8 Minutės
Angelina Jolie sugrįžta kaip gangsterė-motina filme Sunny
Angelina Jolie pasirodys ir bus prodiusere naujame niūriame kriminaliniame trileryje Sunny, kuriame ji vaidins atšiaurią motiną ir gangsterę, kovojančią prieš laiką, kad išgelbėtų savo šeimą. Ankstyvi pranešimai iš Dark Horizon atskleidė, kad Jolie atliks dvilypį vaidmenį kaip pagrindinė aktorė ir prodiuserė projekte, kurį finansuoja Gramercy Park Media, A Higher Standard ir Nickel City Pictures. Filmavimo darbai jau vyksta, o projektas sparčiai formuojasi kaip vienas labiausiai laukiamų 2026 m. kriminalinių filmų su moterimi pagrindiniame vaidmenyje.
Šiame filme Angelina Jolie žengia į dar vieną sudėtingą žanro teritoriją, kurioje susipina šeimos drama, nusikalstamumo pasaulis ir moralinės dilemmas keliantys sprendimai. Jos įsikūnijimas į „gangsterę-motiną“ žada fizinį įsipareigojimą ir emocinį gilumą, kuriuos žiūrovai pažįsta iš jos ankstesnių vaidmenų. Dėl Jolie dalyvavimo kaip prodiuserės tikėtina, kad jos vizija ir pasirinkimai turės tiesioginę įtaką kūrybiniams sprendimams, režisūros sprendimams ir stilistikai — nuo aktorių atrankos iki filmo tono bei rinkodaros strategijos.
Režisierės Eva Sørhaug, žinomos iš televizijos projektų kaip "Tokyo Vice", "Yellowjackets" ir "Talamasca: The Secret Order", vadovavimas Sunny programai žada intymų, įtampą gryninantį požiūrį, o ne blizgantį, efektais apkrautą veiksmo kiną. Sørhaug kartu su scenaristu Williamu D. Franku bendravo prie idėjos, o Frankas parašė scenarijų. Siužetas sukasi apie gangsterę-motiną, kuri kovoja su smurtiniu narkotikų prekeiviu ir po katastrofiško incidento turi tik kelias valandas suplanuoti nuolatinį pabėgimą sau ir savo sūnums. Tokia suspausta, realaus laiko skubos struktūra sufleruoja filmą, kuriame daug dėmesio skiriama personažų spaudimui, moraliniams pasirinkimams ir emociniam intensyvumui, lygiai taip pat kaip ir kriminaliniam įtempimui.
Ko galima tikėtis: žalia, tiesioginė įtampa. Sørhaug televizijos patirtis leidžia manyti, kad jos kinematografinis metodas akcentuos psichologinį charakterių gilumą, moralinę dviprasmybę ir detalų pasaulio vaizdavimą — savybės, kurios matomos "Tokyo Vice" kruopštiame pasaulio konstravime ir "Yellowjackets" psichologiniame įtūkyje. Sunny dažais primena filmus kaip Widows dėl moterims skirtų kriminalinių interesų, arba intensyvų išlikimo tempą primenantį Set It Off, bet su skandinavišku režisierės žvilgsniu į atmosferą ir lėtai kylančią grėsmę. Kritiškai ir žanriškai Sunny linksta prie „charakterio varomos“ kriminalinės dramos, kurioje sprendimai per valandas įgauna neišvengiamą svorį.
Užkulisiai ir kūrybinė komanda. William D. Frank yra įrašytas kaip scenarijaus autorius, o Sørhaug prisidėjo formuojant pradinę idėją; toks autorių tandemas sukuria aiškų ryšį tarp pasakojimo koncepcijos ir ekrano interpretacijos. Jolie prodiusuoja kartu su Nathan Klinger, Marku Fasano ir Jeffrey Greensteinu, o prijungtos gamybos kompanijos atneša tvirtą nepriklausomų ir studijinių hibridų patirtį. Finansavimas per Gramercy Park Media, A Higher Standard ir Nickel City Pictures rodo, kad filmas turi tiek industrinį palaikymą, tiek nepriklausomą dvasinę laisvę — derinį, kuris dažnai leidžia kūrybiškai rizikuoti ir tuo pačiu išlaikyti komercinį potencialą.
Nors konkrečios filmavimo vietos dar neatskleidžiamos, pranešimai apie gamybą indikuoja vietos filmavimą, orientuotą į autentiškas, gyvenamas aplinkas vietoj estetiškai „stikluotų“ studijos dekoracijų. Tokia strategija padeda sukurti įtikinamą urbanistinį ir socialinį foną narkotikų prekybos ir gatvės kriminaliteto temoms nagrinėti. Praktiniai sprendimai dėl vietovių, naktinių filmavimų, kaskadinio darbo, rekvizito ir automobilinių persikėlimo scenų turės tiesioginį poveikį filmo autentiškumui ir auditorijos įtikinamumui.
Techninės sprendimų detalės — kinematografija, garso dizainas, montažas ir muzikos takelis — bus svarbios šiame realaus laiko pasakojime. Režisierės režisūros stilius, suderintas su kinematografo pasirinkimais, gali pasitelkti ilgas užfiksuotas scenas, arti esančius kadrus ir austytą garsinę tekstūrą, kad išgautų „pavojingą artumą“. Garso dizainas ir muzikos takelis gali būti naudojami kaip įtampos stiprintojai — nuo tylių, pusiau industrialinių temų iki chrimčių natų, kurios palaiko ritmą per skubias, laiko ribojamas scenas. Tokio tipo techninis aiškumas dažnai lemia skirtumą tarp „televizinio“ ir „kininio“ perteikimo, ypač kai režisieriai ateina iš televizijos į pilno metro formatą.
Industrijos kontekstas ir ką tai reiškia kinui. Sunny pasirodo tuo metu, kai stiprėja tendencija į moterų vedamas kriminalines dramas, kuriose centre atsiduria mamos, išgyvenusios ar morališkai sudėtingos moterys. Holivudas vis dažniau renkasi istorijas, kurios jungia žanro energiją su giliais personažų portretais, o Jolie — kurios pastarieji darbai apima pagirtą vaidmenį kaip Maria Callas filme "Maria" (rež. Pablo Larraín) — atrodo tinkamai pasiruošusi įkurti filmą, kuris yra ir komerciškai patrauklus, ir aktoriškai intensyvus.
Toks filmas taip pat gali veikti kaip dalis platesnės diskusijos apie moterų vaidmenį kriminaliniame kinematografe — nuo stereotipinių nusikaltėlių ar nusikaltimo aukų iki sudėtingų, daugiasluoksnių veikėjų, kurių motyvacija ir moralė skatina diskusiją. Sunny galėtų prisidėti prie kino istorijos poslinkio, kuriame moteriški veikėjai ne tik reaguoja į aplinkybes, bet ir aktyviai formuoja siužetą savo pasirinkimais. Tokios istorijos taip pat dažnai sulaukia dėmesio apdovanojimų sezono metu, jei jos subalansuoja įtampą su stipriu aktoriniu atlikimu ir kūrybine vizija.
Faninės ir kritinės lūkesčiai. Socialinių tinklų reakcija į pranešimą buvo greita: gerbėjai, vertinantys Jolie fizinius ir atsidavusius pasirodymus, nekantrauja pamatyti ją naujame žanro projekte, o kritikai domisi, kaip Sørhaug perneš savo televizijos patirtį į ilgo metro filmą. Taip pat yra atsargus susidomėjimas, ar Sunny pavyks subalansuoti viscerinius trilerio elementus su emociniais motinos apsaugos statymais — ar filmas išlaikys žanro tempą, kartu leidžiant veikėjams jausti tikrą moralinę našta.
Be to, diskusijos internetinėse platformose linkusios sukti apie potencialias stiliaus kryptis: ar filmas pasirinkis grubesnį, „noir“ toną, ar labiau psichologinį, introspektyvų požiūrį. Gerbėjai taip pat svarsto galimą aktorių sąrašą, kuris galėtų papildyti Jolie — ypač vyraujant sūnų vaidmenims, antagono vaidmeniui kaip narkotikų prekeivio ar pagalbinių personažų, kurie sustiprina įtampą ir moralines dilemas.
Trumpa ekspertų nuomonė. "Sunny atrodo natūrali Jolie evoliucija — lakoniškesnė ir grubesnė nei kai kurie jos naujesni prestižiniai vaidmenys," sako kino kritikė Anna Kovacs. "Su Sørhaug režisuojant galima tikėtis filmo, kuris susieja televizijos lygio psichologinį detalumą su kinematografinėmis mastelėmis. Tai galėtų tapti svarbiu įrašu moterų vedamų kriminalinių filmų kanone." Ši ekspertų reakcija pabrėžia abejingumo stygą: tiek potencialą, tiek riziką, susijusią su perėjimu iš televizijos estetinių priemonių į kino teatro ekraną.
Kodėl tai svarbu. Be žvaigždės galios, Sunny išsiskiria kūrybiniu tandemu: Jolie intensyvumas ir žvaigždinis svoris dera su Sørhaug atmosferiškumu bei scenarijumi, kuris sutalpina statymus į kelias skubias valandas. Jeigu filmas pasiseks, jis galėtų prisijungti prie augančio kriminalinių dramų sąrašo, kuriuose akcentuojamos mamos ir moterys „išlikimo“ režime — filmai, kurie perrašo žanro lūkesčius ir suteikia aktorėms galimybę žaisti sudėtingus, daugiasluoksnius personažus.
Sunny taip pat ramstis kino industrijos platesnę tendenciją — investicijas į moterų vedamas istorijas, kurios pasižymi tiek komerciniu, tiek meniniu potenialu. Tokie projektai dažnai pritraukia dėmesį festivaliniuose ratuose, vėliau plečia auditoriją per kino teatrų grandinę ir vėliau per srautinio transliavimo platformas.
Laikas ir kas toliau. Šiuo metu filmavimas vyksta, ir nors platintojai dar nepatvirtino tikslios pasirodymo datos, industrijos šaltiniai prognozuoja, kad Sunny pasieks kino teatrus vėlyvą 2026 m. laikotarpį. Toks langas derinasi su apdovanojimų sezono pradžia, o tai gali būti strategiškai suplanuota, jei komanda sieks didesnio kritinio pripažinimo. Tuo tarpu žiūrovai gali laukti ir Jolie kitų projektų — tokių kaip "Couture", "Anxious People" ar Doug Liman režisuojamas "The Initiative" — laikydami akis atvirus neseniai paskelbtoms filmavimo nuotraukoms ir festivaliniams planams.
Rinkodaros ir platinimo aspektai. Kampanijos už Sunny gali pabrėžti tiek Jolie vardą, tiek filmo teminį centrą — motinystę, moralines dilemmas ir laiko spaudimą. Traileriai galės žaisti su tempo kontrastais: lėtai kylančia atmosferine įtampa, kuri perauga į skubias, šokiruojančias scenas. Festivalinis kelias (Venecija, Toronto, Venecijos ar Kanų strategija) gali suteikti platformą ankstyviems peržiūroms ir kritinei diskusijai, tuo tarpu komercinė platinimo kampanija gali orientuotis į rugsėjį–gruodį, jei siekiama apdovanojimų sezono dėmesio.
Teminiai ir moraliniai klausimai. Sunny pažada analizuoti motinystę ekstremaliomis sąlygomis: kaip susidoroja asmuo, kuris priverstas veikti ne tik iš savisaugos, bet ir dėl vaikų ateities. Tai kelia klausimus apie teisingumą, teisėtumą ir asmenines ribas — kiek toli galima nueiti, kad apsaugotum artimuosius, ir kokia kaina už tai bus sumokėta. Tokie klausimai dažnai išryškina žanrinių filmų stiprumą: jie leidžia per įtemptą siužetą tyrinėti gilias, universalias problemas.
Sunny atrodo pasirengęs tapti grubiu, emocingai įkrautu trileriu: aukštų statymų tėvystės istorija, užmaskuota kaip gangsterių trileris, ir priminimas, kad geriausi žanro filmai dažnai pasakoja savo didžiausias dramas per mažus, bet skubančius momentus. Jei filmas sugebės subalansuoti veiksmo pulso su tikru emociniu svoriu, jis gali tapti reikšmingu pavyzdžiu moterų vedamų kriminalinių filmų žanre ir papildyti diskursą apie sudėtingus moterų vaidmenis šiuolaikiniame kine.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą