7 Minutės
HBO nustatė pabaigos tašką serialui „House of the Dragon“
HBO aiškiai nurodė, kaip ir kada baigsis jų aukštos prabos „Game of Thrones“ prequela: serialas „House of the Dragon“ pasibaigs ketvirtu sezonu. Interviu metu HBO vadovas Casey Bloys patvirtino, kad serija nuo pradžių buvo sukurta sekti konkrečiam Targaryenų sagos epizodui — tokiam etapui, kuris natūraliai pasiekia apibrėžtą pabaigos tašką.
Šis sprendimas reiškia, kad HBO strategija dėl serialo ilgalaikės vizijos buvo aiškesnė nei paprastai nutinka daugybei šiuolaikinių franšizių: vietoje laisvo pratęsimo kartais be aiškaus naratyvinio tikslo, kūrėjai siekia išlaikyti fokusą į tam tikrą istorinį laikotarpį Westerose ir užbaigti jį suplanuotu būdu. Toks požiūris gali padėti išsaugoti pasakojimo vientisumą, stiprinti pasitenkinimą tarp skaitytojų, pažįstančių George R.R. Martino knygas, ir suteikti serialui aiškų dramaturginį planą.
Ką iš tikrųjų pasakė HBO
Bloys pakartojo anksčiau pasakytus showrunnerio Ryano Condal komentarus, pabrėždamas, kad kūrybinė komanda ketino sekti tam tikrą Westeroso istorijos epizodą. Bloys žodžiais: „Jeigu pažįstate knygas, žinote, kaip vystosi Targaryenų istorija,“ — tai leidžia manyti, kad ribotas sezonų skaičius nuo pradžių buvo įtrauktas į pasakojimo planą.
Nors trečiasis sezonas vis dar yra gamybos ir postprodukcijos stadijoje, HBO jau yra suteikusi patvirtinimą ketvirtajam sezonui, kuris atliks paskutinio sezono vaidmenį. Tai reiškia, kad kūrybinė komanda turi gana aiškų laiko rėmą: užbaigti veiksmą taip, kad svarbiausi pasakojimo mazgai būtų išnarpliojami per keturis sezonus.
Tokia prieiga — suplanuotas, ribotas pasakojimas — gali pagerinti pasakojimo kokybę ir leisti sutelkti lėšas bei kūrybinius resursus į tolygų finalo parengimą. Tai taip pat sumažina riziką, kad serialas taps „išplautas“, prarastas tempo ar nuoseklumo trūkumas, jeigu būtų bandyta pratęsti jį be aiškaus naratyvinio tikslo.
Ar 4 sezonas bus ilgesnis nei įprasta?
HBO konkrečių epizodų skaičių neatskleidė. Bloys patvirtino, kad Condal ir jo rašytojų komanda vis dar formuoja ketvirto sezono struktūrą, tad kol kas neaišku, ar finalinis sezonas bus ištemptas į netipinį ilgesnį serialo etapą, ar išlaikys įprastą epizodų skaičių, panašų į ankstesnius sezonus.
Akivaizdu viena: sprendimas dėl epizodų skaičiaus bus pagrįstas pasakojimo poreikiais. Jeigu kūrybinei komandai reikės daugiau laiko tam tikriems įvykiams išvystyti — pavyzdžiui, lemiamoms kovoms, politinėms intrigoms ar kelių veikėjų sankirtoms — HBO gali suteikti papildomų epizodų arba didesnį biudžetą konkretiems momentams sustiprinti. Kita vertus, laikantis kompaktiškesnio modelio, istorija gali būti pateikta intensyvesniu, suspaustu tempu, siekiant išsaugoti ritmą ir įtampą.
Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad epizodų skaičius — nors ir reikšmingas — nėra vienintelis rodiklis, nulemiantis sezono trukmę ar įtampą. Kiekvieno epizodo trukmė, režisūrinės sprendimų įvairovė, filmavimo vietų mastas ir specialieji efektai (ypač susiję su drakonais) taip pat lemia galutinį žiūrėjimo pojūtį. HBO, kaip tinklas su dideliu patyrimu kuriant epizodines „event“ serijas, turi gebėjimą derinti šiuos elementus taip, kad finalas būtų įtikinamas, nepriklausomai nuo to, ar tai bus ilgesnis sezonas, ar įprasto ilgio epizodai.
Fanuomenė, kūrėjai ir komplikuoti santykiai
„House of the Dragon“ pasižymėjo aukštais žiūrimumo rodikliais ir tuo pačiu sukėlė skirtingas, kartais prieštaringas reakcijas tarp žiūrovų. Entuziastai nuolat lygina jį su „Game of Thrones“ — kartais nepalankiai, kartais pripažindami jį kaip vertą įpėdinį. Reakcijos apima pagyrimus už gamybos vertę, kostiumus, scenografiją ir vizualinius efektus, taip pat nusivylimą dėl tempo, kai kurių siužetinių sprendimų ar veikėjų charakterizacijų.
Be to, įtampa tarp serialo ir originalaus autoriaus George R.R. Martino pridėjo papildomą sluoksnį diskusijoms: Martinas atvirai kritikavo tam tikras gamybos detales ir savo santykius su Ryanu Condal, o tai nustebino ir dar labiau suaktyvino gerbėjų bendruomenę. Tokios viešos išraiškos gali formuoti žiūrovų lūkesčius arba įtakoti kritiką ir viešąjį diskursą apie kūrybines sprendimų priežastis bei pasekmes.
Kūrėjų ir autorių santykiai serialų industrijoje nėra naujiena, tačiau atveju, kai šaltinis — gerai žinomas ir mylimas autorius, tai visuomet yra jautri tema. Kai autorius viešai reiškia nepasitenkinimą, žiūrovai linkę gilintis į užkulisius: diskutuoti ar tam tikri nukrypimai nuo knygų versijų yra pagrįsti, ar jie praranda autentiškumo pojūtį. Taip pat svarbu pastebėti, kad televizinė adaptacija turi savo kalbą ir taisykles: kartais pakeitimai yra būtini, kad pasakojimas veiktų epizodiniame, vaizdiniame formate.
Faninės teorijos, socialinių tinklų analizės ir recenzijos tapo neatsiejama „House of the Dragon“ kultūros dalimi. Tai kuria dinamiką, kurioje kiekvienas režisūrinis ar rašytinis sprendimas gali būti išsamiai išnagrinėtas ir aptartas. Toks dialogas tarp kūrėjų ir auditorijos gali būti naudingas, nes priverčia kūrybinę komandą aiškiau argumentuoti savo sprendimus, tačiau jis taip pat gali sukelti papildomą spaudimą užbaigti istoriją taip, kad patenkintų tiek pasakojimo logiką, tiek aistrą turinčią auditoriją.
Kontekstas ir palyginimai
Lyginant su savo pirmtaku, „House of the Dragon“ labiau pasineria į dinastinę tragediją ir politinę intrigą, o ne į platų, daugiaveidį ansamblį, kuriuo vėliau tapo „Game of Thrones“. Dėl šio nuoseklaus koncentravimosi serialas dažnai suvokiamas kaip tylesnis, intensyvesnis ir labiau periodiškas pasakojimas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas paveldėjimui, palikimui ir valdžios koroziniam poveikiui vienai šeimai.
Tokiu požiūriu „House of the Dragon“ stilistiškai artimesnis griežtai struktūruotiems istoriniams epams, tokiems kaip „The Crown“: abiejuose atvejuose vyrauja ilgalaikės šeimyninės sąsajos, sosto palikimo klausimai ir intrigos, kurios formuoja asmenines tragedijas. Tačiau „House of the Dragon“ išsiskiria fantastiniu elementu — drakonais — kurie ne tik papildo vizualinį mastą, bet ir naratyviškai veikia kaip galios simboliai ir konfliktų katalizatoriai.
Užkulisiuose žiūrovai kiekvieną sezoną traktuoja kaip įvykį: socialinių tinklų analizės, fanų teorijos ir epizodų santraukos dominuoja diskursą. Toks intensyvus faniškumas prisideda prie to, kad HBO linkęs vedžioti serialą link kruopščiai suplanuoto uždarymo, o ne įvykdyti neapibrėžtą tęsinį. Komercinis ir reputacinis faktorius čia svarbus: gerai užbaigta, kryptingai plėtojama istorija gali sustiprinti tiek serialo, tiek tinklo prestižą ilgalaikėje perspektyvoje.
Dar viena dimensija — priklausomybė nuo source material (šaltinio medžiagos). Kadangi „House of the Dragon“ yra artima George R.R. Martino kūrinių chronologijai, adaptacija turi išlaikyti balansą tarp tikrumo knygoms ir reikalingo dramatiškumo televizijos formatuose. Tokiu būdu serialo kūrėjai turi pasirinkti, kuriuos siužeto vingius plėtoti detalizuotai, o kuriuos — kompresuoti ar reinterpretuoti, kad būtų pasiektas natūralus, satisfakciją teikiantis finalas per keturis sezonus.
Baigiamoji pastaba: HBO patvirtinimas, kad ketvirtasis sezonas bus paskutinis, suteikia gerbėjams orientyrą tolimesnėms lūkesčiams ir užduoda kūrybinei komandai aiškų, bet sudėtingą uždavinį: užbaigti Targaryenų istoriją tokiu būdu, kuris būtų patikimas naratyviniu požiūriu ir kartu atitiktų aistrą turinčios auditorijos lūkesčius.
Praktinis poveikis: kūrėjus dabar sieja atsakomybė tiksliai paskirstyti kritinius siužeto taškus per likusius sezonus, užtikrinti, kad veikėjų arkos bus logiškai užbaigtos, o vizualinis užtikrintumas — ypač drakonų ir didelių mūšių scenoje — atitiks žiūrovų aukštus lūkesčius. Kita vertus, šis patvirtinimas leidžia gerbėjams planuoti savo teorijas ir diskusijas pagal ribotą, laiko atžvilgiu patikimesnį naratyvinį horizontą.
Galiausiai verta paminėti, kad nors ketvirtasis sezonas oficialiai bus finalas, tai nereiškia, jog „House of the Dragon“ visam laikui uždaros durys į Westeros. Jei pasibaigusi istorija bus sėkminga, ji gali paskatinti spinoff galimybes arba papildomas pasakojimo formas (pvz., dokumentines užkulisių serijas, specialius epizodus ar kitokias transmediines iniciatyvas), kurios plėtotų tolesnę Grandiozinės sagos mitologiją nepriklausomai nuo pirminio serialo pabaigos.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą