8 Minutės
Laurence Fishburne siūlo save Marvel — mandagiai atsisako tolimesnių galaktikų
Niujorko komikso konvencijoje (New York Comic Con) ilgametis aktorius Laurence Fishburne žaismingai, bet taikliai pateikė argumentą dėl galimo prisijungimo prie Marvel Cinematic Universe — konkrečiai kaip Charles Xavier būsimoje X‑Men perkūrime. The Matrix žvaigždė kreipėsi į publiką ir panelės dalyvius su paprastu klausimu: ką jie manytų apie Laurence Fishburne kaip Profesorių X? Pastaba nuskambėjo kaip užuomina — dalis svajonės, dalis siūlymo dėl casting'o — ir greitai užkaitino fanų sąrašus bei socialinius tinklus.
Fishburne susidomėjimas MCU atėjo tuo metu, kai Marvel ruošiasi atnaujinti X‑Men prekės ženklą prodiuserio Kevino Feige'o ir režisieriaus Jake Schreier priežiūroje (Schreier pastaruoju metu garsėjo darbu prie Thunderbolts*). Studijos prieiga prie mutantų visatos po 2019 m. Disney–Fox susijungimo jau atvėrė kelią tiek tradiciniams sugrįžimams — Patrick Stewart numatytas vėl įsikūnyti į Charles Xavier filme Avengers: Doomsday — tiek kūrybinėms reinvencijoms, kurias būsimasis perkūrimas ketina tirti plačiai.
Šiame kontekste Fishburne pareiškimas veikia kaip tiek reklaminė žinutė, tiek rimtas aktoriaus susidomėjimo signalas. Jis ne tik pasiūlė savo vardą, bet ir pakurstė diskusijas apie tai, kaip atnaujinti ilgametes komiksų franšizes: kokia turėtų būti Profesoriaus X moralinė amplitude, kaip išlaikyti ryšį su ilgamečiais gerbėjais ir tuo pačiu suteikti naujoms auditorijoms priežastį susidomėti.
Kodėl Fishburne kaip Profesorius X galėtų tikti
Yra kelios priežastys, kodėl Fishburne pasiūlymas atrodo laiku. Pirma, jis turi gravitas — įtikinamą, autoritetingą buvimą ekrane, kurio reikalauja komiksų lyderystės vaidmenys. Tai primena, kaip Patrick Stewart apibrėžė Profesorių X visai kartai savo aiškia, brandžia interpretacija. Antra, Fishburne sugeba pereiti tarp intelektualaus ramumo ir vidinės jėgos, o tai svarbu vaidinant telepatingą lyderį, kurio sprendimai dažnai būna moralinės dilemos epicentre.
Trečia, Holivudo perkūrimai dažnai siekia balansavimo tarp paveldo ir naujumo. Įtraukiant Fishburne, būtų galima sujungti klasikinius bruožus su nauju požiūriu į Xavier moralinę sudėtingumą — tai gali apimti klausimus apie mutantų teises, santykį su žmonija ir akademinę atsakomybę. Fanai dažnai lygina tokį sprendimą su ankstesniais sėkmingais perskyrimais: kaip James McAvoy ir Michael Fassbender atnešė jaunesnes Profesoriaus ir Magneto versijas ankstesniuose X‑Men filmuose, o Stewart ir Ian McKellen sugrįžo kaip vyresnieji, suteikdami užbaigimą ir nostalgiją.
Praktinis aspektas taip pat svarbus: Fishburne yra atpažįstamas, patyręs aktorius, turintis ilgametę karjerą tiek nepriklausomuose filmuose, tiek didelio biudžeto frančizėse. Tokio lygio vardas gali suteikti studijai pasitikėjimo, kai planuojamas aukšto profilio recasting'as ir marketingo kampanija. Tuo pačiu, Fishburne gali atnešti skirtingą aktorinį temperamento profilį nei ankstesni Xavier interpretuotojai — tai leistų scenaristams eksperimentuoti su požiūriu į mokyklos, X‑Men bendruomenės vaidmenį ir Xavier santykį su jaunais mutantais.
Taip pat verta paminėti demografinį ir reprezentacijos aspektą. Šiuolaikiniai perkūrimai siekia atspindėti platesnę auditoriją ir daugiau įvairovės. Fishburne, būdamas juodaodis aktorius su solidžiaios karjeros bagažu, galėtų papildyti MCU siekį įtraukti įvairius balsus ir patirtis, kartu išlaikant ikoninius personažo bruožus. Tokiu būdu casting'as nebūtų vien tik estetinis pasirinkimas, bet ir strateginis žingsnis kuriant įtraukiantį pasakojimą apie mutantų bendruomenę.
Galiausiai, aktoriaus amžius ir gyvenimiška patirtis yra svarbus faktorius scenoje, kurioje Profesorius X dažnai veikia kaip mentorius ir ideologinis vadovas. Fishburne iš dalies galėtų suderinti jaunų ir senų interpretacijų elementus: parodyti tiek intelektualią autoritetą, tiek žmogiškąsias silpnybes — tai svarbu, jei kūrybinė komanda sieks plėsti Xavier charakterį už tradicinio „guru“ stereotipo ribų.
Industrinis kontekstas čia taip pat yra lemiamas. Marvel strategija pastaraisiais metais buvo derinys paveldo prisiminimų ir kūrybinės reinvencijos — nuo daugiavirsčių (multiverse) eksperimentų iki recasting'o ir pilnų perkūrimų — bandant išlaikyti blokbasterių franšizes kultūriškai aktualias nepraradus ilgalaikės žiūrovų bazės. Naujas Profesoriaus X pasirinkimas būtų natūrali šių strategijų tęstinė dalis: vienu metu pagerbiant praeitį ir žvelgiant į ateitį.
Tai reiškia, kad Fishburne kandidatūra turi ir rinkodarinę prasmę. Jo dalyvavimas įgalintų diskusijas socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje ir tarp kritikų — o tai savaime generuotų viešumą prieš oficialius pranešimus. Tuo pačiu metu, tokia kandidatūra kelia lūkesčius, kuriuos kūrybinė grupė turėtų aiškiai apibrėžti: ar būsimoje serijoje Profesorius X bus labiau filosofinis, ar aktyvus veiksmo figūra; ar jis labiau koncentruosis į mokyklą kaip saugų prieglobstį, ar taps radikalesnių sprendimų šaltiniu.
Fishburne sako "ne" žiburiams — nori likti žiūrovu prie sofos
Kai diskusija pasisuko į galimą vaidmenį Star Wars visatoje, Fishburne buvo neginčijamas: jis geriau liktų žiūrovu ant sofos. „Aš žiūriu visus Star Wars… dabar esu peržiūroje Rebels, žmogau. Man viskas gerai ant sofos su Star Wars. Man nebereikia šviesos kalavijo,“ jis juokavo NYCC. Ši reakcija aiškiai parodo prioritetus: aktyvi dalis Marvel X‑Men projekte ir pasyvus, malonus gerbėjo vaidmuo Star Wars universume.
Šis komentaras atskleidžia ne tik asmeninį Fishburne požiūrį, bet ir platesnį aktorių karjeros valdymo aspektą: daug įžymybių renkasi kryptingai rinktis vaidmenis pagal kūrybines ambicijas, darbo krūvį ir asmeninius prioritetus. Star Wars ir Marvel projektai dažnai reikalauja skirtingo įsipareigojimo lygio — tiek laiko, tiek viešųjų ryšių prasme — ir Fishburne žodžiai verčia manyti, kad jis šiuo metu linkęs labiau į kokybišką įsitraukimą viename projekte nei platinamą buvimą keliuose frančiziniuose pasauliuose.
Fanai ir kino kritikų bendruomenė internete sureagavo greitai — kai kurie gyrė idėją apie Fishburne intelektualų Xavier, kiti ragino kantrybės, kol bus aiškesnis perkūrimo kūrybinis tonas. Diskusijose aiškiai matomas ir platesnis klausimas apie tai, kada verta garbinti paveldą (pavyzdžiui, Patrick Stewart sugrįžimas Doomsday) ir kada geriau visiškai atnaujinti personažą su nauju aktoriumi. Tai yra dažnas dilemos taškas tarp studijų, režisierių ir gerbėjų, nes kiekvienas pasirinkimas turi tiek kūrybinių, tiek komercinių pasekmių.
Trivia: Fishburne dešimtmečių trukmė karjeroje — nuo iškilimo pradžioje 1990‑ųjų iki aukšto profilio franšizių darbų — suteikia jam tokią vardo atpažinimo vertę, kokią studijos vertina svarstydamos aukšto lygio perskyrimus. Jo patirtis apima vaidmenis dramoje, veiksmo filmuose ir televizijos serijose, o tai reiškia, kad jis sugeba pritaikyti savo aktorinį diapazoną prie įvairių scenarijaus reikalavimų.
Nesvarbu ar Marvel galiausiai jį pasirinks, ar ne, Fishburne NYCC momentas iliustruoja, kaip casting gandai ir aktorių norų sąrašai tapo neatskiriama šiuolaikinio frančižės pasakojimo dalimi — formuodami žiūrovų lūkesčius gerokai prieš kameroms pradėjus filmuoti. Šiuolaikinė komunikacija leidžia studijoms, kūrėjams ir aktoriams dirbti su publika pažįstamu, o kartais ir strategiškai nutylimu būdu: paskelbiant užuominas, siūlant kandidatūras ar tiesiog leidžiant žinioms laisvai plaukti socialinėje erdvėje.
Be to, ši situacija pabrėžia, kad casting'as nebėra tik techninis sprendimas — tai viešųjų ryšių įrankis, kuriuo galima testuoti reakcijas, formuoti lūkesčius ir net tyrinėti alternatyvius naratyvus. Pavyzdžiui, studija gali stebėti, kaip fanų bazė reaguoja į Fishburne idėją: ar didėja susidomėjimas, ar atsiranda prieštaringas pasipriešinimas? Tokie duomenys gali padėti formuoti galutinį sprendimą ir komunikacijos strategiją.
Be kūrybinio ir rinkodarinio sluoksnio, techniniai aspektai taip pat svarbūs. Jei Fishburne būtų pasirinktas, scenarijus, režisūra ir prodiusavimo planavimas turėtų atsižvelgti į jo grafikus, filmavimo lokacijas, vizualinius sprendimus (pvz., kaip atvaizduoti telepatines galias) ir tarpusavio sąveiką su kitais aktoriais, ypač su jaunais X‑Men nariais. Tokie planavimo žingsniai yra būtini, kad casting'as taptų prasmingu komponentu platesnės pasakojimo strategijos.
Galiausiai, svarbu nepamiršti platesnio industrinio vaizdo: Marvel, kaip didžiausia komercinė studija, nuolat balansuoja tarp gerbėjų lūkesčių, kūrybinių eksperimentų ir komercinės sėkmės siekimo. X‑Men perkūrimas yra ypač jautrus projektas — turint omenyje ilgą istoriją, fansų prisirišimą prie tam tikrų interpretacijų ir dideles komercines galimybes. Fishburne kandidatūra yra viena iš kelių galimų krypčių; ji atspindi tiek troškimą išlaikyti teatro rimtį, tiek poreikį atsinaujinti.
Apibendrinant: Laurence Fishburne NYCC pasisakymas yra daugiau nei vienas juokingas momentas ar paprastas pasiūlymas casting'ui. Tai ženklas, kad aktoriai ir studijos vis labiau naudoja viešas platformas diskusijoms apie frančizių ateitį, o gerbėjų reakcijos tampa svarbiu argumentu priimant kūrybinius sprendimus. Kol kas Fishburne aiškiai atviras Profesoriui X ir ramaus stebėtojo režimu atsisako aktyvios vaidybos Star Wars pasaulyje — ir tai suteikia aiškų signalą tiek gerbėjams, tiek industrijos žaidėjams.
Šaltinis: deadline
Palikite komentarą