6 Minutės
Tylus kameo, sukėlęs virusinę akimirką
James Gunn, atviras režisierius ir DC filmų skyriaus vadovas, nepastebimai atsirado fone Peacemaker antrojo sezono paskutinio epizodo scenose — ir akylos akys tai pastebėjo. Uždarymo laivo seka, kurioje girdimas triukšmingas Foxy Shazam pasirodymas, trumpai parodo Gunn stovintį šalia filmavimo komandos narių. Iš pirmo žvilgsnio menka kadro detalė greitai tapo interneto diskusijų objektu po to, kai vienas vartotojas X platformoje paskelbė ekrano nuotraukas, sulaukusias daugiau nei milijono peržiūrų ir platinusių informaciją po socialinius tinklus.
Šis pastebėjimas ne tik įrodė, kad gerbėjai kruopščiai tikrina kiekvieną kadrą dėl užuominų ir „easter egg“, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kaip rengiami ir spontaniški užkulisiniai momentai. Tokie atvejai dažnai tapo didesne diskusijų tema: nuo gamybos kultūros iki to, kiek kūrėjai pasineria į savo projektus fiziškai ir simboliškai. Peacemaker serija, kuri jau pasižymi meta-humoru ir netikėtais siužeto vingiais, šioje vietoje pateikia žiūrovams ne tik pasakojimą ekrane, bet ir nuorodą į žaidybinę komandą, kuri už jo stovi.
Ši scena, kaip ir kiti režisieriaus gestai populiariose franšizėse, paskatino papildomas fanų teorijas apie galimus siužeto tęsinio variantus, bet taip pat atkreipė dėmesį į DC televizijos (DC televizija) strategiją — naudoti serialus ne tik kaip pasakojimo priemonę, bet ir kaip kūrybinę laboratoriją, kurioje eksperimentuojama su tonu, postmoderniomis nuorodomis ir tarpžanriniais ryšiais.
Daugiau nei mirksnis: ką tai atskleidžia apie Peacemaker ir DC televiziją
Peacemaker 2 sezonas tęsia serialo tradiciją derinti meta-humorą, intensyvius veiksmo epizodus ir emocines įtampas — bruožus, kurie tapo Gunn režisūrinio stiliaus dalimi nuo Guardians of the Galaxy iki The Suicide Squad. Kameo šiame kontekste veikia ne tiek kaip „fan service“, kiek kaip užkulisinė fotografija: trumpas kadras suteikia žiūrovams galimybę pamatyti komandą, kurios energija ir „beprasmiškumas“ (angl. irreverent) kuria unikalų serialo toną. Tai rodo, kad kūrybinis procesas buvo atviras, bendradarbiavimu užpildytas ir kartais net šventiškas – pabrėžiant, kad kino ir serialų gamyboje žmogus ir bendruomenė yra svarbiau už vieną tikslų „produktą“ ekrane.
Šis požiūris taip pat iliustruoja platesnį DC televizijos (DC TV) eksperimentavimo modelį: mažo ekrano projektai tampa bandymų poligonu, kuriame testuojamos stilistinės ir naratyvinės idėjos, o sėkmės atveju jos integruojamos platesnėje DC multivisatoje. Tokia strategija leidžia studijai išlaikyti ryšį su žiūrovų lūkesčiais ir greičiau reaguoti į populiarias tendencijas be didelio rizikos lygio, būdingo kino juostų biudžetams.
Be to, cameo momentas atkreipia dėmesį į režisieriaus santykį su savo autoriniu stiliumi: Gunn dažnai naudoja švelnias savireferencijas, kurios gerbėjams suteikia papildomų sluoksnių interpretuoti ir sujungti evidentijas su kitais projektais. Tokios praktikos stiprina „knowledge graph“ ryšius tarp inkorporuotų asmenybių (James Gunn), personažų (Peacemaker, Lex Luthor), aktorių (John Cena, Nicholas Hoult) ir gilesnių naratyvinių temų (multivisata, išlikimo dimensijos), kas svarbu tiek fanams, tiek žiniasklaidai, kuri interpretuoja ir kataloguoja šiuos ryšius.
