4 Minutės
Didelis gandas apie artėjantį HBO „Harry Potter“ serialą oficialiai nepasitvirtino: seriale nebus pasakotojo. Po kelių savaičių fanų spėlionių ir internetinių diskusijų prodiuseriai aiškiai nurodė, kad adaptacija bus rodoma be visapusiško balso įrašo ar aukštesnio lygio naracijos.
No narrator — how the rumor began
Mintis, kad serialui reikalingas pasakotojas, greitai pasklido fanų forumuose ir keliuose Jungtinės Karalystės žiniasklaidos leidiniuose po to, kai vienas tinklaraščio įrašas teigė, jog britų aktorius Tom Turner turėtų suteikti lydintį balsą projektui. Ši žinia įgavo pagreitį internete, kol pramogų leidinys Deadline susisiekė su šaltiniais, artimais produkcijai. Tie šaltiniai buvo aiškūs: seriale nėra numatyto pasakotojo vaidmens, o Turnerio dalyvavimas tokia kapas yra nepatvirtintas ir nepriskiriamas prie šio projekto.
Cast, creators, and production status
Filmavimai vyksta jau kelis mėnesius įvairiose Jungtinės Karalystės vietose, o HBO numato premjerą 2027 metais. Jauną burtininką vaidins Dominic McLaclin, o Roną ir Hermionę turėtų suvaidinti Alastair Stout ir Arabella Stenton. Aktorių sąraše taip pat yra Nick Frost kaip Rubeus Hagrid, John Lesgo kaip Albus Dumbledore, Janet McTeer kaip profesorė McGonagall ir Pappa Essiadu kaip Severus Snape. Francesca Gardiner — plačiau žinoma dėl savo scenarijaus darbo serijai Succession — veikia kaip serialo vadovė ir pagrindinė scenaristė, o Mark Mylod eina režisieriaus pareigas ir yra vykdomasis prodiuseris.
Produkcijos etapai apima tiek studijinius, tiek vietovės filmavimus, kurių metu komanda daug dėmesio skiria vizualiniam identitetui, kostiumams, scenografijai bei garso sprendimams. Kaip ir dažnai vyksta su didžiaisiais IP (intelektinės nuosavybės) projektais, HBO dirba glaudžiai su kūrybine grupe, siekdama suderinti gerbėjų lūkesčius su kino kalba, kuri serialui suteiktų savitą, „prestižinį“ toną. Nors oficialių detalių apie visus epizodus ar sezono struktūrą nėra paskelbta, vieši komentarai rodo, kad režisūrinis ir scenaristinis požiūris orientuotas į gilų charakterių vystymą bei ilgalaikį pasakojimą.
Why the absence of a narrator matters
Naracija gali ženkliai formuoti adaptacijos toną — prisiminkite Lemony Snicket visapusišką balsą serijoje A Series of Unfortunate Events — tačiau sprendimas nenaudoti pasakotojo leidžia manyti, kad HBO siekia labiau įtraukiančio, kinematografiško pateikimo. Be rėminančio balso, serialas greičiausiai pasikliaus vaizdine pasakojimo kalba, dialogais ir veikėjų perspektyvomis, kad ekranizuotų J. K. Rowling ankstyvuosius Hogvartso metus.
Platesniame televizijos kontekste didžiosios fantastikos franšizės yra išbandžiusios abi strategijas: kai kurios serijos naudoja pasakotojus, kad nukreiptų žiūrovus per tankią mitologiją ir kontekstą, o kitos renkasi intymų, iš apačios kylantį pasakojimą. HBO sprendimas artėja prie tendencijos, kai prestižinės, personažais grįstos adaptacijos traktuoja mylimas intelektines nuosavybes kaip ilgą kino formą, o ne kaip pasakomas pasakas su „tolimuoju“ balsu.
Be pasakotojo, kūrybinė komanda gali rinktis kelis techninius ir meninius sprendimus, kurie kompensuotų išorinio pasakojimo nebuvimą ir padėtų perteikti veikėjų vidinius monologus bei kontekstą. Tai apima: vizualinę repliką (flashbacks), kamera iš pirmo ar trečio asmens perspektyvos, garsinį dizainą, intertekstualius simbolius, subtilesnę aktorių mimiką ir montažo priemones, leidžiančias publikai intuityviai suvokti veikėjų vidinį gyvenimą. Tokio pobūdžio sprendimai sustiprina „kino serialo“ pojūtį ir gali padėti išlaikyti fanų pasitikėjimą, kai trūksta tradicinės naratyvinės priemonės.
Taip pat verta pažymėti, kad naracijos nebuvimas dažnai reiškia didesnį režisieriaus, operatoriaus ir aktorių vaidmenį kuriant emocinį pasakojimą. Šiuo atveju Mark Mylod režisūrinė vizija ir Francesca Gardiner scenaristinė kryptis taps esminiais veiksniais, lemiantys, ar serialas pavyks perteikti J. K. Rowling sukurtą pasaulį nauju, tuo pačiu ištikimu retoriniu tonu.
Žvelgiant į tai iš vartotojo / žiūrovo perspektyvos, pasakojimo balsas arba jo nebuvimas gali reikšti labai skirtingą žiūrėjimo patirtį. Nėra „vieno teisingo“ sprendimo — tai priklauso nuo kūrybinio sumanymo: ar komanda siekia kinematografinio realizmo, ar nori išlaikyti literatūrinį, pradedantįją knygos „nuojautą“ per tiesioginį pasakotojo balsą.
Fanų reakcijos internete svyruoja: dalis jaučiasi palengvinti, nes bijojo perdėto, „vedančio“ pasakotojo, o kiti smalsauja, kaip bus perteikti vidiniai veikėjų monologai ir praradus Džeimso (angl. narrative) balsą. Nepaisant to, kūrybinės komandos patirtis, aukštas aktorių lygis ir prodiuserių kredencialai palaiko dideles fanų ir kritikų lūkesčius. Svarbu paminėti, kad adaptacija, ypač tokio kultūrinio masto kaip „Harry Potter“, turi subalansuoti ištikimybę šaltiniui ir naują, originalų televizijos pasakojimo stilių.
Ši adaptacija formuojasi kaip reikšmingas televizijos projektas; jos toniniai pasirinkimai — įskaitant sąmoningą pasakotojo nebuvimą — bus vieni iš pagrindinių aspektų, kuriuos verta stebėti, kai produkcija judės link 2027 metų premjeros. Ateinančiais mėnesiais galima tikėtis naujų interviu su kūrybine komanda, peržiūros pavyzdžių (teasingų), oficialių anonsų apie sezonų struktūrą ir galimų papildomų aktorių atrankų. Tuo tarpu diskusijos apie naraciją, adaptacijos tikslus ir filmavimo technikas palaikys susidomėjimą bei padės formuoti lūkesčius tiek tarp plataus žiūrovų rato, tiek tarp kino ir televizijos kritikų.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą