Marvel Zombies — kruvinas, drąsus MCU animacinis šuolis

Marvel Zombies — kruvinas, drąsus MCU animacinis šuolis

Komentarai

8 Minutės

Marvel kino visatos (MCU) animuota atšaka prasidėjo nuo What If…?, trijų sezonų antologijos, kuri tyrinėjo keistas „ką būtų, jeigu…“ alternatyvas per multivisatą. Nors ta serija buvo nevienodos kokybės, ji tapo kertiniu pagrindu naujausiam Marvel animaciniam eksperimentui — Marvel Zombies. Ši pradžia leido kūrėjams eksperimentuoti su stiliumi, tonu ir alternatyvia kanonine linija, kuri dabar įgauna konkretesnį ir žiauresnį pavidalą.

Naujoji keturių epizodų mini serija yra tiesioginis išaugimas iš vieno iš What If…? populiariausių epizodų ir giliai nardina į vieną tamsiausių MCU alternatyvų: pasaulį, suvalgytą zombių maro, kuris nepailstamai ėda net Keršytojus. Rezultatas — žiaurus, pramoginis ir netikėtai emocionalus nuotykis, kuris vėl atkuria epinio Marvel pasakojimo pojūtį, kurio ilgai trūko nuo Endgame. Serija balansuoja tarp siaubo, juoko ir jausmingumo, siūlydama tiek žanrinius elementus, tiek MCU gerbėjams reikalingas istorines nuorodas.

Niūrus pasaulis praėjus penkeriems metams nuo protrūkio

Marvel Zombies prasideda penkerius metus po to, kai nemirtingieji užvaldė MCU. Likusi žmonija vos išsilaiko — miestai aplipę panika, tiekimas sutrikęs, o bent kelios buvusios civilizacijos grandys virtusios laikinomis stovyklomis arba griuvėsiais. Iš didžiųjų herojų gyvi liko tik keli: Ms. Marvel, Ironheart, Shang-Chi, Yelena Belova ir Hawkeye. Šių personažų išlikimas atskleidžia scenarijaus fokusą: istorija piešiama per išlikusiųjų kasdienybę, taktiką ir emocinius praradimus.

Šie išsibarsčiusieji išgyvenę vienijasi, kai pasirodo vilties švieselė — galimas vaistas, galintis išgelbėti tai, kas liko iš žmonijos. Norint pasiekti šią galimybę, jiems tenka susidurti su Pašalintųjų Karaliene — niekuo kitu, kaip Wanda Maximoff, kurios balsą vėl suteikia Elizabeth Olsen. Šis susidūrimas – ne tik fizinė kova, bet ir moralinė dilema: ar grąžinti į pasaulį tuos, kurie tapo monstrų versijomis savęs, ar sunaikinti viską, kas kelia grėsmę likusiems gyviems.

Pradžia gali skambėti pažįstamai, tačiau vykdymas randa subtilų pusiausvyrą tarp siaubo, humoro ir širdies. Serialas nebandė iš naujo apibrėžti zombių žanro, tačiau išnaudoja klasikinius tropus efektyviai — žandikaulius griebiantys pulkai, desperatiški išgyvenusieji, moraliniai pasirinkimai — visa tai supinta Marvel kinematografinės estetikos ir aukšto energetinio tempo. Be to, dėl animacijos formos kūrėjai drąsiau eksperimentuoja su vizualiais sprendimais, krauju ir scenos masteliu, nei leistųsi įprastas live-action gamybos ribojimas.

Pasakojimas: pažįstama formulė, sprogstamas finalas

Pirmieji trys epizodai laikosi pasikartojančios struktūros: herojai randa laikinį prieglobstį pažįstamoje MCU vietoje, suformuoja planą priešintis, bet netrukus vietą užplūsta zombių minios, priversdančios vėl trauktis. Tai nuspėjama schema, tačiau veikia dėl šmaikštaus dialogo, veikėjų chemijos ir nuolatinio tempo. Kiekvienas epizodas turi savo mažą arką, palaikančią bendrą naratyvą ir leidžiančią pažinti lokacijas bei išlikusiųjų dinamiką giliau nei vienos scenos įžanga.

Tada ateina 4-asis epizodas — didžiulė, bombastiška kulminacija, kuri dažnai atrodo kaip animuotas Avengers: Endgame variantas, tik kur kas kruvinesnis ir chaotiškesnis. Finalinė kova yra plati, kinematografiška ir vizualiai įspūdinga; ji suteikia būtent tokį didelio masto susikirtimą, kurio pastaraisiais metais trūko MCU filmams. Rezultatas — epinis crossover šou, kuriame kiekvienas herojus turi savo akimirką ir kuriame statymai jaučiasi tikri.

Jeigu pirmieji trys epizodai — apšilimo veiksmai, tai finalas yra pilnas atlygis už kantrybę ir investiciją į personažų ryšius bei konfliktus.

Ištikima, bet nauja

Skirtingai nuo originalių Robert Kirkman ir Sean Phillips Marvel Zombies komiksų — kur sąmoningi zombių superherojai medžioja žmones kaip maistą — animuotas variantas pasirenka tradiciškesnį požiūrį. Čia užkrėsti herojai praranda daugumą savo žmogiškumo: jie tampa agresyvūs, paviršutiniški ir instinktyvūs. Vienintelė išimtis yra Wanda, kuri išlaiko tam tikrą inteligencijos lygį ir simbolizuoja konflikto centrą. Tokia sprendimo linija perkelia dėmesį nuo filosofinio siaubo į išlikimą ir emocines pasekmes.

Dėl to Marvel Zombies daugiau kalba apie egzistencinę kovą, moralinius sprendimus ir asmeninius praradimus nei apie komiksų tipo groteskišką ironiją. Tonas labiau primena derinį tarp The Walking Dead ir Avengers: Infinity War — tamsus, kartais nihilistinis, bet su aiškiais heroizmo momentais. Kūrėjų pasirinkimas ne visiškai atkartoti originalų komiksų motyvą leidžia istorijai išsaugoti emocinį svorį ir žmogiškumą, kurie svarbūs žiūrovų įsitraukimui.

Animacija: netolygi, bet dinamiška

Vizualinis stilius stipriai atspindi What If…? estetiką — tą cel-šeidinto 3D išvaizdą su tapybinėmis tekstūromis. Kartais vaizdas atrodo statiškas — veidai trūksta smulkių detalų, žaizdos primena ranka tapytas dėmes — tačiau kai prasideda veiksmas, animacija užsidega. Dideliuose mūšiuose judesio dynamika priartėja prie anime intensyvumo: daug dinaminių kamerinių judesių, sprogimų efektų ir sunkių kovų koreografijos, kurios suteikia svorį ir epinę apimtį.

Keliaujant per veiksmą, ypač 4-ajame epizode, Marvel Zombies juda gerokai geriau nei atrodo stabtelėjusiose ekrano nuotraukose — animacijos privalumas čia yra judesio pojūtis, tempas ir estetinis triukšmas, kuris sustiprina siaubo ir karo scenas.

Veikėjų dinamika, pranokstanti MCU

Vienas didžiausių siurprizų — kaip natūraliai serialas sujungia personažus iš MCU 4 ir 5 fazių — veikėjus, kurie beveik nesidalino ekrano laiku gyvame veiksme. Matyti Ms. Marvel, Kate Bishop ir Riri Williams kovojančias šalia viena kitos suteikia vilčių dėl „Young Avengers“ idėjos teisingos realizacijos. Ši trijulė atlieka ne tik komandinius veiksmus, bet ir atskleidžia skirtingas asmenybes bei konfliktus, kurie dirba kaip mažos, bet svarbios emocinės branduolės.

Vėlesniuose epizoduose į pasakojimą įsijungia Shang-Chi, Katy ir Jimmy Woo, keliaujantys per Mad Max stiliaus dykvietę, o laikiną ir stebinančią akimirką serialą pagyvina Blade pasirodymas Moon Knight amplua — tai sumanus mash-up'as, kuris veikia geriau nei pirmas įspūdis galėtų rodyti. Tokie keisti, tačiau sėkmingi deriniai parodo kūrėjų drąsą ir humorą, o taip pat atveria kelią netikėtoms sąveikoms ateityje.

Net trumpalaikiai santykiai — pavyzdžiui, auganti tėvo ir dukters prieraišumo linija tarp Kamala Khan ir Red Guardian — turi tikrą emocinį svorį. Kai pradeda daugėti netekčių, šie ryšiai dar labiau sustiprina tragediją, verčia jaudintis už veikėjus ir pabrėžia auką, kurią jie patiria. Būtent tokie žmogiški momentai daro seriją prasmingesnę už vien tik pramoginį visceralumą.

Trumpai tariant, animacinis serialas vienija naujos kartos herojus pageriau nei dauguma pastarųjų MCU filmų, suteikdamas jiems realių sąveikų ir vystymosi erdvės.

Temos ir tonas

Iš esmės Marvel Zombies veikia todėl, kad jis drąsiai nuima MCU saugumo tinklelį. Čia nėra neišvengiamai nenugalimų herojų — bet kas gali mirti, ir daugelis miršta. Toks pažeidžiamumo jausmas sugrąžina reikalingą įtampą į visatą, kuri pastaruoju metu tapo pernelyg nuspėjama. Ši grėsmė padaro sprendimus ir veiksmus reikšmingesnius, o tai ypač svarbu pasakojimui, kuriame pagrindinis klausimas yra išlikimas ir moralė.

Akivaizdu, kad kūrėjai Bryan Andrews ir Zeb Wells džiaugėsi įsivaizduodami, kaip zombių protrūkis perstatytų MCU. Vietoj milijardinio dolerio siekiančio gyvojo veiksmo eksperimento, jie sukūrė kompaktišką, keturių dalių animacinį renginį, kuris jaučiasi epinis ir uždaras — tinka tiek vienkartinei istorijai, tiek galimybei plėtotis ateityje. Animacija leido įgyvendinti idėjas, kurias būtų sunku ar per brangu padaryti realiame filme, tuo pačiu išlaikant emocinę svorį.

Grįžimas prie epinio pasakojimo

Nuo Avengers: Endgame Marvel sunkiai bandė atkurti to pasakojimo grandeur pojūtį. Per daug atskirų siužetų, per daug įvadų ir per mažai apmokėjimų. Marvel Zombies nutraukia šią stagnaciją. Jis parodo, kad kai yra aiškūs statymai, veikėjų investicija ir drąsi stilistika, žiūrovas vėl gali jausti susijaudinimą, kurį anksčiau sukeldavo didžiausios keršytojų kovos.

Finalo milžiniškas susirėmimas yra vienas nuostabiausių Marvel kovos sekų per pastaruosius metus — priminimas, kodėl gerbėjai įsimylėjo šią visatą iš pradžių. Jis netvarkingas, žiaurus, emocionalus ir tuo pačiu didingas. Tai spektaklis, kuriame dauguma personažų turi savo momentus, o vizualinis mastelis ir muzikinis takelis palaiko įtampą nuo pradžios iki pabaigos.

Trūkumai ir praleistos galimybės

Serija nėra tobula. Pirmųjų trijų epizodų repetityvi struktūra kenčia tempo atžvilgiu: pasikartojimai kartais sumažina įtampą, nes žiūrovas gali numatyti pasakojimo ritmą. Be to, tapybinis animacijos stilius ne visiems patiks — kai kuriems žiūrovams trūks fotorealizmo arba smulkių veidų išraiškų. Taip pat kai kurie norėtų gilesnio „heroic zombie“ psichologinio naratyvo, panašaus į originalius komiksus, kur sąmoningi zombiai kelia sudėtingesnius etinius klausimus.

Visgi trumpas, kryptingas pasakojimas, energingas veiksmas ir nuoširdžios emocinės scenos viršija šiuos trūkumus. Net ir būdamas kartais formuliškas, Marvel Zombies lieka nuosekliai pramoginis — o kartais ir spektakuliarus. Ateities plėtra galėtų gilinti protrūkio kilmę, pateikti daugiau perspektyvų iš skirtingų MCU kampų ir išplėtoti moralines dilemas, kurios čia dar tik liečiamos paviršiumi.

Verdiktas: kruvinas ir puikus nukrypimas MCU

Marvel Zombies gali atrodyti kaip šalutinis projektas arba spin-off eksperimentas, tačiau jis stovi savarankiškai kaip vienas drąsiausių Marvel animacinių bandymų. Per keturis epizodus jis pateikia tai, ko Phase 5 gyvi filmai dažnai stokojosi: įtampą, heroizmą ir pasekmes. Serija primena, kad Marvel vis dar gali nustebinti, kai išeina iš savo komforto zonos.

Tai nėra revoliucija, bet tai gaivus pasakojimo posūkis — priminimas, kad kūrėjai gali rasti naujų kelių, kaip pasakoti dideles istorijas animacijos formatu. Kūrybinė laisvė, žiauresnė estetika ir emocinis įsitraukimas sukuria stiprų paketą tiek MCU gerbėjams, tiek siaubo ir animacijos entuziastams.

Jeigu multivisatos saga jus atvėsino ar paliko nusivylusį, šis baisus animacinis apokalipsės pasakojimas gali vėl pažadinti susidomėjimą MCU ir parodyti, kad net ir šioje universoje yra vietos netikėtumams bei tamsioms, giliai žmogiškoms istorijoms.

Šaltinis: smarti

Palikite komentarą

Komentarai