6 Minutės
Netikėtas kryžius: žaidimų autorius Disney tęsinio japonų dube
Legendinis žaidimų kūrėjas Hideo Kojima tyliai įžengė į Disney animacijos pasaulį — bent jau Japonijos dubliaže Zootopia 2. Pagal pranešimus, Kojima paskolino balsą Paului Moldbrandtui, aklam peliukui, dirbančiam Zootopijos policijoje. Šis svečias epizodas, anot žiniasklaidos, buvo patvirtintas po to, kai režisierius Jaredas Bushas asmeniškai pakvietė Kojimą dalyvauti — ryšys, kuris pabrėžia vis glaudesnį žaidimų, kino kūrėjų ir animacijos studijų kryžminimąsi.
Šis žingsnis turi kelias reikšmes: pirmiausia, jis rodo, kaip didžiosios kompanijos, tokios kaip Disney, prieš išleidžiant kūrinius užsienyje aktyviai bendradarbiauja su regioniniais žinomais veidais, stiprindamos vietinį susidomėjimą. Antra, tai – dar vienas pavyzdys, kaip autoriai iš vieno mediumo pereina į kitą ir naudoja balsus ar vaidmenis tam, kad sujungtų skirtingas gerbėjų bazes ir suteiktų projektui papildomo prestižo. Tokie svečių pasirodymai ypač svarbūs lokalizacijos strategijose, kur anime, animaciniai filmai ir didelio biudžeto franšizės siekia maksimalios auditorijos įtraukimo per regioninius balsus ir žvaigždes.
Kojima ir anksčiau ne kartą pasirodė įvairiuose projektuose: tiek vaizdo žaidimuose, tiek gyvuose filmavimo projektuose jis įmetė savo įvaizdį ar balsą, tačiau ši yra pirmoji jo dalyvavimo proga kaip balsui didelio kino teatro animacinėje juostoje — ir tai Disney produkcija. Tai pažymi tam tikrą kultūrinį poslinkį, kur garsūs žaidimų kūrėjai tampa ne tik užkulisiniais vardais industrijoje, bet ir matomais balsais bei veidais tarptautinėje popkultūroje, ypač kai kalbama apie japonų dubus arba dublavimą japonų kalba.
Kojima Famitsu žurnalui sakė, kad buvo nustebintas ir pagerbtas: nors jis anksčiau pasirodė nedidelėse rolėse žaidimuose kaip svečias arba kaip savęs interpretacija, dabar tai pirmasis rimtas balso įnašas į didelio ekrano animaciją. Jis pagyrė įrašų procesą, aktorių ir techninės komandos dėmesį detalėms net trumpoje scenoje, pabrėždamas, kad sklandų darbą daug lėmė animacijos modeliavimas, dizainas ir aiškus režisūrinis vizijas. Tokie komentarai taip pat pabrėžia, kaip sudėtingas ir techniškai reikalaujantis yra dubliažo kūrimas — nuo sinchronizacijos su lūpų judesiu iki emocinio atitikimo originalo intonacijai, ypač kai dubliuojama pasaulinė premjera arba filmas, kuriam svarbi tarptautinė auditorija.
Kodėl šis epizodas svarbus
Nors rolė trumpa, Kojimos dalyvavimas keliais aspektais yra reikšmingas. Pirma, tai rodo, kaip studijos stengiasi pritraukti regioninę žinomybę vietinėms lokalizacijoms: japonų dubliai dažnai pasižymi žinomais aktoriais, muzikantais ar visuomenės veikėjais, kad padidintų vietinį susidomėjimą ir skatintų publiką ateiti į kino sales. Antra, tai dar vienas pavyzdys, kaip autoriai iš vienos kūrybinės srities — čia, žaidimų dizaino ir režisūros — persikelia į kitą (animacija, kinematografija), taip kuriant kryžminius kultūrinius ryšius ir plėtodami savo asmeninio prekės ženklo įtaką.
Tokie svečių balsai taip pat veikia kaip rinkodaros elementas ir lokalaus PR priemonė. Vartotojai, gerbiantys Kojimos darbus, gali susidomėti Zootopia 2 japonų dubliažu nepriklausomai nuo to, ar jie paprastai žiūri vaikams skirtą animaciją, o tai padeda studijai praplėsti auditoriją. Tuo pačiu, šis reiškinys skatina diskusijas apie kūrėjų judrumą tarp žaidimų, filmų ir animacijos industrijų — ir apie tai, kaip skirtingos medijos gali keistis kūrybinėmis idėjomis, technologijomis ir talentais.
Kojimos balsiniai pasirodymai nėra naujiena. Jis anksčiau užsiminė arba pasirodė žaidimuose kaip svečias, pavyzdžiui, projekto tipų akivaizdoje, kuriuos daug kas žino: jau yra nuorodų į jo dalyvavimą tokiuose pavadinimuose kaip Cyberpunk 2077 ar Control, taip pat Kojima vardas ir jo kūryba yra minimi keliuose Metal Gear žaidimuose bei Death Stranding. Šių nuorodų prigimtis svyruoja nuo tiesioginių pasirodymų iki subtilių intertekstualių užuominų, kurios sukelia papildomą pasitenkinimą žaidimų gerbėjams ir kultūros stebėtojams.
Skirtumas tarp Kojimos autoriaus stiliaus — dažnai intelektualaus, daugiaiasluoksnio ir distopinio pobūdžio pasakojimų — ir Zootopijos family-friendly satyros yra puikus pavyzdys, kaip kultūrinės formos susilieja. Zootopia pasižymi šviesiu, socialiai orientuotu humoru ir aštria komentarine ašimi apie visuomeninius klausimus, tokius kaip šališkumas ir diskriminacija. Kojimos dalyvavimas tokiame projekte sukuria intriguojantį kultūrinį kontrastą: kūrėjas, žinomas dėl sudėtingų ir dažnai niūrių temų, trumpam įneša savo balsą į linksmą, bet išmaniai socialiai sąmoningą animacinę tęsinoją, kas daugeliui žiūrovų gali pasirodyti kaip netikėtas, bet malonus „Easter egg“.
Bilietų pardavimai ir kultūrinis kontekstas
Zootopia 2 startavo tvirtai pasauliniuose kino box office rodikliuose, tęsiant originalo reputaciją, paremtą aštriu socialiniu komentaru. Pirmoji Zootopia sulaukė pagyrų už tai, kad per antropomorfinę pasaką imasi sudėtingų temų apie išankstines nuostatas, stereotipus ir bendruomenių santykius; antroji dalis, savo ruožtu, rodė, kad auditorija ir toliau trokšta animacinių filmų, kurie sugeba subalansuoti humorą, širdį ir aktualias temas. Tokios films ir jų sėkmė box office rodo, jog net didelės kompanijos gali rasti vietos kūriniams, kurie kelia klausimus ir skatina diskusijas, o tuo pačiu išlaiko pramoginę vertę.
Ekonominis ir kultūrinis poveikis taip pat apima lokalizacijos niuansus: Japonijos rinkai skirtas dubliažas su garsiais vietiniais balsais padidina vietinę medijos aprėptį ir socialinių tinklų diskusijas, o tai savo ruožtu gali paskatinti ilgalaikį filmo populiarumą. Daugelyje Azijos rinkų vietiniai balsai, ypač kai juos suteikia plačiai žinomi kūrėjai ar pramogų asmenybės, turi reikšmingą įtaką bilietų pardavimams, srautiniam žiūrėjimui ir prekės ženklo atpažinimui.
Trivia: Jaredo Busho asmeninis kvietimas Kojimai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kuomet animacijos kūrėjai ir režisieriai aktyviai ieško netikėtų svečių talentų, siekdami sukelti didesnį susidomėjimą ir žiniasklaidos dėmesį. Tai metodas, galintis sustiprinti tarptautinę žiniasklaidos aprėptį ir sukelti papildomą buzz'ą socialiniuose kanalose: nuo anonsų iki interviu, nuo kritikos iki fanų spekuliacijų.
Lengvas kritinis žvilgsnis: epizodas nedidelis, tačiau jis simbolizuoja šiuolaikinės pramogų industrijos sklandžias ribas. Kojimos gerbėjams tai žaismingas užuomina arba Velykinis kiaušinis; Disney ir produkcijai tai — protinga lokalizacijos ir viešinimo taktika. Dėl tokio balso priedo filmo pasakojimo struktūra nepakeičiama, tačiau pasirodymas prideda įdomią ir pramoginę pastabą platesnėje pasaulinės premjeros istorijoje.
Santrauka: Kojimos epizodas nepakeis Zootopia 2 pasakojimo ašies, tačiau tai suteikia malonų papildymą tarptautiniam premjeros pasakojimui ir priminimą, kad šiuolaikiniai kūrėjai laisvai juda tarp žaidimų, kino ir animacijos. Tokios kryžminės integracijos stiprina pramogų industrijos sinergiją — nuo kūrybinių idėjų mainų iki techninės bendradarbiavimo praktikos ir lokalizacijos strategijų, kuriomis siekiama maksimaliai įtraukti skirtingas rinkas ir žiūrovų grupes.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą