantiška figūra. Per kruopščiai sukurtą kovų choreografiją, subtiliai subalansuotą emocinį santūrumą ir pasakojimo rizikas, tokias kaip Earth X nukrypimas, Peacemaker 2 sezonas kviečia auditoriją susidurti su diskomfortu: su žmonėmis, kuriuos mylime, o kurie priima siaubingus sprendimus, ir su pasauliais, kurie parodo, kokia trapiai aiški moralė gali būti.
Jeigu į finalą ateinate tikėdamiesi tvarkingų išvadų, pasiruoškite gauti daugiau klausimų nei atsakymų. Peacemaker visada vengė paprastų pabaigų — ir Harcourt kelionė ypač rodo, kad serialas teikia pirmenybę sumaištimi grįstoms, tikroms pasekmėms prieš komiksinę tvarką. Ar tai paliks jus patenkintus, ar sukrėstus, dažnai priklausys nuo to, kiek vertinate personažus, gyvenančius emociškai už žemėlapio ribų, ir nuo to, kaip laukiate, kad serialas užduotų daugiau klausimų nei pateiktų atsakymų.
Šaltinis: variety
Palikite komentarą