5 Minutės
Alan Ritchson in talks for a darker DC character
Alan Ritchson, šiandien plačiai žinomas kaip stipriosios serijos Reacher pagrindinis aktorius, patvirtino, kad vyksta pokalbiai su Jamesu Gunnu ir DC Studios bendravadovu Peteriu Safranu dėl galimo prisijungimo prie atnaujinto DC Visatos. Vietoj dar vieno aiškaus „teisumo“ herojaus Ritchson sako, kad jo tikslas – vaidmuo su didesne moraline sudėtingumo linija: personažas, stovintis pilkojoje zonoje tarp didvyriškumo ir atviros piktadarybės. Tokia aktoriaus nuostata atspindi augantį industrijos susidomėjimą kompleksiškais, moralinius paradoksus keliantys superherojų ir antiherojų portretais.
Ritchson turi ir ankstesnę patirtį DC pasaulyje: prieš kelerius metus jis pasirodė kaip Aquaman seriale Smallville, vėliau įkūnijo Hawk seriale Titans; taip pat skelbiama, jog jis atsisakė kartoti Aquaman vaidmenį vėlesnėse galimose adaptacijose. Šios kredencialai paaiškina, kodėl interneto bendruomenė intensyviai spėliojo apie jo galimą Betmeno vaidmenį, tačiau interviu žiniasklaidai (pavyzdžiui, Screen Rant) Ritchson subtiliai atstūmė tokią idėją, pabrėždamas, kad šiuo metu jį traukia grublėti, ambivalentiški ir sudėtingi personažai – labiau antiherojai ar švelniai amoraliniai veikėjai nei tradiciniai skraistėti gelbėtojai. Šis pasirinkimas atspindi ne tik jo asmeninį aktorės interesą, bet ir platesnį siekį vaidmenų, kurie leidžia giliau tyrinėti moralines zonas bei emocinį poveikį auditorijai.
What he said—and what it might mean
„Taip. Tokių pokalbių mes ir turėjome,“ – Ritchson paaiškino, aptardamas susitikimus su naująja DC vadovybe. „Aš pasakiau, kokį personažą noriu vaidinti ir ką toks vaidmuo galėtų reikšti jų pasauliui. Manau, tai yra tai, ką žmonės nori matyti: personažas purvinesnis nei įprastinis nepriekaištingas herojus.“ Ši citata pabrėžia jo ketinimą atsiriboti nuo vienaprasmiškų, moraliniu požiūriu švarių simbolių ir pasirinkti personažą, kuris turi tamsesnių sluoksnių, abejotinų motyvacijų arba sudėtingų moralinių dilemų. Tokios charakterio savybės atveria galimybes gilesnei psichologinei dramos plėtrai, psichopatologijos analizėms, konfliktų eskalacijai ir niuansuotam pasakojimui, kuris gali tinkamai derėti su Gunn ir Safran komunikuojama vizija.
Jis neįvardijo konkretaus vaidmens, o dabartinis DC studijos projektų sąrašas – „Supergirl“, „Lanterns“ ir „Clayface“ – jau yra postprodukcijos etape, tuo tarpu „Man of Tomorrow“ pradės filmavimus kitų metų pradžioje. Tai palieka erdvės Ritchson įsiterpti į ateities projektą arba į dar neatskleistą filmą ar serialą, kuriuos planuoja Gunn ir Safran. Nors konkrečių pavadinimų trūkumas reiškia, kad kol kas negalime tiksliai numatyti, kur jis galėtų tilpti į naują DC naratyvą, tai taip pat suteikia lankstumo kūrybinei plėtrai: nuo pagrindinio kino vaidmens iki serialo lyderio ar antro plano, bet su dideliu emociniu ir moraliniu svoriu. Tokia dinamika dažnai duoda įdomesnius rezultatus – aktorius gauna erdvę kurti kompleksišką personažą, o studija gali išbandyti naujas pasakojimo kryptis su žinomu veidu.
Context: why this matters for DC
Dabartinė DC strategija po Gunn ir Safran atėjimo akcentuoja tonalinę įvairovę ir personažų vedamą pasakojimą. Tokiu kontekstu pasirinkimai kompaktiškai nukreipti į įvairovę – nuo gyvenimiškų, lavinančių serialų iki visai tamsių ir eksperimentiškų filmų. Tokiu atveju aktoriaus, kaip Ritchson, įtraukimas, kuris jau įrodė, jog gali nešti tvirtesnę, charakteriu grįstą seriją ar filmą, atitiktų studijos kryptį link moraliai kompleksiškų protagonisčių ir antiherojų. Tai sutampa su platesniu industrijos trendu: tamsesnės ir piktadarių centravo adaptacijos (pavyzdžiui, „Joker“ ar „Venom“) pastaraisiais metais sulaukė tiek komercinio, tiek kritinio dėmesio, parodydamos, kad auditorija nori ne vien stereotipinių „gera vs bloga“ pasakojimų, bet ir istorijų, kuriose personažai yra daugiasluoksniai ir ambivalentiški.
Be to, Ritchson fizinis stovėjimas ir ekrano buvimas turi paralelių su tokiais pavydžių pavyzdžiais kaip Jasonas Momoa, kuris perėjo nuo palaikančių TV vaidmenų į pagrindinį blokbasterio superherojų vaidmenį. Abiejų aktorių stiprios fiziškumo savybės ir „gyvas“ personažo pojūtis gali pakeisti auditorijos lūkesčius bei padėti studijai sukurti ikoninius, bet ne vien pasirėmusius komiksų stereotipus veikėjus. Tokia casting strategija gali tapti DC būdo ženklu – įvairovė ne tik vaidmenų žanruose, bet ir moralinėse ambicijose bei estetikoje.
Fan reaction, trivia and behind-the-scenes notes
Bendruomenė socialiniuose tinkluose ir forumuose intensyviai diskutuoja apie galimus vaidmenis, rašydami spekuliacijas nuo niūraus Betmeno iki daugiasluoksnio piktadario, tokio kaip Clayface, arba žiauraus antiherojau. Spekuliacijos taip pat apima variantus kaip Red Hood (Jason Todd), Bane ar net tamsesnė interpretacija Nightwing – vaidmenys, kurie leidžia kombinaciją fizinio veiksmingumo ir moralinių konflikų. Be to, fanų teorijos dažnai atsižvelgia į Ritchson ankstesnius vaidmenis ir jo norą vengti paprastų, „familiar“ sprendimų, todėl daugelis mano, jog jam labiausiai tiktų personažai, turintys ambicingą psichologinį užtaisą.
Trivia: Ritchson istorijoje yra keletas atvejų, kai jis atsisakė pakartotinių vaidmenų, kai jautė, kad siūlomas scenarijus arba personažo vystymas nesuteikia pakankamai sudėtingumo ar kūrybinės laisvės. Šis sprendimas rodo tam tikrą aktoriaus karjeros kryptį – prioritetą suteikti gilų, niuansuotą veikėjo portretą, o ne tik pasikartojantį komercinį vardą. Tokia pozicija kartais gali atitolinti greitus didelio masto pasirodymus, bet ilgainiui gali padėti suformuoti reputaciją kaip aktoriaus, siekiančio kokybės ir kompleksiškumo.
„Ritchson pasirinkimas pirmenybę teikti sudėtingumui prieš pažįstamumą signalizuoja protingą DC casting persvarstymą,“ – teigia kino istorikas Marko Jensen. „Aktorių, pasiruošusių subvertuoti herojaus archetipą, įtraukimas gali padėti DC išsiskirti ir sustiprinti pasakojimo riziką bei įtampos laipsnį.“ Jensen komentaras atkreipia dėmesį į platesnį industrinį poveikį: kai studija yra pasiryžusi leisti aktoriams kurti netradicinius personažus, ji užmezga unikalų santykį su auditorija, kuri vertina naujus požiūrius ir gilų charakterių tyrimą.
Kritiškai vertinant, nors dalis stebėtojų nerimauja, kad per daug tamsių, grubiai tonizuotų interpretacijų gali prisotinti rinką ir mažinti priimtinumą įvairesnėms produkcijoms, kiti sveikina niuansuotus veikėjus, kurie meta iššūkį binarinėms „gera vs bloga“ sąvokoms. Gunn vadovybėje DC, regis, linkusi rizikuoti su personažų vedamomis istorijomis, teikdama prioritetą individualiai personažo tekstūrai, moralinei ambiguótei ir tonaliniam eksperimentavimui, kas atveria naujas kūrybines erdves tiek kino, tiek srautinio transliavimo formatuose.
Ar Ritchson taps kertiniu elementu kitoje DC kapitoloje, dar nepatvirtinta; tačiau jo viešas noras dėl „purvinesnio, sudėtingo“ vaidmens rodo įdomią galimybę: aktorius, pasirengęs permąstyti franšizės dalį su niuansu, o ne vien pasikartojimu. Toks pasirinkimas galėtų reikšti naują kryptį DC naratyvui – sveikinant kūrybinį gyvybingumą ir drąsą eksperimentuoti su toniniu paletėmis, moralinėmis dilemomis ir personažų charakterių vystymu.
Paskutinė pastaba: kokia bebūtų konkreti casting sprendimo eiga, Ritchson įsitraukimas – jei jis įvyks – būtų dar vienas ženklas, kad naujoji DC era teikia pirmenybę tekstūrai ir moralinei neaiškumui prieš vienareikšmišką heroizmą. Tai galėtų būti signalas industrijai ir žiūrovams, kad DC nori užimti vietą tarp tų franšizių, kurios nebijo sudėtingumo, asmeninių dramų ir aukštos emocinės rizikos pasakojimų.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą