7 Minutės
Po dešimtmečio pertraukos Zombieland gali sugrįžti
Režisierius Ruben Fleischer, kuris vedė pirmąjį Zombieland filmą iki netikėtos kultinės sėkmės, patvirtino, kad jau vyksta ankstyvi pokalbiai dėl trečiojo dalies. Per kelis pastaruosius interviu Fleischeris sakė pramogų leidiniams, kad norėtų išlaikyti franšizės keistą dešimtmečio ritmą — 2009, 2019 ir galimai 2029 — ir pridūrė, jog diskusijos, kaip vėl sugrąžinti netvarkingą išgyvenusiųjų grupę į kino sales, jau įsibėgėja. Tokie pareiškimai sukelia susidomėjimą tarp gerbėjų ir kino profesionalų, nes Zombieland markė turi ne tik nostalgišką, bet ir komercinį potencialą, kurį studijos ir prodiuseriai mato kaip galimą investiciją.
Zombieland filmai visada užėmė savitą nišą: tai siaubo ir komedijos hibridas, balansuojantis tarp slaptikos pobūdžio smurto, popkultūros pagridimų ir netikėtai švelnios emocinės gelmės. Pirmasis filmas (2009) prasidėjo nedrąsiai, bet greitai įgavo pagreitį — uždirbo maždaug 102 milijonus JAV dolerių visame pasaulyje, kai jo gamybos biudžetas siekė apie 24 milijonus, o populiarumą dar labiau pakurstė namų vaizdo leidimai, interneto sklaida ir žodinė rekomendacija. Toks komercinis ir kultūrinis atsakas padėjo įtvirtinti jaunų aktorių karjeras: Emma Stone ir Jesse Eisenberg tapo plačiai pripažintomis veidais, o Billo Murray legendinis epizodas filme įsiminė žiūrovams kaip vienas iš ryškiausių cameos pavyzdžių per pastaruosius dešimtmečius. Be to, filmo tona ir veikėjų dinamika sukūrė tvirtą pamato sluoksnį, kuriam vėlesnės dalys galėjo remtis, todėl diskusijos apie Zombieland 3 žymi tiek komercinius lūkesčius, tiek kūrybinius iššūkius.
Kuo antroji dalis skyrėsi — ir kodėl trečioji vis dar gali pasiteisinti
Po dešimt metų pertraukos Zombieland: Double Tap sugrąžino didžiąją dalį originalios komandos ir aktorių. Antroji dalis surinko šiek tiek daugiau pajamų kino teatruose (apie 125 milijonus JAV dolerių), tačiau kritikų atsiliepimai buvo mišrūs: daugelis kritikų ir dalis žiūrovų teigė, kad antrajame filme juokas iš dalies prarado aštrumą ir energiją, kuri žėrėjo pirmoje dalyje. Nepaisant to, komercinis pasirodymas ir lojali frančizės fanų bazė paliko praviras duris tolimesnei plėtrai, o studijos ir prodiuseriai visada vertina galimybę toliau eksploatuoti žinomą prekės ženklą, ypač kai žiūrovų paklausa lieka santykinai stabili.
Kai svarstoma apie trečią filmo dalį, natūraliai iškyla daugybė klausimų dėl tono ir ambicijų lygio. Ar kūrėjai stengsis suintensyvinti veiksmą ir spektaklį, judėdami į „blockbuster“ pusę, ar vis dėlto sugrįš prie kuklesnės, veikėjus akcentuojančios komedijos, kuri padarė Columbus, Tallahassee, Wichita ir Little Rock tokiais įsimintinais? Šiuolaikinė rinka linkusi vertinti frančizių tęstinumą ir ilgalaikį prekinio ženklo išnaudojimą, bet auditorija taip pat atsidėkoja už naujus, netikėtus požiūrius. Sėkmingas Zombieland 3 turėtų gerbti originalo žavesį, išlaikyti jo emocinę šerdį ir tuo pačiu pasiūlyti kažką naujo — naują naratyvinį posūkį, atnaujintą humoro jausmą ar net eksperimentą su žanro ribomis, pavyzdžiui, daugiau satyros, socialinės kritikos arba net muzikinių elementų ar netikėtų tonalumo tarpų, kurie leistų frančizei išlaikyti aktualumą ir pritraukti platesnę auditoriją.
Svarbu atkreipti dėmesį į rinkos sąlygas: kino industrija pastaraisiais metais matė didėjantį susidomėjimą nostalgijos projektais, perkurtomis serijomis ir dešimtmečių pauzėmis tarp dalių, o tai gali būti tiek pelninga, tiek rizikinga — priklausomai nuo kūrybinės strategijos. Jei režisierius ir prodiuseriai nuspręs eiti toliau, bus lemiama pasiekti pusiausvyrą tarp to, kas gerai žinoma gerbėjams, ir naujų elementų, kurie pritrauktų naują žiūrovų kartą. Tai apima scenarijaus stiprumą, aktorių suderinamumą, režisūros kryptį, marketingo strategijas (kino teatrai prieš srautinio transliavimo platformas) ir biudžeto paskirstymą tarp efektų, scenografijos ir aktorių honorarų.
Režisieriaus Fleischer karjeros kryžkelė — atsisakymas Mission: Impossible
Tose pačiose pokalbiuose Fleischeris atskleidė intriguojantį karjeros posūkį, kuris įvyko po pirmojo Zombieland. Holivudas jam pasiūlė galimybę režisuoti Mission: Impossible 4, tačiau jis galiausiai atsisakė, manydamas, kad dar nėra pasirengęs vesti tokio masto „blockbuster“ projekto, ir vietoj to filmavo mažesnės apimties komediją 30 Minutes or Less. Vėliau tas filmas, kuriam jis sakė „ne“, išsivystė į Ghost Protocol, režisuotą Brado Birdo — įrašą, kuriam priskiriama serijos atnaujinimo į modernią, triukų ir šiuolaikinio veiksmo orientuotą frančizę. Šis sprendimas atskleidžia, kiek retkarčiais vienas pasirinkimas gali pakeisti tiek režisieriaus, tiek pačios serijos trajektoriją, o taip pat paryškina riziką ir galimybes, kurios lydi filmų industrijos sprendimus.
Ši anekdota atspindi platesnę kino industrijos realybę: režisieriai dažnai stovi tarp nuoseklių, auteur stiliaus projektų ir didžiulių tentpole filmų, galinčių kardinaliai pakeisti jų karjerą. Ruben Fleischer kelias tęsėsi per mišrų studijinių projektų ir publikos mėgstamų žanrinių filmų spektrą — tarp jo darbų yra tiek komercinių studijų sprendimų, kaip Venom, tiek mažesni, labiau asmeniniai projektai — bet Zombieland išliko vienu iš ryškiausių jo filmografijos įrašų dėl savo tono, humoro ir kultūrinio atgarsio. Šis pavyzdys dažnai minimas, kai analizuojama, kaip režisieriaus sprendimai formuoja ne tik jų pačių kūrybinį kelią, bet ir platesnes kino industrijos tendencijas.
Kontekstas ir palyginimai
Zombieland dažnai laikomas kartu su tokiais filmais kaip Shaun of the Dead pagrindiniu zombių komedijos posubžanro atstovu. Skirtingai nuo niūraus išgyvenimo siaubo, šie filmai naudoja nemirusiuosius kaip foną charakterių komedijai, socialinei satyrai ir kartais melancholiškai refleksijai apie modernią visuomenę. Per pastaruosius metus pramonė rodė didėjantį atvirumą dešimtmečio pertraukų tęsinėms ir nostalgijos atgimimams — tai modelis, kuris gali būti tiek pelningas, tiek kūrybiškai rizikingas. Jei Fleischeris ir prodiuseriai nuspręs judėti pirmyn, būtinas jautrus balansas tarp nostalgijos, originalios emocinės linijos išlaikymo ir naujo kūrybinio impulso — tai lems, ar nauja dalis bus priimta kaip organiška tęsinė, ar kaip pakartojimas, siekiantis pelno be pradinio šarmo.
Filmo kritikai ir žanro žinovai dažnai pabrėžia, kad Zombieland originalus humoro ir širdies derinys yra gana retas ir branginamas elementas. Kaip teigia kino kritikė Anna Kovacs: "Zombieland originalus humoro ir širdies mišinys yra retas. Trečiajai daliai reikia išsaugoti tą emocinę ašį ir tuo pačiu surasti naują kampą — priešingu atveju ji rizikuoja kartoti gerai pažįstamus motyvus, vietoj to, kad plėstų pasaulį." Tokia kritika primena, kad sėkmingas tęsinys turi prisidėti prie mitologijos plėtros, o ne tik atkartoti praeities hitus. Be to, palyginimai su kitais pavyzdžiais (pvz., Shaun of the Dead, Hot Fuzz arba idėjiškai artimais postapokaliptiniais kūriniais) padeda įvertinti, kaip natūraliai Zombieland gali įsilieti į platesnį zombių ir komedijos žanrų diskursą.
Ką gerbėjai turėtų stebėti
Pagrindiniai klausimai lieka: ar sugrįš Emma Stone ir Jesse Eisenberg? Ar frančizė sugebės išvengti vadinamojo „franšizės nuovargio“, kai kartojimai praranda originalumą ir žiūrovų susidomėjimą? Ir ar kūrėjai ras istoriją, kuri pateisintų dar vieną dešimtmečio šuolį? Fleischeris užsiminė, kad turi ir kitų projektų savo bagaže, todėl filmavimo grafikų suderinimas, aktorių įsipareigojimai ir studijos prioritetai bus lemiami veiksniai sprendžiant, ar Zombieland 3 iš tikrųjų įvyks per artimiausius kelerius metus. Tai nėra vien tik kūrybinis sprendimas — tai ir sudėtinga logistika bei finansinės sąlygos, kurios dažnai lemia projekto gyvybingumą arba atidėjimą ilgesniam laikui.
Taip pat yra potencialo vakarėliškam užkulisinėms naujienoms ir mažoms, bet reikšmingoms detalėms, kurios gali sukelt staigmeną: originalo namų vaizdo plitimas ir Bill Murray cameo yra geras pavyzdys, kaip netikėti elementai gali pakeisti kuklų filmą į kultinį reiškinį. Gerbėjai ir pramonės stebėtojai ypač atidžiai seks pranešimus apie aktorių pasirašymus, scenarijaus nuotrupas, galimus siužeto nutekėjimus ir studijos pasirinkimą tarp tradicinės kino premjeros arba prioritetinės transliacijos platformoje. Šiuolaikinėje kino ekosistemoje sprendimas „teatruose prieš streaming" turi didelę įtaką produkcijos formatui, biudžetui ir reklamos kampanijai, todėl prasminga manyti, kad ši dilema taps svarbia diskusijų tema tarp gamintojų ir teisių turėtojų.
Ar Zombieland 3 įvyks 2029 metais ar vėliau, ši saga akcentuoja, kaip vidutinio biudžeto ir kūrybiškai pasitikinčio filmo poveikis gali išplisti per aktorių karjeras, prodiuserių strategijas ir studijų planus. Dėl šios priežasties derybos ir lūkesčiai šiuo metu yra gyvi — daugelis žiūrovų ir kritikų tam žiūri atsargiai optimistiškai, tikėdamiesi, kad trečioji dalis išlaikys pradinės dalių energiją ir ras naują kūrybinį toną. Tuo pačiu prodiuseriai turės apsvarstyti, kaip įtraukti modernias tendencijas, pvz., tvarumo reikalavimus filmavimo metu, skaitmeninių efektyvumo sprendimų naudojimą ir socialinių tinklų kampanijas, kurios padėtų pasiekti reels ir jauną auditoriją, taip pat išlaikyti senus gerbėjus.
Baigiama pastaba: jei Fleischeris sugebės atkurti pirmojo filmo emocinį centrą ir sujungti jį su šviežia pasakojimo strategija bei išmaniomis aktorių parinktimis, Zombieland 3 gali tapti lauktinu, nors ir vėluotu, papildymu zombių komedijos kanonui, suteikiančiu tiek nostalgijos, tiek naujos kūrybinės energijos. Svarbu, kad bet koks tęsinys ne tik kartotų žinomus juokelius, bet ir plėstų personažų evoliuciją, išsiaiškintų naujas moralines dilemas postapokaliptiniame kontekste ir pasiūlytų auditorijai naujų priežasčių sugrįžti į šio šarado pasaulį.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą