5 Minutės
Nuo Marakešo žiuri pirmininko iki animacijos režisieriaus
Bong Joon-ho — Oskaru apdovanotas režisierius už filmą Parasite (liet. „Parazitas“) — tyliai priėmė drąsų kūrybinį iššūkį: jis režisuoja dar neįvardytą animacinį pilnametražį filmą, planuojamą išleisti 2027 metais. Tarptautinio Marakešo kino festivalio žiuri pirmininkavimo metu režisierius atskleidė, kad jo rytai dabar priklauso animacijos gamybai. Keldamasis prieš aušrą savo viešbutyje, Bong derina žiuri pareigas su daug dėmesio, preciziškumo ir laiko reikalaujančiu animacijos procesu, kurį jis apibūdino kaip „ūžiančią ir alinančią“ patirtį. Šis pokytis atspindi tiek asmeninį Bong kūrybinį smalsumą, tiek platesnes kino industrijos tendencijas, kur menininkai išbando naujas formas ir technologijas.
Ką žinome apie projektą
Nors režisierius iki šiol laikėsi santūraus tono ir daug detalių paliko neatskleistų, jis patvirtino vieną intriguojančią idėją: filmas sukasi apie neįprastą ir žaismingą santykį tarp žmonių ir mažų, paslaptingų būtybių, gyvenančių vandenyno gelmėse. Toks siužetas natūraliai kelia asociacijas su kino istorijos motyvais — nuo šmaikščių jūrinių vaizdinių filme Finding Nemo iki Guillermo del Toro romantiškai fantastinės vizijos The Shape of Water — tačiau Bong estetinė ir teminė kryptis, kuri pasitvirtino tokiuose darbuose kaip The Host, Snowpiercer ir Parasite, žada kažką keistesnio, tamsesnio, bet emocingai aštraus.
Premisa atrodo paprasta, bet galimybių spektras platus: pasakojimas gali tapti ekologine alegorija, socialine satyra arba intymia pasaka apie izoliaciją, bendruomenę ir tarpusavio priklausomybę. Žanro atžvilgiu projektas gali jungti animaciją su magišku realizmu, psichologine drama ar net trilerio elementais — būtent tokį žanrų miksą Bong dažnai taiko savo vaidybiniuose filmuose. Taip pat verta pastebėti, kad vandenyno tematika suteikia daug vizualinių ir garsinių sprendimų: nuo tekstūrų ir šviesos manipuliacijų iki garsinio dizaino, kuris gali sukurti gelmių erdvės jausmą. Visos šios galimybės atveria erdvę tiek tradicinei, tiek eksperimentinei animacijai, o tai savo ruožtu daro projektą įdomų ne tik žiūrovams, bet ir animacijos specialistams, dizaineriams bei kino kritikams.
Užkulisiuose: didelis animacijos krūvis
Animacija yra radikaliai kitoks kūrybos procesas nei gyvasis vaizdas. Ji reikalauja ilgesnių pasiruošimo laikotarpių, detaliojo sprendimų priėmimo „kadras po kadro“ ir intensyvios tarpdalykės bendradarbiavimo tarp scenaristų, dizainerių, animatorių, garso komandų bei postprodukcijos specialistų. Iš techninės pusės animacinio filmo kūrimas apima kelias aiškias stadijas: idėjos plėtojimą ir scenarijų; vizualinį koncepcijų kūrimą ir personažų dizainą; storyboard ir animatikų rengimą; pagrindinę animaciją (2D, 3D ar hibridinę); apdorojimą, kompozitingą, spalvų korekciją; bei sudėtingą garso ir muzikos integraciją. Kiekviena šių stadijų reikalauja savitų įgūdžių, darbo srautų ir technologinių sprendimų.
Bong prisipažinimas, kad jis netgi dirbo iš viešbučio kambario, pabrėžia, kiek rankų darbo ir dėmesio detalei reikalauja šis procesas. Režisierius, įpratęs vadovauti filmavimo aikštelei, dabar turi adaptuotis prie skirtingų darbo metodų: dirbti su animacijos režisieriais ir vedliais, peržiūrėti animatikus, dalyvauti personažų dizaino iteracijose ir komentaruose dėl judesio, mimikos ar aplinkos. Taip pat būtinas glaudus bendradarbiavimas su garso dizaineriais ir kompozitoriais — vandenyno aplinka ypač remiasi subtiliais garsiniais elementais, kurie kuria gelmių atmosferą ir emocinį kontekstą.
Technologiniai sprendimai gali apimti 3D modeliavimą, simuliacijas skysčių dinamikai, tekstūrų ir medžiagų kūrimą, šviesos pavyzdžių ruošimą bei didelių kompiuterinių resursų naudojimą renderingui. Jeigu projektas naudos pažangias priemones, pavyzdžiui, realaus laiko variklius (Unreal Engine), mašininio mokymosi įrankius arba neuralinius renderingus, tai sumažins kai kurias gamybos sąnaudas ir leis greičiau eksperimentuoti su vizualiniais sprendimais. Tačiau net ir su moderniomis technologijomis, kūrybinis sprendimų priėmimas lieka labai žmogaus orientuotas — nuo personažų elgesio iki naratyvo dinamikos.
Kontekstas: režisierius reinvetuodamasis besikeičiančioje pramonėje
Bong žingsnis link animacijos atsiranda tuo metu, kai kino kūrėjai susiduria su greitais technologiniais pokyčiais. Marakešo žiuri metu jis sėdėjo šalia įvairaus tarptautinio paveldo komisijos narių: Celine Song, Anya Taylor-Joy, Jenna Ortega, Karim Aïnouz, Hakim Belabbas, Julia Ducournau ir Peyman Maadi. Diskusijų metu, užduotas klausimo, ar jauniesiems režisieriams šiandien tenka didesnės kliūtys, Bong išskyrė dirbtinį intelektą (DI) kaip potencialiai reikšmingą trikdį. Jis teigė, kad krizės visada skatino kino kūrybiškumą; DI gali pakelti statymus, bet tuo pačiu metu paskatinti naujas estetikas ir energiją.
Tokia ambivalentiška pozicija — dalinai susirūpinimas, dalinai susižavėjimas — atspindi platesnius industrijos debatus: ar DI supaprastins vizualinių efektų kūrimą, preprodukciją ir prototipų gaminimą, ar jis sumažins kūrybinio darbo vertę ir pamažins autorių teisę? Kino bendruomenėje diskutuojama apie tai, kaip DI gali pakeisti darbų paskirstymą, darbo rinką animatoriams ir efektų specialistams, taip pat kaip bus užtikrintas kūrybinis autorystės teisumas. Bong ironizavo — pusiau juokais, pusiau rimtai — apie „squad’ą, kuris sunaikintų DI“, šmaikštus pasakymas, atspindintis tiek nusivylimą, tiek savotišką lietuvišką sarkazmą, kuriuo režisierius kartais papildo savo pareiškimus.
Be to, Bong pozicija rodo, kad žinomi autoriai vis dar aktyviai dalyvauja viešojoje diskusijoje apie kino ateitį: jie aptarinėja ne tik formos ir turinio įtaką, bet ir industrinių modelių permainas, finansavimo struktūras, tarptautines koprodukcijas ir festivalių vaidmenį atrankoje bei skirstant auditoriją. Animacinis projektas gali būti nieko mažiau nei karjeros reinvencija — galimybė Bong perkurti savo temas kitomis priemonėmis, atverti naujas auditorijas ir išbandyti skirtingus naratyvinius mastelius bei stilistikas.
Cinefilams tai reiškia įdomią sankirtą: pripažintas gyvojo veiksmo autorius gilina savo praktiką animacijoje, horizonte matomas vandenyninė fabelė, o režisierius viešai diskutuoja apie technologijų poveikį kinui. Tikėtina, kad projektas sujungs personažų ir padarų dizainą, socialinę apžvalgą bei moralinę sudėtingumą — elementus, kurie apibūdina geriausius Bong darbus. Kartu vertėtų stebėti, kokius kūrybinius partnerius ir technologinius sprendimus režisierius pasirinks: ar tai bus tradicinė studija, ar tarptautinė koprodukcija, ar naujos kartos animacijos centras, naudojantis hibridinius gamybos metodus. Visos šios pasirinkimų kryptys turės įtakos galutiniam filmui, jo vartojimo kanalams (kinas, srautinis transliavimas, festivaliai) ir auditorijos pasiekiamumui.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą