6 Minutės
Paul King imasi Labubu fenomeno
Britų režisierius Paul King, plačiai žinomas dėl šilto humoro filme Paddington 2 ir fantazijos pliūpsnio filme Wonka, buvo pasamdytas režisuoti kino ekranizaciją Labubu — kolekcionuojamų žaislų serijos, kuri 2019 m. Po Pop Mart išleidimo tapo pasauliniu fenomenu. Sony Pictures kartu su Pop Mart glaudžiai bendradarbiauja gamybos procese, o projektas pristatomas kaip potenciali naujos šeimai tinkamos franšizės pradžia, kurioje centre būtų Labubu „purvini“, mylimi monstriukai ir jų pasaulis.
Šis sprendimas rodo, kad tarptautinės studijos ieško naujų intelektinių nuosavybių, kurios turi stiprų gerbėjų palaikymą ir plėtojimosi potencialą per kiną, merchandisingą ir skaitmeninius kanalus. Labubu kaip prekės ženklas jau turi sukūręs aiškią estetiką ir simboliką, kuri gali būti išplėtota į platesnę pasakojimų sistemą — nuo trumpų vaikams skirtų nuotykių iki emocinių šeimyninių filmų, kurie pateiktų gilų personažų ryšį ir unikalias vizualines idėjas.
Kas yra Labubu ir kodėl tai svarbu?
Labubu pradėjo gyvavimą kaip art-toy serija, sukurta dizainerio Kasing Lung ir iš pradžių gaminta How2 Work. Tačiau tikras proveržis įvyko tada, kai Kinijos mažmenininkas Pop Mart pradėjo pardavinėti figūrėles blind-box formatu. Blind-box (dėžutė, kurioje pirkėjas nežino, kuri figūrėlė pateks į dėžutę) suteikė žaidimui staigmenų elementą ir sukūrė stiprią emocinę trauką — pirkimo momentas virto mažos loterijos patirtimi.
Toks blind-box ekonomikos modelis sukėlė masinį poreikį: kolekcionieriai ir nauji pirkėjai perka dideliais kiekiais, keičiasi figūrėlių egzemplioriais, o reti variantai pasiekia aukštas antrinės rinkos kainas. Ši dinamika — FOMO (baimė kažką praleisti), ribotos leidimo serijos, specialūs variantai — kartu sudaro modernią kolekcionavimo istoriją, kuri natūraliai tinka kino adaptacijai. Filme galima perteikti tiek žaislų dizaino magiją, tiek užkulisinę prekybos ir bendruomenės mechaniką: kas skatina pirkėjus, kaip veikia kolekcinės vertės formavimasis, kokią vietą šioje ekosistemoje užima kūrėjai ir mažmenininkai.
Be to, Labubu yra pavyzdys, kaip žaislai gali tapti kultūriniais simboliais: jie veikia kaip emociniai žetonai, kurie jungia skirtingas kartas ir geografines rinkas — nuo Azijos iki Europos ir Šiaurės Amerikos. Tai reiškia, kad filmo potencialas yra ne tik komercinis, bet ir kultūrinis: tinkamai sukurta ekranizacija gali išplėsti žaidimo mitologiją, suteikti simboliam daugiau prasmių ir įtraukti plataus spektro auditoriją.
Kodėl Paul King?
Paul King pasirinkimas režisuoti Labubu projektą atrodo logiškas, jei vertinsime jo ankstesnį darbą su charakteriais vargomis šeimoms skirtomis juostomis. Paddington 2 atskleidė Kingo gebėjimą suderinti komediją, šilumą ir vizualinę kūrybą taip, kad filmas išlaikytų emocinį centą net ir pateikdamas keletą vizualinių triukų. Wonka parodė, kad jis gali perkurti mylimą pasakojimą naujai auditorijai, išlaikant originalumo dvasią, bet pritaikant ją šiuolaikiniam skoniui.
Toks režisieriaus portfelis leidžia manyti, jog Labubu ekranizacija gali vengti vien tik spektaklio kaip tikslas. Vietoj to, galima tikėtis, kad kūrinys sieks pusiausvyros tarp įspūdingo vizualumo (ypač svarbu, kai ekranizuojami žaislų dizainai) ir tvirtos emocinės linijos, kurioje personažai turi aiškias motyvacijas ir santykius. Tai ypač svarbu šeimos kino projekte: auditorija nori pamatyti ne vien žaislų „veiksmą“, bet ir istoriją, kuria galima jausti ryšį.
Lyginant su kitomis žaislų įkvėptomis franšizėmis — pavyzdžiui, The LEGO Movie su savo daugiasluoksne meta-humoro strategija arba Transformers ir Toy Story serijos su aiškiu franšizių plėtros modeliu — Labubu turi skirtumą: estetika yra labiau „designer toy“ ir mažiau komercinė stereotipiniais keliais. Tai suteikia galimybę Paul Kingui sukurti švelnesnį, išradingesnį ir emocingesnį pasakojimą, kuris vis dėlto išlaikytų masinį potraukį per kolekcionavimo kultūrą ir vizualinę intrą.
Formatas, scenaristai ir tolesni žingsniai
Sony ir prodiuseriai Department M bei Wenxin She kol kas komplektuoja kūrybinę komandą; scenaristas oficialiai dar nepatvirtintas. Neaišku, ar adaptacija bus gyvo veiksmo, animacijos ar hibridinio formato — kiekvienas kelias turi savo privalumų ir rizikų. Visiškai animuotas arba visiškai CGI sprendimas leistų maksimaliai išpildyti Labubu dizaino surrealistinę estetiką ir smulkias detalės, kurios daro figūrėles išskirtines. Tuo tarpu gyvo veiksmo filmas, derinant praktinius kostiumus, modelius ir skaitmenines efektų sluoksnius, gali sukurti fizinį ryšį su aktoriais ir realiu pasauliu, kas padėtų pritraukti šeimyninę auditoriją, kuri vertina „realumo“ elementus.
Kūrybinė komanda turi apsvarstyti keletą techninių sprendimų: ar išlaikyti Labubu ikonografiją tikslią, kad užtikrintų gerbėjų pasitenkinimą, ar adaptuoti dizainą taip, kad jis tiktų platesniam kino kontekstui? Scenarijaus rašymo etape svarbu suderinti žaislų mitologiją (šaltiniai, charakterių tipai, retų versijų istorijos) su įtaigiu pagrindiniu siužetu, kuris išlaikytų filmo tempą per 90–120 minučių. Gera praktika būtų įtraukti konsultantus iš Pop Mart ir originalius dizainerius, kad išsaugotų vizualinį autentiškumą ir kultūrinį kontekstą.
Be kūrybinių sprendimų, projektas atspindi platesnį pramonės trendą: studijos vis aktyviau pavertina kolekcionuojamus prekių ženklus ir tarptautinius žaislų fenomenus kino ir skaitmeninių turinių sistemomis. Sony neseniai demonstravo savo norą investuoti į tarptautinius animacinius projektus per tokius pavyzdžius kaip KPop Demon Hunters Netflix platformoje — tai rodo, kad studija linkusi rizikuoti ir palaikyti ryškesnį, globaliai orientuotą animacinį turinį.
Komerciniu požiūriu šis filmas turi realų potencialą: esama stipri globali kolekcininkų bazė, kuri gali garantuoti pradinius pardavimus, o šalia to — merchandisingas, specialios leidimo figūrėlės, bendradarbiavimai su mažmenininkais ir riboto leidimo kampanijos. Jei Paul King įneš į projektą savo emocinį braižą, filmas gali tapti netikėtai šiltu ir išradingu indėliu į žaislų ekranizacijų kanoną.
Artimiausiu metu vertėtų laukti pranešimų apie režisieriaus komandą, pagrindinius vaidmenis ir scenaristo pasirinkimą. Taip pat reikalinga aiški marketingo strategija, kuri sujungtų Pop Mart egzistuojančią bendruomenę su platesne kino auditorija: socialinių tinklų kampanijos, interaktyvios patirtys blind-box pirkimo momento simuliacijai, ir tarptautinės premjeros planavimas, kuris atsižvelgtų į Pop Mart stiprią poziciją Azijos rinkose.
Galiausiai, Labubu ekranizacija gali tapti daugiaplatforme frančize — su potencialiomis tęsiniais, spin-off serijomis, trumpametražiais turiniais ir bendradarbiavimais su kūrėjais žaidimų bei skaitmeninių patirčių srityse. Tokia plėtra leistų išlaikyti kolekcionierių susidomėjimą ir plėsti auditoriją per įvairius kanalus, tuo pačiu stiprinant prekės ženklo vertę ir ilgalaikį komercinį atsparumą.
Vis dėlto klestėti padės ne tik marketingas ir strategija, bet ir istorijos kokybė: kaip Labubu personažai bus pavaizduoti, kokią emocinę prasmę jie suteiks šeimoms, ir ar filmas sugebės sukurti pasaulį, kuriam žiūrovai norės sugrįžti. Tai — raktas į sėkmę, o su Paul King režisūriniu braižu šis raktas atrodo kiek labiau tikėtinas.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą