9 Minutės
21-asis Ciuricho kino festivalis grįžo su blizgančia, tarptautine programa, kuri jungia raudonojo kilimo glamūrą ir aštrią industrinę diskusiją. Atidarymo naktis skirta Michael Angelo Covino romantinei komedijai Splitsville — žiūrovus džiuginančiam filmui, kuriame Dakota Johnson vėl pasirodo lengvesniame, bet itin nuosekliame registre. Johnson taip pat priims festivalio apdovanojimą Golden Eye už karjerą — priminimą, kad ZFF tapo ne tik atradimų vieta, bet ir erdve, kur pagerbiami kino kūrėjai.
Premjeros ir programa, orientuota į apdovanojimų sezoną
Ciuricho Gala Premieres skyrius primena šiuolaikinio kino „kas yra kas“: Luca Guadagnino filmas After the Hunt su Julia Roberts; Benny Safdie režisuotas filmas su Dwayne Johnson The Smashing Machine; Edward Berger dramos apie lošėjus Ballad of a Small Player su Colinu Farrellu; Yorgos Lanthimos naujiena Bugonia su Emma Stone; ir Jameso Vanderbilto Nuremberg su Russellu Crowe. Keli iš šių pavadinimų jau kelia kalbas apie apdovanojimus, o festivalio laikas — iškart po Toronto ir prieš iškilusias apdovanojimų kampanijas — daro ZFF strategiškai svarbia stotele Europoje tiems filmams, kurie ieško Europos premjerų ar paskutinės impulso bangos.
Splitsville pats savaime šiek tiek nutolęs nuo sunkesnio, prestižinio programos krašto. Covino, kurio ankstesni darbai sulaukė dėmesio už originalų požiūrį į santykių dinamiką, šįkart veda filmą romantinės komedijos tradicija, bet įveda šiuolaikines nerimo gaidas apie pasimatymus ir įsipareigojimus. Žiūrovams pravartu palyginti Splitsville su pastarųjų metų žanro reinvencijomis: emocinį atvirumą, kurį matome tokiuose rom-com hituose kaip To All the Boys I’ve Loved Before, sumaišytą su aštresniais komiškais motyvais, kuriuos radome nepriklausomuose kūriniuose iš režisierių gretos, prisimenančios N. Ephron dvasinius palikuonis. Dakota Johnson buvimas — kartu su jos Golden Eye pagerbimu — atkreipia dėmesį į aktorę, kuri tyliai išplėtė savo karjerą už franšizių ribų ir imasi įvairiapusiškų vaidmenų.
Be to, Splitsville reprezentuoja platesnį tendencijų rinkinį: kaip lengvas, žiūrovų patrauklus filmas jis gali tarnauti kaip tiltas tarp komercinės auditorijos ir kritikų poreikių. Festivalio kontekste tokie darbai dažnai atlieka strateginį vaidmenį — jie pritraukia žiniasklaidą ir auditoriją, tuo pačiu suteikdami platformą rimtesniems, mažesnio biudžeto kūriniams.
New: Film Finance Forum — Šveicarijos kapitalas susitinka su Holivudu
Šiemet ZFF pristato Film Finance Forum — sąmoningai pragmatišką iniciatyvą, kuri sujungia tarptautinius prodiuserius su Šveicarijos privatiniais bankais ir turto valdytojais. Ciuricho vaidmuo kaip globaliojo turto centro daro šį žingsnį logišką: festivalio direktorius Christian Jungen pabrėžė, kad daugelis prodiuserių ieško „rimtų, nuobodžių pinigų be sąlygų“ — kontrasto su kintamais, daug sąlygų reikalaujančiais finansavimo modeliais, kurie tampa vis dažnesni srautinių platformų eroje.
Forumas kviečia apie 30 Šveicarijos finansuotojų susitikti su JAV ir kitų šalių prodiuseriais, sukuriant tarpininkavimo aplinką, galinčią pagreitinti sandorius vidutinio biudžeto filmams ir autorių projektams. Nepriklausomiems kino kūrėjams tai yra reali galimybė: Europos privatus kapitalas istoriškai rėmė autorinį kiną, o dabar, kai studijos konsoliduojasi ir srautinių platformų įsigijimo strategijos susiaurėja, privatūs investuotojai vėl iškyla kaip svarbūs rėmėjai filmams, kurie gali netilpti į komercinį rinkos centrą.
Praktinė nauda gali būti kelių sluoksnių: nuo tiesioginio projekto finansavimo iki ilgalaikių partnerysčių, kuriose privatus kapitalas suteikia kūrėjams daugiau laisvės ir galimybių. Be to, toks forumas įneša į festivalį profesionalumo dimensiją — tai ne vien apie premjeras, bet ir apie realius verslo sprendimus, kurie lems, kurie filmai ras kelią į ekranus ir auditorijas.
Zurich Summit: diskusijos apie AI, politiką ir festivalių ateitį
Zurich Summit taps pagrindiniu festivalio industrinių pokalbių traukos centru, nagrinėjančiu temas nuo festivalių aktualumo iki geopolitinių spaudimų ir sparčiai besivystančios technologijų įtakos kine. Pranešėjų gretose — festivalių vadovai ir platinimo lyderiai: Cameron Bailey, Tricia Tuttle, Helen Hoehne — taip pat vykdomieji atstovai iš Sony Pictures Classics, 30West, CAA Media Finance ir kitų reikšmingų žaidėjų. Tom Quinn iš Neon gaus Game Changer Award — tinkamą pagarbą platintojui, kurio pastarieji projektai buvo ir autorinis, ir kasmetinis kino pasiekimas.
Panelei aptars, kaip apdovanojimų šou ir festivaliai išlaiko savo galią, ar tarptautinės gamybos paskatos keičia scenarijų pasirinkimus, ir kokios išleidimo strategijos vis dar veikia nepriklausomiems filmams. Ypač dėmesio sulauks sesijos apie politinį neramumą ir AI augančią įtaką: abi temos atrodo skubios ir aktualios. Junge pabrėžia, kad festivalis kvies tiek YouTuber'us, tiek jaunus AI įkūrėjus kartu su nusistovėjusiais studijų veikėjais, kad aptartų, kaip kūrėjai ir technologai keičia pasakojimo priemones ir platinimo kelius.
AI scenoje: stebuklas ir susirūpinimas
Vieta AI demonstracijai žada būti „stulbinanti“, sako Jungen — ženklas, kad Ciurichas siekia tapti forumu, kuriame industrija ne tik diskutuos apie naujas technologijas, bet ir jas gyvai pamatys. Tai ne vien technologinė paroda: AI jau veikia atrankoje, previzualizacijoje, lokalizacijoje ir net scenarijų generavime, ir festivaliai bando rasti taisykles, kaip aiškiai nustatyti kreditavimą, išsaugoti autoriaus teises ir apsaugoti darbo vietas. Laukite informuoto optimizmo ir atsargaus skepticizmo lygiomis dalimis.
Demonstracijos gali apimti AI įrankių panaudojimą vizualiniams efektams greičiau kurti, balso dubliavimui, subtitrų automatikai ir net bandymams sukurti alternatyvias vizijas naudojant mašininio mokymosi modelius. Tokie pavyzdžiai padeda industrijai suvokti, kur technologija tikrai praverčia, o kur reikia papildomų etinių ir techninių gaires. Festivals taip pat vejasi klausimus apie autorystę: kai dalis kūrybinio proceso atliekama algoritmų, reikia aiškių taisyklių, kas žymi žmogaus sukurtą indėlį.
Apdovanojimai, pagerbimai ir žmogiškos istorijos
ZFF apdovanojimų dalis yra taip pat eklektinė. Be Dakotos Johnson, tarp pagerbtųjų yra Colin Farrell (Golden Icon) ir Russell Crowe (Lifetime Achievement). Benedict Cumberbatch ir Wagner Moura taip pat bus pagerbti programos dalyje, kuri pripažįsta tiek masinį matomumą, tiek autorinius kredencialus. Į konkuruojančios ilgo metržo filmo Golden Eye sąrašą įeina nuo intymių dramų, tokių kaip James Sweeney Twinless, iki Kaouther Ben Hania The Voice of Hind Rajab, kuri nagrinėja slegiančius realaus pasaulio įvykius Gazoje — ZFF Border Lines programa išlieka orientuota į žmogaus teisių kiną.
Režisierių kaip Kleber Mendonça Filho dalyvavimas ir George Clooney palaikomas filmo Jay Kelly pasaulinė premjera (su Noahu Baumbach gaunančiu pagerbimą) parodo Ciuricho ambiciją subalansuoti industrinį svorį su kultūrine reikšme. Tokie pasirinkimai stiprina festivalio profilį kaip vietą, kur susitinka didelis biudžetas, kūrybinė rizika ir socialinis aktualumas.
Be to, apdovanojimų bei pagerbimų mišinys siunčia svarbią žinią: ZFF ne tik siekia komercinio dėmesio, bet ir sistemingai vertina meninį tverumą. Tai skatina kūrėjus pateikti tiek platesnio auditorijai skirtus projektus, tiek gilesnes, provokuojančias kino formas.
Kontekstas ir kritinė perspektyva
Ciuricho augimas yra platesnės tendencijos dalis: regioniniai festivaliai kuria nišines tapatybes kaip alternatyvias prekyvietes Kanuose ir Venecijoje, ir kaip aiškesnes stoteles po Toronto premjerų bangos. ZFF neseniai atliktas valdymo išpirkimas iš didelės medijos grupės rodo naują, versliškesnį skyrių: festivalis atvirai siekia studijų, srautinių paslaugų ir privačių investuotojų kaip partnerių, padedančių pozicionuoti filmus apdovanojimų sezone. Tokia strategija turi ir privalumų, ir rizikų: tapdamas patogiu tašku aukšto lygio amerikietiškiems filmams, Ciurichas didina savo matomumą, tačiau tuo pačiu labiau konkuruoja su tradiciniais Europos festivalių centrais.
Yra ir platinimo iššūkis su politiniais filmais. Junge komentarai apie pavadinimus, kuriems sunku rasti JAV platinimą, atskleidžia sisteminę problemą: filmai, kritikuojantys galingas institucijas ar vaizduojantys kontroversiškas temas, gali būti paslinkti į šoną distributorų, bijančių atpildo arba praradimo prieigos į kai kurias rinkas. Šių metų programa ir viršūnių diskusijos siekia nagrinėti, ar festivalių ratas vis dar gali tapti kritinio kino ramsčiu polarizuotame pasaulyje.
Palyginimai ir gerbėjų nuotaikos
Palyginimai neišvengiami: ZFF kilimas atspindi kitų vidutinio dydžio festivalių, tokių kaip Telluride ir San Sebastián, strategijas, kurie tapo svarbiais starto taškais apdovanojimų kandidatams. Neon katalogas suteikia naudingą paralelę su A24 eroje atsiradusiu kuratorių rizikos priėmimu: abu platintojai rizikuoja autoriniu kinų, siekdami kurti ilgalaikes auditorijas. Gerbėjų bendruomenės jau virte virte diskutuoja apie žinomų veidų dalyvavimą ir galimas staigmenas premjerose; socialiniai tinklai rodo, kad festivalio derinys prestižo ir prieinamumo rezonuoja tiek su kino mylėtojais, tiek su industrijos profesionalais.
„Ciurichas tampa vis svarbesnis kūrėjams ir platintojams, kurie nori Europos starto aikštelės, gerbiančios tiek meną, tiek rinką“, sako kino kritikė Anna Kovacs. „Film Finance Forum yra protingas, laiku atsiradęs papildymas: jis sujungia finansų pasaulį ir kūrybinius prodiuserius tokiu būdu, kuriuo daug festivalių dar neįvaldė.“
Ko verta stebėti ir kodėl tai svarbu
Atkreipkite dėmesį į Ballad of a Small Player ir Nuremberg — abu turi potencialą apdovanojimų trajektorijai; sekite Border Lines programą dėl politinio pobūdžio, o Splitsville bei kitos Gala premjeros padės įvertinti, kaip žvaigždžių varomos premjeros bus pozicionuojamos tiek komerciniam, tiek kritikų pripažinimui. Film Finance Forum gali būti tylusis metų pasakojimas: jei privatus Šveicarijos kapitalas pradės finansuoti vidutinio biudžeto autorių filmus, toks pokytis turės pasekmių Europos koprodukcijoms ir nepriklausomo finansavimo modeliams.
Ciuricho atmosfera — kurią Junge apibūdina kaip „atsipalaidavusią“ — išlieka vienu iš festivalio išskirtinumų. Šis ramesnis tempas leidžia vesti ilgesnius pokalbius, gilias paneles ir derybas, kurios nevyksta skubotai. Metais, kai technologijos, politika ir finansai susiduria nenuspėjamais būdais, ZFF pozicionuoja save kaip apgalvotą kryžkelę: dalis šventės, dalis politikos laboratorija, ir vis labiau — praktiška kino finansavimo rinka.
Nesvarbu, ar esate kino mėgėjas, traukimas premjerų, ar prodiuseris, ieškantis kapitalo — šioji Ciuricho kino festivalio iteracija žada tiek reginį, tiek turinį. Tikrasis testas bus, kiek iš šių filmų ir finansinių pokalbių virsta tvariais platinimo sandoriais ir ilgalaikiu meniniu poveikiu — ir ar Ciuricho naujos industrinės iniciatyvos pakeis pusiausvyrą nepriklausomam kinui artėjančiais sezonais.
Šaltinis: variety
Komentarai