9 Minutės
Status and early development
Disney tyliai atnaujino ankstyvą gyvo veiksmo perdirbinio „Tangled“ (Rapunzel) vystymą, ir žiniasklaidoje pranešama, kad Scarlett Johansson aptarinėjama kaip įtariama kandžios Mother Gothel vaidmens kandidatė. Režisierius Michael Gracey, žinomas iš filmo The Greatest Showman, tebėra susijęs su projektu kaip režisierius, o Jennifer Kaytin Robinson priskiriama kaip scenarijaus autorė, adaptuojanti 2010 metų animacinį klasikos kūrinį. Nors Disney oficialiai projekto dar nepatvirtino (nebuvo suteikta „greenlight“), įvairūs šaltiniai nurodo, kad studija vėl aktyviai svarsto tono, muzikinio sprendimo ir vaidmenų komplektacijos galimybes šiam aukšto profilio gyvo veiksmo perdirbiniui.
Projektas buvo sustabdytas balandį, kai po blogiau pasisekusio gyvo veiksmo filmo „Snow White“ (Snieguolė) studijoje įsivyravo didesnis atsargumas. Toks atsargumas atspindi platesnį „Disney“ perkainojimą, kai vadovai sveria žiūrovų susidomėjimą atgaivinančiomis perdirbinimis prieš galimą franšizės nuovargį. Vis dėlto „Tangled“ perspektyvos išsiskiria: originalus animacinis filmas surinko beveik 600 milijonų dolerių pasauliniu mastu ir išlaikė tvirtą gerbėjų bazę, vertinančią tiek humoro ir dainų elementus, tiek Rapunzel stiprų ir emocinį charakterio lanką. Planuojamų perdirbinių kontekste tokia ištikima auditorija suteikia projektui komercinę ir kūrybinę bazę tolimesniems bandymams pritaikyti istoriją gyvo veiksmo formatu.
Vystymo etape dažnai svarstomi techniniai ir teisiniai aspektai: nuo muzikinių teisių išsaugojimo iki scenų choreografijos ir plaukų efektų integracijos, kurie gyvai adaptuojant Rapunzel plaukus tampa techniniu iššūkiu. Studija taip pat turi apsvarstyti, kiek originalių dainų išsaugoti, kiek kurti naujų kūrinių ir kaip įtraukti kompozitorių bei choreografus, kad muzikiniai intarpai gyvai veiktų tiek pasakojimo, tiek rinkodaros požiūriu. Kartu turi būti įvertintas biudžetas, VFX pipeline ir potencialūs filmavimo vietų sprendimai — nuo didelių garso scenų iki lauko lokacijų, kurios perteiktų pasakos estetika realiame pasaulyje.
Why Scarlett Johansson? Casting and creative fit
Scarlett Johansson vardo susiejimas su Mother Gothel signalizuoja, kad „Disney“ gali siekti žvaigždės vedamo sprendimo, galinčio subalansuoti grėsmę, žavesį ir niuansų. Gothel yra archetiškas antagonistės tipas — manipuliatyvi, teatralinė ir emocionaliai sudėtinga — todėl vaidmeniui reikalinga aktorė, kuri moka perteikti daugiaplanį psichologinį sluoksnį. Johansson paskutiniais metais žengė į režisūros sritį (minimas filmas Eleanor the Great) ir išlaikė stiprią kasos trauką: ji dalyvavo keliuose didelio profilio projektuose, o jos filmų kolektyvinės pajamos pasauliniu mastu siekia daugiau nei dešimtis milijardų dolerių, kas studijai suteikia komercinio pasitikėjimo pagrindą svarstant aukšto biudžeto produkcijas.
Toks įsitraukimas taip pat galėtų pakeisti Mother Gothel energiją nuo griežtos animacinės versijos link labiau psichologiškai ir emociškai nuoseklaus personažo. Gyvo veiksmo adaptacijoje antagonistė gali turėti platesnį motyvų rinkinį, ankstesnės gyvenimo traumos atspalvius arba sudėtingesnį santykį su Rapunzel, kuris nebūtinai paneigtų originalo esmę, bet gilintų jos manipuliacijos mechaniką. Johansson kaip aktorė ir kaip nauja režisūros krypties atstovė gali pasiūlyti subtilų vaidybos registrą — nuo šalto, kalkuliuojančio žavesio iki intensyvių emocionalių sprogimų — kas scenarijaus sluoksnius paverstų įdomesniais ir mažiau stereotipiškais.
Iš praktinės pusės aktorės dalyvavimas paveikia ir filmo pozicionavimą: aukštos klasės žvaigždė dažnai užtikrina platesnį tarptautinį susidomėjimą, galingesnę PR kampaniją ir geresnes derybas dėl platinimo teisių. Jei Johansson prisidės prie kūrybinio proceso — pavyzdžiui, konsultuojantis dėl scenarijaus detalumo ar charakterio gilumo — tai gali padidinti projekto reputaciją tarp kritikų ir dėmesį kino festivaliuose, kas ypač aktualu bandant subalansuoti komercinį patrauklumą su artistine ambicija.
Be to, Johansson režisūrinio starto sėkmė ir teigiamas festivalinis priėmimas rodo, kad aktorė sugeba dirbti su personažo vidaus dinamika, o tai sustiprina galimybę, jog jos įsitraukimas į Mother Gothel vaidmenį atneštų daugiau psichologinio svorio ir charakterių krypties nuoseklumo.
Where Tangled fits in Disney’s live-action strategy
Pastarasis „Disney“ leidinių sąrašas atskleidžia dvišakę strategiją: iš vienos pusės studija grįžta prie klasikinių animacinių filmų su modernesniu požiūriu, o iš kitos — investuoja į naujus intelektinius turtus (IP). Per pastaruosius dešimtmečius mokslas parodė, kad ne kiekviena senoji žymė automatiškai garantuoja bilietų pardavimus, todėl „Disney“ dabar labiau vertina kontekstualų pritaikymą ir istorijos atnaujinimą nei vien nostalgiją. Mažosios undinės (The Little Mermaid) sukelta renesansinė banga 1989 m. atvėrė kelią gyvo veiksmo perdirbiniams, kurie turėjo mišrius, bet dažnai pelningus rezultatus — pavyzdžiui, „Aladdin“, „Beauty and the Beast“ ar naujesnės sėkmės pavyzdys „Lilo & Stitch“, kuris pagal 2025 metų MPA duomenis pakilo į topus su maždaug 1.03 mlrd. JAV dolerių pasauliniu uždarbiu. Tokie rezultatai rodo, kad gerai įgyvendinti perdirbiniai vis dar gali sudominti platesnę auditoriją.
Tačiau „Snow White“ komerciniai ir kritiniai sunkumai paskatino studiją atlikti vidinę analizę ir persvarstyti perdirbinių formules. Kiekvienas perdirbinys dabar vertinamas remiantis keliais kriterijais: ar istorija turi aiškią priežastį egzistuoti iš naujo, ar galima pridėti vertės sluoksnių (pvz., gilesnė motyvacija, kultūrinis atnaujinimas ar muzikinis perdirbimas), ir ar galimas finansinis modelis atitinka riziką. Kalbant apie „Tangled“, „Disney“ panašu, kad duoda papildomo laiko tobulinti tono balansą, muzikos sprendimus ir pasakojimą taip, kad projektas gerbtų originalo gerbėjus, bet tuo pačiu pritrauktų naujus žiūrovus, ypač jaunesnes kartas ir tarptautinę auditoriją.
Strateginiu požiūriu „Tangled“ taip pat suteikia galimybę testuoti hibridinį modelį: dalis istorijos gali būti nukreipta į kino teatrus su didelėmis vizualinėmis scenomis ir muzikiniu spektakliu, o papildinis turinys, pavyzdžiui, užkulisinės medžiagos ar mini-serialai, galėtų būti skirti srautinėms platformoms. Tokia daugialypė platinimo strategija leidžia mažinti biudžeto riziką ir didinti intarpinių rinkodaros galimybių diapazoną.
Comparisons and creative possibilities
Michael Gracey ankstesniuose darbuose ryškiai dominuoja spektaklis ir muzikalumas, todėl jei jis pasirinks panašų režisūrinį braižą, „Tangled“ gyvo veiksmo versija gali krypti į teatralumo ir išpildytų vizualų pusę. Tai būtų priešingybė tamsesnėms, realistiškoms reinterpretacijoms, kurias matėme kai kuriuose kituose gyvo veiksmo perdirbiniuose. Gracey estetika dažnai orientuota į didingas scenografijas, choreografuotus muzikinius numerius ir ryškią stilizaciją, o tai gali puikiai tikti pasakai apie Rapunzel, kur plaukų metafora ir simbolika yra esminė pasakojimo dalis.
Scenarijaus autorė Jennifer Kaytin Robinson gali atnešti šiuolaikinį balsą ir stipresnį dėmesį į personažų tarpusavio dinamiką. Jos ankstesni projektai rodo polinkį į ryškesnius charakterių momentus ir modernesnius santykio aprašymus, kurie nekeičia pagrindinių veikėjų bruožų, bet suteikia jiems aktualumo dabartiniams žiūrovams. Tokia kombinacija — Gracey vizualumas plius Robinson dialogai ir santykių niuansai — gali sukurti balansą tarp tradicinės pasakos magijos ir šiuolaikinio emocinio patikimumo.
Žiūrovai ir kritikai natūraliai lygins šią adaptaciją su kitais „Disney“ perdirbiniais ir su originaliu animaciniu filmu. Sėkminga „Tangled“ interpretacija galėtų sekti „Lilo & Stitch“ modeliu: išsaugoti pagarbą originalui, bet protingai įvesti naujoves, o ne aklai pasitikėti nostalgiškumu. Tai reiškia, kad dainos gali būti perkomponuotos ar papildytos naujomis, taip pat gali būti peržiūrėta keliasdešimt minučių trunkanti pasakojimo struktūra, kad būtų išlaikytas ritmo jausmas gyvo veiksmo formate.
Filmo vizualinė kalba taip pat gali žaisti svarbų vaidmenį: architektūra, kostiumai ir šviesos sprendimai gali pabrėžti pasakos atmosferą be perteklinio cukraus ar grynai fantastinių perteklių. Be to, Rapunzel plaukų efektai taps VFX ir praktinio maketavimo sintezės iššūkiu — nuo judesių saugumo iki natūraliai atrodžių vizualinių efektų, kurie neperstumtų žiūrovo from suspension of disbelief.
Anna Kovacs, filmų kritikė, pastebi: „Gyvo veiksmo ‘Tangled’ perdirbinys turi įrodyti savo reikalavimą egzistuoti ne tik atstatydamas scenas, bet ir gilindamas istoriją. Su Johansson ir Gracey projekte yra pakankamai kūrybinės galios perkūryti Gothel kaip charizmatišką, bet bauginantį personažą — jeigu scenarijus atsispiria klišėms ir pasitiki savo veikėjais.“ Ši pastaba akcentuoja riziką: be trapių ir originalių sprendimų, net geriausias aktorių ir režisieriaus derinys gali pasikliauti paviršutiniška nostalgija.
What’s next
Kol kas oficialaus patvirtinimo ir konkretų gamybos grafiko nėra paskelbta. „Disney“ Live Action skyrius toliau balansuoja tarp palikimo titulų atgaivinimo ir naujo IP kūrimo, todėl „Tangled“ greičiausiai pereis per kelis scenarijaus pataisymo etapus ir papildomus vaidmenų atrankos raundus prieš pradėdama pilną gamybą. Tai apima industrinius žingsnius: išsamų scenarijaus peržiūros procesą, biudžeto modeliavimą, tolimesnius derybų su pagrindiniais kūrybiniais dalyviais, filmavimo vietų patikrinimus, bei techninius bandymus dėl plaukų efektų ir muzikinių numerių.
Žiūrovams naujiena kelią atsargų optimizmą: stipri pagrindinė komanda gali transformuoti pažįstamą pasaką į netikėtą ir rezonansinį kūrinį. Marketingo kampanija, vėliau sutelkta tiek į nostalgia pagrįstą žinutę, tiek į perkurtos istorijos šviežumą, galėtų apimti užkulisinę medžiagą, kūrybines dokumentikas ir bendradarbiavimą su muzikos industrija, kad dainos bei albumai pasiektų platesnę auditoriją. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tarptautines rinka — tam tikri atlikėjai ar fatali priklausomybės gali gerokai padidinti filmo komercinį potencialą Azijos ar Pietų Amerikos rinkose.
Ketinimas pereiti prie pilnos produkcijos priklausys nuo kelių pagrindinių veiksnių: scenarijaus stiprumo, planuojamo biudžeto ir platesnės strategijos, kokias „palikimo“ istorijas verta pertvarkyti gyvo veiksmo formatu šiandieninėje rinkoje. Dabar Johansson sklandymas Mother Gothel vaidmenyje yra aiškus signalas apie rimtą kūrybinę intenciją — ir tai vėl pažadina diskusijas apie tai, kaip atrodytų moderni „Tangled“ adaptacija didžiajame ekrane. Jeigu projektas gaus žalią šviesą, tolesni etapai greičiausiai apims intensyvesnę kūrybinę diskusiją apie muzikos balso kryptį, vizualiųjų sprendimų mastą ir tai, kaip paversti pasaką aktualia bei patrauklia naujai auditorijai, neprarandant to, kas originalą padarė mylimu.
Šaltinis: deadline
Palikite komentarą