5 Minutės
Nuo drovių pradžių iki užtikrintumo filmavimo aikštelėje
Jennifer Lawrence niekada neslėpė savo profesinio augimo kaip aktorės, tačiau neseniai ji atskleidė netikėtą mokytoją aikštelėje: Christianą Bale'ą. Oskarų laimėtoja pasakoja, kad stebėdama Bale'o ramų ir apgalvotą pasiruošimą filmuojant American Hustle ji sugebėjo atsikratyti ankstyvos karjeros drovumo ir iš naujo sukonstruoti savo požiūrį į vaidybą. Iš pradžių tai buvo pagarba kolegai, tačiau netrukus tapo praktiška pamoka apie buvimą scenoje ir amato tobulinimą, kuri pakeitė jos elgesį prieš kameras.
Lawrence prisimena, kad būdama jaunesnė ji dažnai laukdavo režisieriaus šūkio „veiksmas“, kol ryždavosi pilnai įsijungti į sceną. „Buvau 23 ir bijojau atrodyti kvailai prieš komandą“, – ji atvirai sakė, pabrėždama, kaip savikritiškumas kartais ribojo jos arba natūralumą, arba emocinį gyliavimą. Toks susikaustymas reiškė, kad kartais ji laikydavo save atokiau iki paskutinės akimirkos, o tai mažindavo spontaniškumo laipsnį ir emocinį sluoksniavimą. Stebėti, kaip Bale pamažu, atsargiai pereina į personažą, kol montuojamos šviesos ir nustatomos kameros — tarsi „įšilimas“ prieš vaidmenį — buvo akimirka, pakeitusi jos mąstyseną: pasiruošimas aikštelėje nėra teatrinis demonstravimas, o profesionali priemonė, padedanti išgauti nuoseklų, patikimą rezultatą.
Technika, temperamento valdymas ir bendradarbiavimas
Bale'o įtaka yra tik viena siūlė Lawrence kintančiame metodų audinyje. Darbas su režisieriais, tokiais kaip David O. Russell, sustiprino jos atsparumą; ji priskiria Russell'ui nuoseklų „patempimą“ aikštelėje ir išmoką pasitikėti režisieriaus procesu vietoje nerimavimo dėl kiekvienos detalės. Lawrence taip pat giria Leonardo DiCaprio įsipareigojimą Don't Look Up filmavimo metu, su humoru pastebėdama, kad jis žino net kada jos personažas būtų buvęs „gimęs“ ir kokį kvepalų toną galėtų rinktis — tai žaismingas, bet aiškus pavyzdys, kokią gylio analizę aktoriai atlieka kurdami personažą.
Toks draugiškas stebėjimas kartu su griežtesniais režisūrinių iššūkių momentais paskatino Lawrence brandesnę paruošimo rutiną. Ji aprašo ciklą, pažįstamą daugeliui aktorių: panika dėl vaidmens, konsultacija su coach'u, viena ar kelios susitikimų sesijos ir tolesnis darbas jau su rimtesniu požiūriu — tačiau dabar su didesniu pasitikėjimu. Ji net pagrasino apie artėjantį vaidmenį Martino Scorsese filme What Happens at Night, užsimindama, kad greičiausiai vėl pasitelks tą pačią formulę: trumpa panika, tada profesionalus pasiruošimas ir įsijautimas.
Be stebėjimo ir režisieriaus nubrėžtų ribų, Lawrence pabrėžia vaidybos trenerių, improvizacijos pratimų ir fizinių paruošiamųjų ritualų svarbą. Techniniai aspektai — balsas, artikuliacija, mikro-ekspresijos kontrolė, kūno kalbos niuansai — derinami su temperamentų valdymu: kaip susitvarkyti su scenos baime, kaip konvertuoti adrenaliną į energiją, o ne į užsisklendimą. Šis kompleksinis požiūris į aktoriaus paruošimą padeda pasiekti pusiausvyrą tarp techninės precizikos ir natūralaus emocinio atsivėrimo.
Kontekstas ir palyginimai
Christian Bale žinomas dėl radikalių fizinių transformacijų, tačiau jo tylesni ritualai prieš kameras yra tokie pat vertingi kaip ir drastiški kūno pokyčiai. Lyginant su klasikiniu „metodiniu“ vaidybos stiliumi — kur aktoriai kaip Marlon Brando ar Daniel Day-Lewis gali ilgam įsivaizduoti ir „gyventi“ personažo gyvenimą — Bale'o požiūris aikštelėje kartais labiau apie koncentraciją ir niuansuotą įsikūnijimą trumpesnėmis, bet intensyviomis dozėmis. Kai kurie aktoriai labiau linkę į techninę pakartojamumą ir griežtą režimą, kiti renkasi gilų personažo gyvenimo žemėlapį; Lawrence kelias yra tarp šių poliarumų: ji pasiskolina discipliną iš metodinio buvimo, bet išvengia ekstremalios izoliacijos, kuri gali paversti kūrybą pavojingu asmeniniu testu.
Ši pozicija leidžia jai likti autentiškai impulsyviai ir tuo pačiu metu patikimai atkartoti emocinius tonus pagal režisieriaus poreikius — ypač kai kalbama apie sudėtingas, sluoksniškas scenas, kurių reikalauja režisieriai kaip Scorsese ar Russell. Tokia pusiausvyra tarp „gyvo“ impulso ir profesionalios nuoseklumo strategijos tampa vertingu turtu filmavimo aikštelėje, kur tęstinumas tarp kadrų ir emocinis ryšys su kita aktore yra svarbūs režisūros sprendimams ir montažui.
Pramonės tendencijos rodo, kad vis daugiau aktorių maišo požiūrius: psichologinis personažo praeities „žemėlapis“, fiziniai apšilimo pratimai, mini-paruošimas kameros statymo metu (micro-preparation) bei trumpas „įsijautimas“ prieš kiekvieną sceną tampa įprastais darbo metodais. Tai, kartu su technine darbo disciplina ir režisieriaus reikalavimais, didina tikimybę sukurti vaidmenis, kurie jaučiasi „gyvi“, nuoseklūs per daugeliu pauzių ir „take'ų“ — ypač svarbu režisieriams, kurie ieško emocinės raiškos ir tęstinumo scenoje.
Užkulisiuose ir gerbėjų reakcija
American Hustle gerbėjai iki šiol mini elektrinę chemiją tarp aktorių ansamblio, o Lawrence anekdotas apie Bale'o įprotį cirkuliuoja kaip branginama užkulisių detalė. Kritikai pastebėjo jos raidą nuo instinktyviai komedinės iki dramatiškai lankstesnės aktorės, nurodydami jos pasirodymus filmuose nuo Winter's Bone iki Joy ir Don't Look Up kaip pavyzdžius, kur demonstravosi emocionalus ir techninis brandumas. Socialinės žiniasklaidos sruogos dažnai giria jos atvirumą apie pažeidžiamumą — bruožą, kurį daugelis žiūrovų laiko santykiu su realumu ir artimu asmeniniu kontaktu.
Kino kritikė Anna Kovacs trumpai pažymi: „Lawrence pokytis žymi lūžį, kaip šiuolaikinės žvaigždės derina instinktą su amato meistryste. Stebėti veteranus kaip Bale suteikia aktoriams konkrečią schemą, kaip pasiekti profesinį buvimą, kuris ekrane atliepia ir veikia.“ Tokios pastabos pabrėžia tai, ką aktoriaus paruošimo praktika gali duoti ne tik personažo tikroviškumui, bet ir filmavimo komandai: aiškų signalą, kad aktorius valdo savo instrumentą ir prisideda prie kūrybinio proceso stabilumo.
Nepriklausomai nuo to, ar renkiesi transformacinį metodinį vaidybos kelią, ar tikslinį techninį pasiruošimą, Lawrence istorija primena vieną svarbią tiesą: puikūs pasirodymai dažnai gimsta iš mažų, disciplinuotų sprendimų. Stebėjimas, profesinis ugdymas per coach'us, ir pasirengimas priimti diskomfortą augti — visa tai gali paversti scenos baimę kūrybiniu stiprumu. Aktoriaus darbas aikštelėje dažnai yra ne apie spontanišką „talentą“ vienu momentu, bet apie nuoseklias, kasdienes praktikas, kurios leidžia tam talentui atsiskleisti stabiliai.
Trumpai tariant, pamoka, kurią Jennifer Lawrence gavo iš Christian Bale, yra mažiau apie kopijavimą ir daugiau apie mąstyseną — supratimą, kad paruošimas aikštelėje yra neatskiriama pasirodymo dalis. Toks paprastas, bet esminis pokytis padėjo jai susitvarkyti su didesniais režisieriais, rizikingesnėmis kūrybinėmis užduotimis ir nuolat kintančia kino aplinka. Tai taip pat iliustruoja platesnį profesinį principą: nuolatinis ryšys su kolegomis, grįžtamasis ryšys ir kryptingas darbas su technika bei emocija — tai raktai į aktorinį meistriškumą šiuolaikiniame kine.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą