7 Minutės
Naujas Scorsese ansamblis tampa šaltesnis ir keistesnis
Martin Scorsese naujasis filmas, What Happens at Night, tyliai tapo vienu iš labiausiai lauktų projektų kino festivalių rate dar prieš prasidedant filmavimams. Studiocanal gamyba neseniai prie jau aukšto lygio aktorių trijulės – kurioje dominuoja Leonardo DiCaprio ir Jennifer Lawrence – pridėjo Madsą Mikkelseną, gerai žinomą iš Casino Royale, Hannibal ir už Oscaru apdovanoto filmo Another Round. Šis sudėties papildymas žada intensyvų susidūrimą tarp aktorinio talento ir režisieriaus vizijos. Daugelis kino profesionalų ir kritikų atkreipia dėmesį ne tik į tai, kas vaidins, bet ir kaip toks aktorių ansamblis gali pakeisti režisieriaus toną bei pasakojimo kryptį. Festivalinė publika jaučia, kad projektas turi intelektualią svorį ir potencialą tapti konkurencingu svarbiausiuose sezono renginiuose, todėl informacija apie režisierių, aktorius ir gamybos partnerius reguliariai stebima naujienose ir profesionaliuose leidiniuose.
Svajojiškas pasakojimas: siužetas ir tonas
Remiantis Peterio Cameron'o romanu ir adaptuotas dramaturgo bei scenaristo Patricko Marbero, pasakojimas seka amerikiečių porą, keliaujančią į mažą, sninga apimančią Europos miestelį, kad įsivaikintų kūdikį. Jie apsistoja milžiniškame, beveik apleistame viešbutyje ir susiduria su paslaptingų asmenų galerija: keistai skambančiu dainininku, korumpuotu prekeiviu ir charizmatišku gydytoju. Porai siekiant užgrobti vaiką, kurį tikisi priglausti, pradeda blėsti jų pačių tapatybės ir tarpusavio santykių ribos. Ankstyvi aprašymai siūlo filmą, labiau psichologinę pasaką nei procedūrinį trilerį – Scorsese dirbantį nuotaikos, atminties ir mito srityse, o ne mafijos dramos kanone. Toks toninis poslinkis išplečia režisieriaus repertuarą ir sukuria galimybę dirbti su paslaptimis, simbolika ir subtiliomis emocinėmis niuansomis, kurioms įprastai reikalinga ilgiau trunkanti naracija ir detalus režisūrinis valdymas. Be to, filmas, greičiausiai, suksis apie klausimus, susijusius su tapatybės praradimu, atminties šablonais ir etiniais įsipareigojimais, kai svetima aplinka veikia kaip katalizatorius. Tokia literatūrinė adaptacija suteikia režisieriui erdvę eksperimentuoti su laiko struktūra, subjektyviomis vizijomis ir sapnus primenančiu naratyvu, todėl žiūrovams verta tikėtis ne tik siužeto posūkių, bet ir vizualinių bei garsinių sprendimų, kurie formuos atmosferą ir reikšmingumą.
Ką signalizuoja kūrybinė komanda
Patricko Marbero dalyvavimas leidžia manyti apie aštrų, personažais grįstą dialogą ir fokusuotą dėmesį tarpasmeninių įtampų anatomijai. Marberas, kurio ankstesni darbai apima pjesę Closer, pasižymi gebėjimu formuoti koncentruotus, psichologiškai įtikinamus pokalbius, kurie atskleidžia veikėjų motyvaciją per subtilias užuominas ir įtampą. Tai ypač svarbu Scorsese filme, kuriame emocinis klimatas ir santykių sankirtos gali būti svarbesnės nei aiškūs veiksmo įvykiai. Rodrigo Prieto, už nominaciją į Oskarus žinomas operatorius, prisijungė prie projekto kurti filmo vizualinę kalbą; jo buvimas rodo poliruotą, atmosferišką estetiką, kuri sustiprins filmo ledinį ir neįprastą aplinkos pojūtį. Prieto darbai pasižymi gebėjimu perteikti tekstūrą, šviesos ir šešėlių dinamiką, taip kuriant ne tik vaizdą, bet ir emocinę patirtį. Tokio lygio kinematografija gali tapti pagrindiniu įrankiu atskleidžiant veikėjų vidines tamsas ir svetimų vietų nepatogumą; tai ypač dera prie adaptacijos, kuri žaidžia su atmintimi, sapnais ir mito struktūromis. Tuo pačiu metu gamybos paramos pobūdis – Studicentral kaip tarptautinis partneris – leidžia manyti, kad filmo lokacijos, kostiumai ir scenografija bus kruopščiai parengti tam, kad sustiprintų pasakojimo autentiškumą ir atmosferą.
Palyginimai ir kontekstas
Tai bus jau septintas Scorsese ir Leonardo DiCaprio bendras darbas – po projektų nuo Gangs of New York iki Killers of the Flower Moon – todėl auditorija natūraliai ieškos praeities atgarsių. Toks ilgalaikis bendradarbiavimas suteikia kontekstą abiejų kūrybinių partnerių evoliucijai ir leidžia žiūrovams pastebėti teminius, stilistinius bei aktorinius poslinkius. Vis dėlto What Happens at Night labiau dvelkia Shutter Island ar The Shining dvasia nei tradicinėmis Scorsese gangsterių juostomis: čia pažadėta ribota, haubiška erdvė, kur realybė ir suvokimas susisuka. Šis posūkis rodo Scorsese sugebėjimą prisitaikyti prie kitokių naratyvinių formų – nuo biografijų ir gangsterių dramų iki psichologinių, sapnų kupinų pasakojimų. Mads Mikkelseno pasirinkimas prideda dar vieną sluoksnį; jo pastarieji vaidmenys atskleidžia gebėjimą kurti moralines ambivalencijas ir tylią įtampą, kas puikiai dera filme apie savęs eroziją. Mikkelsenas dažnai pasirenka veikėjus, kurių vidiniai konfliktai yra subtilūs, tačiau persmelkti grėsmės; toks aktoriaus stilius gali tapti kontrastu DiCaprio ir Lawrence emociniam intensyvumui, sukurdamas daugiaplanę dinamiką ekrane.
Iš industrinės perspektyvos filmas atspindi ir dabartines tendencijas: prestižiniai režisieriai adaptuoja literatūrinius šaltinius, randa tarptautines lokacijas ir suburia žvaigždžių ansamblius, siekdami tiek apdovanojimų, tiek festivalių ažiotažo. Toks modelis derina kūrybinę griežtumą su rinkodaros galimybėmis: literatūrinė bazė suteikia autoritatyvumo, o garsios pavardės garantuoja dėmesį ir komercinį potencialą. Studiocanal parama linkusi nurodyti europinį gamybos mastą, kuris gali pasinaudoti vietovėmis, prieinamumu Europos infrastruktūrai ir globalia išleidimo strategija. Tai taip pat reiškia, kad filmas gali turėti festivalinę taktiką – ankstyvas peržiūras, atskiri kadrų leidimai spaudai ir selektyvus festivalinis kelias, siekiant sukurti buzz ir kritinį palaikymą prieš platesnį kino teatrų arba skaitmeninės platformos leidimą.
Užkulisiai ir fanų reakcija
Gamyba turėtų prasidėti kitą mėnesį, o pranešimai teigia, kad likusi aktorių sudėtis bus patvirtinta iki filmavimo pradžios. Tokia laiko skalė rodo, kad gamybinė komanda stengsis užbaigti atrankas sklandžiai, kad įsitikintų vaidybos dermėmis ir logistiniu pasiruošimu. Socialiniuose tinkluose gerbėjai jau šventė Mikkelsens prisijungimą, pastebėdami, kad jo buvimas kelia lūkesčius dėl magnetinio ir subtilaus vaidmens. Interneto forumuose ir kino bendruomenėse dažnai kyla smulkios analizės apie tai, kaip Mikkelseno stilius gali įtakoti filmo toną, o fanai aptaria galimus personažų konfliktus ir moralines dilemas. Smalsūs kino žiūrovai taip pat atkreips dėmesį į netikėtas Scorsese ir aktorių, turinčių skirtingas ekrano personybes, sąveikas – DiCaprio intensyvi lyderio energija, Lawrence emocinis diapazonas ir Mikkelseno santūri grėsmė. Tokios kombinacijos gali sukurti vienu metu stichinę ir kruopščiai subalansuotą dinamiką, kai kiekvienas aktorius atneša savo repertuarą ir energiškumo niuansus, leidžiančius režisieriui formuoti sudėtingus emocinius sluoksnius.
„Scorsese poravimas DiCaprio su tokiu aktoriumi kaip Mikkelsen atveria naują toninį režisieriaus skyrių", sako kino kritikė Anna Kovacs. „Šis projektas atrodo kaip galimybė Scorsese tyrinėti pažeidžiamumą ir tapatybę taip, kaip anksčiau ekrane nedarė. Tai gali būti tyliai radikalus filmas jo kūrinyje." Tokios kritinės pastabos sustiprina lūkesčius, bet kartu ir kelia klausimų apie tai, kaip žiūrovai priims režisieriaus posūkį nuo labiau įprastų temų prie intymesnių, psichologiškai sudėtingų pasakojimų. Diskusijos tarp kritikų ir industrijos ekspertų taip pat linkusios aptarti galimus festivalinius maršrutus ir strategijas, kurios galėtų padėti filmui pasiekti tiek kritinę sėkmę, tiek komercinį susidomėjimą.
Kritiškai žiūrint, projektas jau kelia diskusijas: ar Scorsese pastovios temos – obsesija, moralė, tapatybė – pavirs lėtai įsiliejančiu, svajingu kūriniu? Ar didelių pavardžių bendradarbiavimas pakeis auditorijos priėmimą? Bet kuriuo atveju, What Happens at Night atrodo kaip sąmoningas posūkis, žadantis tapti vienu iš įdomiausių metų autorių kino projektų. Kino analitikai primena, kad tokie Scorsese eksperimentai dažnai atneša ilgalaikį poveikį jo kūrybiniam kanonui, o šio projekto sėkmė priklausys ne tik nuo to, ką filmas pasako, bet kaip jis tai pateikia – kinematografiškai, aktoriškai ir ritmiškai.
Trumpai pabaigai: verta stebėti festivalinius pranešimus ir ankstyvus vizualus – Scorsese žvilgsnis, Marbero scenarijus ir Prieto kinematografija gali sukurti šaltą, nepamirštamą žiūrėjimą. Atidžiai stebimi pirmieji kadrai ir oficialūs plakatai lems pirmąją kritikų ir auditorijos reakciją; ankstyvieji vizualai gali nuspręsti, ar filmas bus suvokiamas kaip intymi psichologinė kelionė, ar kaip stilizuotas autorius eksperimentas. Kadangi gamyba vyksta tarptautiniu mastu, verta tikėtis ir lanksčios distribucijos strategijos, kuri leis filmui pasiekti tiek Europos, tiek Amerikos festivalius, o vėliau ir platesnę auditoriją per kino teatrus ar aukštos kokybės srautinio transliavimo platformas.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą