Vilties ženklai dėl Tobey Maguire ir Žmogus-voras 4 projekto

Vilties žiburiai dėl Tobey Maguire ir Žmogus-voras 4

Spektakuliarūs gandai apie Tobey Maguire sugrįžimą į raudonai-mėlyną kostiumą ir tolesnį žygiavimą po dangoraižių kraštus nenurimo daugelį metų, ir pastaruoju metu jie vėl įgavo pagreitį. Naujausį impulsą suteikė scenaristas Mattson Tomlin, prisidėjęs prie filmo The Batman – Part II, kuris socialiniuose tinkluose atskleidė, kad jo pastangos parengti scenarijų filmui Spider-Man 4 — numatomą kaip žemiškesnę Sam Raimi originalios trilogijos tęsinio versiją — vis dar tyliai juda į priekį. „Viskas juda lėtai ir stabiliai,“ parašė Tomlin platformoje X. „Atsakymo 'ne' dar negavau!“ Šis trumpas pranešimas vėl pakurstė diskusijas tarp gerbėjų, kino industrijos stebėtojų ir žiniasklaidos apie tai, kiek reali yra galimybė atgaivinti Maguire erą ir kaip toks projektas galėtų sutapti su šiandienine studijų strategija ir multivisatos populiarumu.

Kodėl tai aktualu būtent dabar

Tobey Maguire sugrįžimo idėja nėra vien tik gerbėjų ilgesys ar sentimentas; ji stovi kelių svarbių kino industrijos tendencijų sankirtoje. Pastarųjų metų įvykiai, ypač „multivisatos“ naratyvų sėkmė didžiuosiuose komiksų filmuose, atvėrė anksčiau užmerktas duris, leidžiančias eksperimentuoti su skirtingomis žanro ir kanonų sampratomis. Kai prie to pridedame visuotinį nostalgijos potyrį, studijų polinkį į „legacy“ projektus (t. y. sugrįžtančias serijas ar personažus) ir spartėjančią transmedijinę plėtrą, gauname palankų kontekstą, kuriame idėja apie Maguire sugrįžimą gali tapti komercine ir kūrybine galimybe.

Be to, keli pagrindiniai žaidėjai — įskaitant Sam Raimi bei pats Tobey Maguire — kelis kartus viešai reiškė atvirumą projektuose dalyvauti, jei aplinkybės tam bus palankios. Tokie pareiškimai kuria žemišką tikimybę, o ne vien tik spekuliatyvią dūmų uždangą. Kartu su platesniu industrijos intereso augimu dėl multivisatos ir kryžminių projektų, tai sukuria kūrybinę terpę, kurioje ankstesni filmai gali būti tęsiami, rekonstruojami arba integruojami į didesnę pasakojimų sistemą.

Kalbant apie turinį ir žiūrovų lūkesčius, daugeliui gerbėjų Maguire sugrįžimas reikštų galimybę atgauti emocinį ankstyvųjų 2000-ųjų Žmogus-voras filmų branduolį: veikėjų vedamus iššūkius, tylų kasdienybės dramatizmą ir Raimi kinetinę kombinaciją tarp komiksinio spektaklio ir žmogiškų santykių. Mattson Tomlin nurodė, kad jo vizija yra intymi ir brandi — jis įsivaizduoja Peterį Parkerį ne tik kaip herojų, bet ir kaip tėvą, o tai būtų kryptis, skirianti šį projektą nuo labiau paaugliškų ar vien spektrinių tęsinio formų. Tokia kūrybinė trajektorija galėtų pasitelkti „dramą per personažą“, o ne vien specialiuosius efektus, ir taip siūlyti kino mėgėjams subtilesnį, emocingesnį kino patyrimą.

Backstory: kur pasibaigė Spider-Man 4

Projekto istorija yra ne mažiau intriguojanti nei pati idėja apie sugrįžimą. Spider-Man 4 iš pradžių buvo numatytas pasirodyti 2011 m. gegužę, su Sam Raimi, planuojančiu sugrįžti prie režisūros vairo; tačiau kūrybiniai nesutarimai su Sony Pictures galiausiai lėmė filmo atšaukimą ir franšizės perkrovimą su The Amazing Spider-Man 2012 m. Šis nutrūkęs etapas tapo kino industrijos legenda: išliko konceptų dailė, nutekėjusios idėjos, scenarijų fragmentai ir nuolatinės fanų spekuliacijos apie tai, kaip galėjo pasikeisti istorija, jei filmas būtų išleistas. Šie „kas būtų, jeigu“ naratyvai ilgainiui susikaupė į folklorą, kuris kartais įtakoja kūrybinius sprendimus ir leidžia studijoms pažvelgti į praeities planus iš naujos perspektyvos.

Tiek Raimi, tiek Maguire ne kartą teigė, kad galėtų svarstyti grįžimą, jei sąlygos būtų tinkamos. Raimi 2022 m. interviu su tinklaraščiu Moviepilot minėjo, jog multivisatos mados sugrįžimas praplėtė galimybes tokiai susitikčiai; tuo tarpu Maguire savo įraše apie Spider-Man: No Way Home oficialiame specialiame leidime užsiminė, kad jei jam paskambintų, jis būtų linkęs „dar kartą padaryti kažką su Žmogumi-voru“. Tokie komentarai, nors ir neįpareigojantys, sukuria tiesioginę tiltą tarp praeities ir dabarties, parodydami, kad pagrindiniai aktoriai ir kūrėjai išlaiko atvirumą galimai tęstinei produkcijai.

Kokia yra Sony pozicija

Sony Pictures viešai kol kas nekomentavo Tomlin žinučių, o studija išlaiko savo komunikacijos kryptį gana konservatyvią — kaip tai dažnai būna su didžiosiomis studijomis, ypač kai sprendimai gali turėti ilgalaikes finansines ir intelektinės nuosavybės įtaką. Tuo tarpu studija tęsia savo planuotą grafiką: filmas Spider-Man: Brand New Day, kuriame vaidina Tom Holland, numatytas išleisti 2026 m. liepos 31 d. Šis filmas ir platesnė Sony strategija plėsti Spider-Man pasakojimus skirtinguose kūrybiniuose kanaluose gali tiek komplikuoti, tiek sudaryti sąlygas projektams, susitelkusiems į Maguire epochą.

Praktiniai klausimai — teisės, sutartys su aktoriais, licencijų išdėstymas tarp Sony ir Marvel Studios / Disney, biudžetas, ir tarpinės sutartys dėl prekės ženklo valdymo — visi jie daro esminę įtaką tai, ar toks projektas gali judėti į priekį. Be to, studija turi apsvarstyti rinkodaros strategiją: kaip išvengti konkurencijos tarp skirtingų Žmogaus-voro verčių (Tom Holland, Andrew Garfield, Tobey Maguire) ir kaip suvaldyti žiūrovų lūkesčius, kad kiekvienas projektas turėtų savo aiškią auditoriją ir nekanibalizuotų kitų leidinių pajamų. Šios studijų bei verslo logikos detalės dažnai lieka užkulisiuose, bet jos yra pačios lemiamiausios priimant sprendimą dėl tokio masto tęsinio.

Palyginimai ir ką naujas filmas galėtų pasiūlyti

Jei tokia idėja pavyktų, Maguire vedamas Spider-Man 4 greičiausiai skirtųsi nuo didžiųjų pastarųjų metų multivisatos spektaklių savo tonu ir žanriniu akcentu — jis galėtų priartėti prie tylesnės, personažais grįstos dramos, panašiai kaip tam tikromis temomis tamsesnė ir labiau žemiška The Dark Knight trilogija pasiūlė vigilante kino perspektyvų. Tai reikštų pirmenybę personažų brendimui vietoj epatavimo: vyresnis Peteris, besimėgaujantis šeimos apraiškomis, turintis moralinių dileminių, paveldėjimo klausimų ir didesnę psichologinę atsakomybę dėl savo veiksmų pasekmių.

Tokio tipo filmas galėtų pasiūlyti keletą konkrečių privalumų: gilinti personažų santykių dinamiką (ypač Peterio santykius su šeima ir senais bičiuliais), eksperimentuoti su „tėvystės herojaus“ ar „paveldėjimo“ temomis, o taip pat žaisti su Raimi atpažįstamu režisūros stiliumi — judančiomis kameros spragomis, komiškai piko momentais ir staigiais emociniais pražangais. Toks balansavimas tarp nostalgijos Raimi estetikai ir brandesnio, šių dienų auditorijai pritaikyto turinio galėtų sukurti įdomią kino formulę.

„Sugrįžimas į Raimi eros intymumą būtų drąsus kontrapunktas šių dienų blokbasterių skoniui,“ teigia kino istorikas Marko Jensen. „Žiūrovai alksta emocijų tiek pat, kiek ir efektų, o Maguire Parkerio peržiūra galėtų suteikti tą emocinę įtampą prasmingame lygyje.“ Tokios ekspertų nuomonės rodo, kad kritikai ir akademinė bendruomenė gali palankiai priimti projektą, jei jis pabrėžtų naratyvinę kokybę ir personažų gilumą vietoje vien efektingumo.

Galiausiai, fanų veikla jau kuria tam tikrą socialinį spaudimą: peticijos, gerbėjų menas, teorijų plėtojimas forumuose ir socialiniuose tinkluose palaiko gyvą diskusiją apie tai, ko žiūrovai tikisi ar nori iš galimo Maguire sugrįžimo. Kino industrijos stebėtojai paminėjo, kad net ir neformalių užuominų iš gerbiamų scenaristų ar režisierių gali pakakti pradėti rimtas kūrybinio vystymo derybas Holivude; vis dėlto politiniai klausimai, teisinių teisių derybos ir tinkamas laikas lieka reikšmingais kliuviniais.

Ar Spider-Man 4 su Tobey Maguire kada nors taps realybe, priklauso nuo daugelio kintamųjų: studijos strategijos, intelektinės nuosavybės paskirstymo, pagrindinio kūrybinio kolektyvo noro ir nuo to, ar rinka bei auditorija bus pasiruošusios priimti tokį projektą. Kol kas Tomlin atvirumas ir jo viešai duodami signalai pakankami, kad viltis nepraeitų — jie taip pat skatina intensyvią diskusiją apie tai, kaip galėtų atrodyti kitas Žmogaus-voro kino skyrius ir kokias temas jis galėtų iškelti.

Trumpai tariant: neignoruokite šios galimybės, bet taip pat nesilaikykite konkrečios išleidimo datos ar pernelyg tvirtų lūkesčių — procesas vis dar ankstyvas ir priklauso nuo sudėtingų tarpinstitucinių sprendimų bei kūrybinių derybų. Kol kas svarbiausia — stebėti oficialias studijų žinutes ir patikimų šaltinių pranešimus apie bet kokius progresus, o fanų bendruomenė gali toliau palaikyti idėją ir skleisti diskusiją apie tai, kokią unikaliai emocinę ir pasakojamąją vertę galėtų suteikti naujas Maguire vedamas Žmogus-voras filmas.