Ši finalinė serija taip pat pristato Nicholas Hoult kaip Lex Luthor — pasirinkimas, kuris greitai susiejo serialą su platesniais DC planais. Hoult, nurodomas kaip pasirodysiantis ir būsimoje „animated-leaning" produkcijoje Superman: Man of Tomorrow, suteikia personažui transmedijinį tęstinumą: vienas aktorius interpretuoja tą patį archtipą skirtinguose formatuose, kas stiprina prekę ir leidžia žiūrovams lengviau atpažinti „Lex Luthor“ kaip vienodą mazgą išilgai įvairių pasakojimų. Serijoje Lex ir Rick Flag Sr. sąjunga sukuria paskutinį posūkį, kuris palieka John Cena atliekamą Peacemaker įstrigusį kalėjimo dimensijoje, pavadintoje Salvation — tai narrative užuomina, atverianti naujas kryptis personažui ir susietam DC multivisatai.
Iš naratyvinės perspektyvos toks sprendimas atliepia šiuolaikinio superherojų pasakojimų tendencijas: vietoj absoliutaus užbaigimo serialai palieka atviras duris tolimesniems nuotykiams, spin-off’ams ar animacijos integracijai. Salvation dimensija gali funkcionuoti kaip nauja daugiasluoksnė scena tolimesniems siužetams, kur derinami psichologiniai aspektai (kaip herojus susidoroja su izoliacija) ir kosminė mitologija (kaip tas įstrigimas veikia kitus DC pasaulio taškus).
Techniniu požiūriu, aktorių pasirinkimai (casting), tokių kaip Nicholas Hoult integracija, taip pat rodo, kaip moderni studija derina gyvus veikėjus ir animacines kryptis, stengdamasi užtikrinti nuoseklumą tarp įvairių platformų: televizijos, srautinio transliavimo, kinematografijos ir animacijos projektų. Tai turi įtakos tiek produkcijos biudžetams, tiek reklamos strategijoms, nes transmedijinė tęstinė kampanija dažnai yra ekonomiškai efektyvesnė ilguoju laikotarpiu, jei žiūrovų auditorija identifikuoja ir seka personažą per kelis formatus.
Galiausiai, Gunn kameo ir Hoult įsitraukimas pabrėžia, kaip DC televizija siekia pusiausvyros tarp atkakliai kuriamos didžiosios studijos logikos ir autoriško, eksperimentinio požiūrio, suteikiančio kūrėjams laisvę eksperimentuoti su tonu ir siužetais.
Reaguodami į tokius momentus, žiūrovai ir apžvalgininkai padalijos požiūrius: vieni vertina šiltą intymumą, matant kūrėją bendraujant su įgula šventės metu, kiti mano, kad smulkūs kameo gali nukreipti dėmesį nuo pagrindinių siužeto kulminacijų. Vis dėlto, bendras atsakas iliustruoja šiuolaikinio fanų elgesį: kiekvieną kadrą jie išanalizuoja ieškodami užuominų, „easter egg“ ir žmogiškų, autoriškų momentų, kuriuos galima interpretuoti ir paskleisti per socialines platformas.
Užkulisinės detalės ir trivia: virusinės ekrano nuotraukos pirmąkart pasirodė X tinkluose; Gunn linkęs pasirodyti subtiliais būdais savo projektuose, kas tapo tam tikra jo vizitine kortele; o scenos gyvas pasirodymas buvo specialiai režisuotas taip, kad primintų tikrą „wrap party" — su komandos šokėjais, pagalbininkais ir spontaniška šventės atmosfera, kuri paverčia uždarymą tiek kūrybine, tiek socialine akimirka.
Peacemaker 2 sezonas baigiasi spektaklio ir užuominų kupinu pabaigos metodu — o Gunn pasirodymas primena, kad kartais istorija už kameros gali būti tokia pat traukianti kaip ir ta ant ekrano. Tokie momentai pabrėžia kūrėjų indėlį, gamybos komandų svarbą ir suteikia papildomų sluoksnių analizėms apie tai, kaip šiuolaikinė DC televizija kuria ir palaiko savo multivisatą bei žiūrovų įsitraukimą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą