7 Minutės
Only Murders plečiasi: Londono akiratyje
„Only Murders in the Building“, Emmy apdovanota mistinės komedijos serija, kurią sukūrė Steve'as Martinas ir Johnas Hoffmanas, atrodo pasirengusi išsiųsti savo mėgėjiškus detektyvus už Atlanto. Pagal pramonės šaltinius, šeštasis sezonas gali perkelti serialo gravitacijos centrą nuo Niujorko mylimo Arconia pastato į istorines Londono gatves ir prabangius viešbučius — sprendimas, kuris suteiktų serijai aiškų europietišką atspalvį, tuo pačiu išsaugant jos būdingą humoro, nuoširdžių personažų ir klasikinio „kas nužudė“ mįslių mišinį. Tokio lygio tarptautinis plėtimasis taip pat reikštų platesnę auditorijos pasiekiamumą, platesnį aktorių ir kūrybinių komandų pulką bei galimybes pasinaudoti skirtingų šalių filmavimo paskatomis ir gamybos infrastruktūra.
Šis potencialus perėjimas į Londoną nėra vien estetinė idėja: tai strateginis sprendimas, kuris gali paveikti pasakojimo kryptį, siužeto tempą ir net serialo gamybos modelį. Londono peizažas — nuo Viktorijos laikų namų iki modernių kultūrinių erdvių — suteikia naujų galimybių siužeto vingiams, o Europos kultūriniai kontekstai gali atvėrti teminius sluoksnius, susijusius su istorija, klasėmis, paveldėjimu ir tarptautine nusikalstama veikla. Be to, tokiam sprendimui būtų palankios ir filmavimo vietos infrastruktūra bei Jungtinės Karalystės pasiūlomos gamybos paskatos, kuriomis pastaraisiais metais aktyviai naudojasi tarptautinės kompanijos.
Jeigu šeštasis sezonas iš tiesų bus filmuojamas Londone, kūrėjams reikės subalansuoti serijos artimumą ir komišką intymumą su didesnės skalės aplinka — tai kūrybinis iššūkis, bet tuo pat metu ir proga atnaujinti formą. Šio pobūdžio pasakojimas reikalauja išlaikyti tą pačią pagrindinę charakterių dinamiką: trio santykį, kuris sudaro serijos emocinį šerdį, o kartu išplėsti foną su naujais veikėjais, lokacijomis ir kultūrinėmis nuorodomis, kurios būtų natūraliai integruotos į „Only Murders“ narratyvą.
Tokio tipo geografinių perkelimų kontekste svarbu paminėti ir transliavimo strategiškumą: globalios srautinio perdavimo platformos siekia praplėsti savo bibliotekas tarptautiniu turiniu arba perkelti sėkmingus formatus į kitas rinkas, kad išlaikytų prenumeratorių susidomėjimą. „Only Murders“ turi aiškų prekės ženklo atpažinimą, apdovanojimus ir plačią gerbėjų bazę, tad Londono epizodai galėtų pritraukti tiek esamus žiūrovus, tiek naują auditoriją Europoje ir už jos ribų.
Why London?
Žurnalistai, artimi gamybai, teigia, jog sprendimas persikelti į Londoną yra tiek estetinės, tiek naratyvinės prigimties. Arconia pastato italų Renesanso įkvėpta architektūra jau anksčiau suteikė Niujorkui netikėtai europietišką atmosferą; Londonas — su savo sudėtinga istorija, rūko apgaubtais šaligatviais, įspūdingais miesto namais ir nedidelėmis, ištaigingomis kazino salėmis — gali pasiūlyti visiškai kitokius tekstūros ir nuotaikos elementus detektyvų tyrimams. Be to, Londonas turi gausų, profesionalų vietinių aktorių rezervuarą ir įvairiapusišką kultūrinį foną, kuris gali padėti praplėsti whodunit galimybes: nuo aukštuomenės intrigos iki tarptautinių finansinių schemų, nuo klasikinių manorių paslapčių iki šiuolaikinių korporacinių skandalų.
Pramoniniu požiūriu Londonas taip pat siūlo praktinių privalumų. Jungtinė Karalystė turi patrauklias mokesčių lengvatas ir filmavimo paskatas, kuriomis remiasi tiek didieji Holivudo projektai, tiek tarptautiniai serialai. Tai leidžia gamybos komandoms planuoti platesnį biudžetą scenografijai, lokacijoms ir papildomiems dekoracijų sprendimams, kurie padeda sukurti autentišką, kino kokybės vaizdą. Be to, įmonės gali pasinaudoti Didžiosios Britanijos aukšto lygio technine baze — repertuaru, studijomis ir įrangos tiekėjais, kas supaprastina tarptautines gamybos grandines.
Toks geografinis poslinkis taip pat pozicionuotų „Only Murders“ šalia kitų prestižinių televizijos serijų, kurios vis dažniau renkasi tarptautines vietas. Pavyzdžiui, pramonės leidiniai pranešė, kad „The White Lotus“ kitam sezonui pasirinko Prancūziją, o tai reiškia, jog du didelio profilio HBO/Hulu artimi projektai gali veikti per trumpą kelionę traukiniu vienas nuo kito. Tai iliustruoja platesnį trendą — gerai žinomų formatų perkėlimas užsienį, siekiant įkvėpti pasakojimą naujomis įtampomis, lokacijomis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Tokia strategija dažnai grindžiama nuomonių tyrimais, žiūrovų elgsenos analizėmis ir siekiu išplėsti IP vertę tarptautinėje rinkoje.
Be to, pasakojimo „kelionės“ elementas veikia ir kaip rinkodaros įrankis. Filmuojant Londone ar kituose žinomuose tarptautiniuose taškuose, reklaminės kampanijos gali panaudoti lokacijų atpažįstamumą, vietines įžymybes ir turistinius naratyvus, kad pritrauktų platesnę auditoriją — tiek žiūrovus, kurie vertina estetiką ir vietos atmosferą, tiek tuos, kurie trokšta naujų ir netikėtų siužetinių pagiriamųjų. Tai taip pat atveria bendradarbiavimo galimybes su vietine medija, kino biurais ir kultūrinėmis institucijomis.
What Season Five Brings
Penktojo sezono siužetas sukasi apie Lesterio — mylimo Arconia rūpintojo — nužudymą ir tempia Charlesą, Oliverį bei Mabel į nelegalios kazino ir organizuoto nusikalstamumo požemius. Toks siužetas leidžia serijai ištirti tamsesnes, veiksmo intensyvesnes temas, kartu išlaikant jos komišką toną ir personažų tarpusavio cheminių reakcijų centrą. Sezono ansamblį papildo solidūs vardai ir naujos veidai: Bobby Cannavale ir Téa Leoni prisijungia prie pagrindinės grupės, o trys paslaptingi milijardieriai vaidinami Renée Zellweger, Christopho Waltz ir Logan Lerman. Taip pat pasirodo Keegan-Michael Key, Jermaine Fowler, Ben Feldstein ir Dianne Wiest, o sugrįžta geri pažįstami aktoriai kaip Michael Cyril Creighton, Jackie Hoffman, Quinta Joy Randolph, Meryl Streep, Richard Kind ir Nathan Lane.
Toks žvaigždžių parengtas aktorių sąrašas liudija, kad „Only Murders“ tęsia unikalų derinį tarp komedijos ir prestižinės dramos: serija pritraukia aktorius, kurie nori išbandyti žanrų ribas, dirbti su savimoningais, tačiau nedramatiškais pasakojimais ir dalyvauti projektuose, kurie suteikia galimybę žaisti su publikos lūkesčiais. Kiekvienas naujas veidas įneša į istoriją naują toną arba netikėtą personažo motyvaciją, o tai ypač svarbu, kai kalbame apie whodunit struktūrą, kur užuominos, klaidinimai ir šmėkštelintys personažų ryšiai kuria įtampą.
Produkcijos pusėje taip pat verta paminėti, kad sudėtingi ansamblio vaidmenys leidžia kūrybinei komandai eksperimentuoti su pasakojimo ritmu: trumpi, intensyvūs siužetiniai poslinkiai derinami su lėtesniais, personažus atveriančiais momentais. Tai sumažina pavojų, kad humoras taps vienpusiškas, ir padeda išlaikyti intrigos elementą, kuris yra esencialus sėkmingam misterijai. Be to, didelė žvaigždžių koncentracija pritraukia žiniasklaidos ir kritikų dėmesį, kas savo ruožtu didina prekės ženklo vertę ir skatina diskusijas apie sezoną kaip kultūrinį reiškinį.
Įdomu ir tai, kaip įgarsinimo ir aktorystės sprendimai sąveikauja su techniniais sprendimais: operatoriai, scenografai ir kostiumų dailininkai turi dirbti taip, kad išryškintų kontrastus tarp Niujorko ir galimo Londono tono — nuo apšvietimo naudojimo, kuriuo kuriama mistika, iki detalių, kurios padeda žiūrovui skaityti netiesiogines užuominas. Tokie vizualiniai sprendimai tampa neatskiriama whodunit mechanikos dalimi, o architektūrinė aplinka — lyg savarankiškas personažas, kuris sąmoningai arba nesąmoningai nurodo į motyvus, galimas užuominas ir simbolines reikšmes.
Trivilai ir užkulisinės smulkmenos: pačios serijos podcasto forma yra protingas pasakojimo instrumentas, leidžiantis kūrėjams kritiškai žiūrėti į true-crime kultūrą tuo pačiu metu, kai personažai patys klampina pirštus į realaus pavojaus vandenis. Ši metanivelinė struktūra — pasakojimas apie pasakojimą — suteikia papildomą sluoksnį, leidžiantį apžvelgti, kaip žiniasklaida, klausytojai ir sensacija veikia tyrimus ir teisėsaugos bei asmeninių santykių dinamiką. Kūrėjai naudoja podcasto tropus, kad naratyve žaistų su patikimumu, manipuliacija ir auditorijos susidomėjimu.
Gerbėjai ypač giria chemiją tarp Steve'o Martino, Martino Shorto ir Selėnos Gomez — trio, kurio bendras komiškas tempas ir emocinis šilumos mišinys palaiko pasakojimą žmogaus lygmenyje. Būtent šis santykių branduolys dažnai išgelbsti, kai siužetas pasisuka į sudėtingesnius ar tamsesnius vingius: žiūrovas lieka investuotas ne vien dėl mįslių sprendimo, bet ir dėl to, kaip šie keturi (ar trys) personažai auga, keičiasi ir reaguoja vienas į kitą.
„Perkelti serialą kaip ‚Only Murders‘ į Londoną yra tiek rizika, tiek kūrybinė galimybė“, — sako kino kritikė Anna Kovacs. „Serija klesti intymumu — pats pastatas yra lyg atskiras personažas — tad Europos sezono sėkmė priklausys nuo to, ar kūrėjai sugebės rasti naują erdvę, kuri jaustųsi taip pat gyvai ir autentiškai.“ Tokia kritinė nuomonė atkreipia dėmesį į kertinį klausimą: ar naujos lokacijos mastelis neapleis serijos pagrindinio privalumo — dėmesio individualiai personažų raidos architektūrai ir santykiams.
Palyginimai neišvengiami: šio serialo šilta, jauki misterijos ir satyros kombinacija primena Agatha Christie adaptacijas ir šiuolaikinius whodunit hitus kaip „Knives Out“, tačiau „Only Murders“ išlieka savitu dėl savo podcasto rėmo ir komiškų lyderių. Pramonės perspektyvoje toks perėjimas taip pat užfiksuoja platesnį reiškinį: aukšto profilio TV komedijos vis dažniau įsivaizduoja save kaip kino kokybės produktus, didina gamybos vertę, keliauja ir eksperimentuoja su tarptautinėmis lokacijomis, kad išlaikytų šviežumą ir auditorijos susidomėjimą.
Ar kitas žmogžudystės aktas įvyks Londono dvaro salone, privačiame klube ar kur nors visiškai netikėtoje vietoje — liko atviras klausimas. Jei šeštasis sezonas bus patvirtintas ir nufilmuotas užsienyje, žiūrovai gali tikėtis naujų architektūrinių fonų, papildomų veidų su specifinėmis motyvacijomis ir to paties derinio intrigos bei humoro, kuris padarė seriją kultūriniu pokalbių centru. Tokio tipo tarptautinis posūkis gali pasiteisinti jei kūrybinė komanda sugebės išlaikyti intymumą, net ir plėsdama istoriją į platesnį, dinamiškesnį pasaulį.
Trumpai tariant: Londono sezonas praplėstų „Only Murders“ drobę ir tuo pačiu patikrintų, kaip gerai mažos apimties, personažais grįstas požiūris prisitaiko prie tarptautinio mastelio. Gerbėjams ir protingų, žaismingų misterijų mylėtojams tai yra viliojanti perspektyva — galimybė pamatyti pažįstamus veikėjus naujame, turtingame kontekste, kurio vizualinis ir naratyvinis potencialas gali padėti sukurti seriją, kuri išlieka ištikima savo šaknims, bet tuo pačiu žengia drąsiu žingsniu į tarptautinę erdvę. Tokio tipo plėtra taip pat prisideda prie diskusijų apie televizijos ir srautinio perdavimo ateitį, vietos ir pasaulinio turinio santykį ir apie tai, kaip geriausi serialai šiandien sugeba derinti žanrą, estetiką ir kultūrinį rezonansą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą