Kaip Predator: Badlands atnaujino savo pradinę idėją

Kaip Predator: Badlands atnaujino savo pradinę idėją

Dan Trachtenberg režisuotas filmas Predator: Badlands pasirodė kaip viena iš labiausiai aptarinėjamų 2025 metų mokslinės fantastikos veiksmo juostų — ir ne vien dėl stilistiškai ryškaus vaizdo sprendimo. Ankstesniuose interviu režisierius atskleidė, kad pradinė scenarijaus versija buvo žymiai kitokia: jis įsivaizdavo, jog Predator medžioja nacių pajėgas Antrojo pasaulinio karo fone. Tokia pradžia — „ką, jei Predator laimėtų“ ir „ką, jei jis vytųsi pačius pikčiausius žmones“ — būtų pastatė padarą tiesiai į karo laikų monstrų filmų ir keršto trilerių tradiciją, kurioje sutelkiamas dėmesys tiek į siaubą, tiek į moralinius pasirinkimus.

Tiesa, Trachtenberg galiausiai atsisakė idėjos apie medžioklę prieš nacius. Jis jautė, kad toks sumanymas nebesuteiktų pakankamai naujumo ir norėjo kurti empatiją tam pirminiam medžiotojui, o ne vien sukurti tradicinį slasherio tipo siaubą. Šis posūkis nukreipė kūrėjus į tolimesnę ateitį ir sutelkė pasakojimą į Dek — ištrėmą Predator, atliekantį pratimo apeigas (rite‑of‑passage), kuris netikėtai užmezga ryšį su Tia, Weyland‑Yutani korporacijos androidu, kurį įkūnijo Elle Fanning. Toks žingsnis perorientuoja istoriją nuo vien spektaklio link personažų dramai, paversdamas gerai pažįstamą franšizės antagonisto figūrą į komplikuotą, trūkumų turintį protagonisto vaidmenį su vidiniais konfliktais ir aiškiais interesais.

Kur tai įsitaiso Predator ir Alien visatose

Predator: Badlands yra jau trečiasis Trachtenbergo darbas, susijęs su Predator mitologija, tačiau filmas sukurtas kaip nepriklausoma istorija — jis nėra tiesioginė 2022 m. pripažinto Prey tęsinys ir nebeseka animacinio 2025 m. filmo Predator: Killer of Killers naratyvų. Vis dėlto režisierius subtiliai įterpia elementų, užuominų į platesnę Alien mitologiją: akivaizdus pavyzdys yra Weyland‑Yutani korporacijos paminėjimas, kuris veikia kaip švelnus linktelėjimas fanams. Toks sprendimas leidžia emocingai išplėsti pasaulį ir kurti papildomą sluoksnį įtampos, tuo pačiu išlaikant filmą kaip atskirą pasakojimą, nepriverčiant jo virsti vien tik franšizinių kryžminių perlenkimų spektakliu.

Tonas, kuriuo žaidžia Badlands, atkartoja pastaruosius franšizės sprendimus, labiau orientuotus į veikėjų psichologiją nei į nuolat eskaluojamą priešų kovą. Prey gerbėjams bus pažįstamas Trachtenbergo gebėjimas sukurti žemišką įtampą ir kinetinę, veiksmu paremtą režisūrą — judesių choreografija ir kamera daug kalba apie veikėjų pasirinkimus. Tuo pačiu žiūrovai, kurie vertina tokius filmus kaip Overlord ar Inglourious Basterds, gali įvertinti ir atmestą Antrojo pasaulinio karo koncepciją kaip platesnį kino kūrėjų siekį peržengti įprastus monstrų pasakojimo rėmus ir persvarstyti moralinius konfliktus istoriniame kontekste. Nors istorinis fonas dažnai suteikia aštrumo ir simbolikos, jis taip pat reikalauja atsargumo, nes karo tematikos dominavimas gali užgožti personažų vidines kovas arba nesąmoningai sutapatinti fiktinius padarus su realiomis tragedijomis.

Užkulisiuose ir fanų reakcija

Produkcijos smulkmenos rodo, kad Trachtenberg tyrinėjo kelis laiko juostas ankstesniuose kūrybiniuose variantuose, kol galutinai pasirinko Badlands ateities aplinką. Toks sprendimas suteikė laisvės kurti originalią ikonografiją, dizainą ir ateities technologijų estetiką, tuo pačiu išlaikant artėjančio pavojingumo jausmą. Paskyrimas Elle Fanning androido vaidmeniui veikia kaip žmogiškas kontrapunktas prie Predator kosminės mįslingumo — jos aktorinis subtilumas leidžia sukurti santykį, kuris pagrindiniam medžiotojui atveria kitokį žmogiškumo ar moralės matmenį. VFX, kostiumų dizainas, garso takelis ir judesio fiksavimo metodai čia dirba kartu tam, kad Predator sukurtų ne tik bauginančią, bet ir empatišką figūrą.

Po premjeros savaitgalio ankstyvos recenzijos daugiausia buvo palankios: kritikų atsiliepimai gyrė filmo darbu su personažais, vizualinį dizainą bei režisieriaus sugebėjimą išvengti franšizės prieš franšizę tipo kovos, kuri dažnai konvulsuoja moderniuose blockbusteriuose. Žiūrovų reakcija socialiniuose tinkluose svyravo nuo entuziazmo dėl netikėto emocinio centro iki diskusijų, ar Predator simpatizavimas nekeičia jo grėsmės statuso. Šios diskusijos praturtina fanų dialogą apie tai, ką reiškia atnaujinti kultinį monstrą ir kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp paveldo ir kūrybinės rizikos.

Kritiškai Badlands kelia klausimą: ar Predator padarymas simpatiniu sumažina jo bauginamąją galią, ar priešingai — praturtina mitologiją naujais sluoksniais ir motyvacijomis? Tai rizika, kuri, kol kas atrodo, atsipirko: filmas suteikia auditorijai gaivų požiūrį į legendinį mokslinės fantastikos medžiotoją, taip primindamas, kad reinvencija gali būti tokia pat įspūdinga kaip ir grynas susidūrimas. Vis dėlto ilgesnės įtakos vertinimas priklausys nuo to, kaip šis personažo posūkis paveiks būsimus projektus, franšizės kryptį ir žiūrovo lūkesčius dėl to, ką reiškia būti „Predator“ visatoje, kurioje susilieja technologijos, korporacinės intrigės ir moraliniai pasirinkimai.