6 Minutės
Naujas veidas prisijungia prie klasikinio siaubo palikimo
Scarlett Johansson žengia į tamsesnę kūrybinę erdvę: naujausias The Exorcist (liet. „Egzorcistas“) visatos filmas suves ją su kylančiu aktoriumi Jacobi Joppu, kurį plačiau atpažino po jo proveržio vaidmens filme "Hamnet". Pagal pranešimus, Jopp atliks Johansson sūnaus vaidmenį, o filmas žada ne tradicinį perdirbinį ar tiesioginę tąsą, o drąsų, originalų požiūrį į franšizę, kuri orientuosis į personažų vidinį gyvenimą, teminės mitologijos atkūrimą ir šiuolaikinius siaubo elementus.
Ši nauja kino juosta siekia išlaikyti klasikinio "Egzorcisto" aurą — demoniškumo, religinio konflikto ir šeimos traumos motyvus — bet kartu atnaujinti toną ir estetiką taip, kad tai atitiktų šiandienos žiūrovo lūkesčius. Johanssono įsitraukimas suteikia projektui didesnį matomumą ir savo ruožtu kelia diskusijas apie tai, kaip Holivudo įžymybių dalyvavimas gali pakeisti žanrą: nuo platų mastą siekiančių siaubo spektaklių link intymesnio, aktorių kontroliuojamo pasakojimo. Be to, pasirinkus jauną talentą, kaip Jacobi Jopp, pabrėžiama, kad franšizė siekia šviežumo, naujų emocinių Niuansų ir plataus auditorijos patrauklumo, kartu gerbiant originalios medžiagos palikimą.
Naujas kūrybinis balsas prie kameros
Mike Flanagan — režisierius ir scenaristas, kuris išgarsėjo per televizinius ir kino projektus, tokius kaip The Haunting of Hill House ir Midnight Mass — stojo prie šio "Egzorcisto" projekto rašytojo ir režisieriaus pareigų po to, kai David Gordon Green pasitraukė. Flanagan vaidmuo šioje produkcijoje reiškia, kad filmas greičiausiai remsis personažų psichologija, atmosferos kūrimu ir lėto degimo („slow-burn") siaubo dinamika, kuri didele dalimi apibrėžė jo ankstesnius darbus.
Be to, Flanagan dalyvauja kaip prodiuseris kartu su Jasonu Blum ir Ryanu Tureku, o tai rodo bendradarbiavimą tarp skirtingų gamybos filosofijų: prestige-informuoto pasakojimo, kurį propaguoja kūrėjai, panašūs į tuos, kuriuos palaiko kai kurios transliavimo platformos, ir Blumhouse efektyvumo modelio — sugebėjimo sukurti komerciškai gyvybingą siaubą mažesniu biudžetu, bet su plačiu kultūriniu poveikiu. Toks sinergetinis partnerystės modelis gali leisti filmui išlaikyti kūrybinę laisvę, tuo pat metu užtikrinant platų pasiekiamumą, marketingo palaikymą ir komercines galimybes.
Gamybos požiūriu tai reiškia ir specifinę techninę viziją: Flanagan dažnai renkasi intymius kadrus, natūralią šviesą ar jos išraišką, o jo filmai pasižymi ilgais įtemptais kadrais, subtiliu garso dizainu ir muzikiniais sprendimais, kurie pabrėžia psichologinį nepatogumą. Tokio tipo režisūrinis požiūris gali atvesti "Egzorcistą" į kryptį, kurioje siaubas kyla ne tik iš akivaizdžių vizualinių šokų, bet ir iš lėtai augančio nerimo, charakterių elegantiškai sluoksniuojamų konfliktų ir simbolikos. Tuo pačiu metu Blumhouse dalyvavimas reiškia, kad filmas bus orientuotas į efektyvų istorijos pasakojimą, rinkodaros strategijas ir galimą franšizės tąsą ar platforminę plėtrą.
Ką tai reiškia gerbėjams
Flanagano įsitraukimas siūlo personažų centrišką režisūrą, kurioje prioritetas teikiamas atmosferai, lėtai formuojamam siaubui ir psichologiniam sudėtingumui, o ne vienadienių "jump scare" efektyviam pritaikymui. Tokia kryptis turėtų patikti žiūrovams ir kritikams, kurie vertina siaubo žanrą dėl jo galimybių nagrinėti žmogaus baimės, traumos ir religinių ritualų temas, o ne vien dėl vizualaus siaubo. Filmavimo darbai numatyti prasidėti Niujorke šį kovą (angl. March), nors tikslios siužeto detalės kol kas griežtai saugomos.
Gerbėjams tai reiškia, kad reikėtų tikėtis kūrybinio „perkūrimo“, o ne tradicinio perdirbinio: filmas gali permąstyti, ką reiškia egzorcizmas šiuolaikiniame kontekste — tiek kultūriniu, tiek psichologiniu požiūriu. Taip pat verta atkreipti dėmesį į jurisdikcijos ir lokalizacijos niuansus: jeigu dalis filmavimo vyks Niujorke, tai gali turėti įtakos istorijos kontekstui — miesto architektūrai, multikultūrinei aplinkai ir socialiniams sluoksniams, kurie drauge sukuria kitaip niuansuotą siaubo patirtį. Galiausiai, scouts ir casting pasirinkimai, tokie kaip Jacobi Jopp, leidžia spėti, kad filmas sieks organiškai susieti klasikinius motyvus su jaunos kartos aktoriniais temperamentais.
Kontekstas ir palyginimai
Šis naujas "Egzorcisto" įrašas pasirodo plačiajame siaubo atnaujinimų kontekste, kai kūrėjai siekia pagerbti originalią mitologiją ir tuo pačiu atnaujinti toną bei temas šiuolaikinei auditorijai. Per pastaruosius metus matėme, kaip žanras pritaikomas įvairiais būdais: nuo autentiškų remake’ų iki kūrybinių reinvencijų, kurios išlaiko originalias idėjas, bet jas interpretuoja per šiuolaikinių problemų, socialinių temų arba kinematografinių eksperimentų prizmę. Palyginimui, Jordan Peele pakeitė klasikines siaubo idėjas su savo filmais "Get Out" ir "Nope", paverčiant žanrą priemone socialinei kritikai ir naujai emocinei įtampai.
Skirtingai nuo "The Exorcist: Believer", kuris susidūrė su žiūrovų ir kritikų mišriomis reakcijomis ir kurio priėmimas nebuvo toks, kokio tikėjosi studijos, šis projektas yra pateikiamas kaip visiška reinvencija — gamybos komanda ir kūrybinis režisierius siekia išmokti iš ankstesnių bandymų ir pasiūlyti autentišką, asmenišką požiūrį į franšizės mitologiją. Tokia reinvencija gali apimti ne tik siužeto perorientavimą, bet ir formų atnaujinimą: garso dizainas gali būti labiau eksperimentinis, montažas – lėtesnis ir refleksyvesnis, o specialieji efektai – praktiškesni, siekiant sukurti ilgalaikį, psichologiškai įtaigų poveikį.
Faktas: Universal ir Blumhouse 2021 m. įsigijo "The Exorcist" teisių paketą iš Morgan Creek už maždaug 400 milijonų dolerių — tai aiškus ženklas, kad studijos vis dar vertina didelį potencialą tradicinių siaubo prekinių ženklų (legacy horror IP) atnaujinime ir plėtroje. Toks investicinis sprendimas rodo, kad rinkos žaidėjai mato ilgalaikę vertę tokių franšizių atgaivinime, o taip pat — galimybes derinti kino teatrų pasirodymus, transliavimo partnerystes ir tarptautinę distribuciją.
Scarlett Johansson karjeroje toks vaidmuo praplės jos repertuarą: po daugelio metų vaidmenų nuo indie dramų iki didelio biudžeto superherojų filmų, šis žingsnis į siaubo žanrą gali parodyti aktorės sugebėjimą susitvarkyti su intensyviomis, emocingomis temomis ir kompleksiškais personažų santykiais. Jacobi Joppui tai reiškia sparčią pereigą nuo literatūrinio kostiuminio dramos žanro iki vienos labiausiai stebimų siaubo franšizių — šis šuolis gali atverti naujas karjeros galimybes ir suteikti jaunam aktoriui platformą, kuri padidina tarptautinį pripažinimą.
Šis duetas — žvaigždė su dideliu vardo svoriu kartu su debiutuojančiu arba kylančiu talentu, kuruojami režisieriaus, kuris žinomas dėl intymių, psichologiškai įkvepiančių siaubo sprendimų — paverčia naująjį "Egzorcistą" vienu įdomiausių siaubo projektų plano šiuo metu. Tikėtina, kad žiūrovai sulauks lėto degimo strategijos, kruopščių vaidybinių pasirodymų ir naujo, galbūt trikdančio interpretacijos sluoksnio, kuris gerbėjams pasiūlys ne tik pramogą, bet ir diskusijų medžiagą apie religiją, traumą, tapatybę ir kolektyvines baimes.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą