Guy Ritchie ir Jason Statham: Viva La Madness – trileris

Ritchie ir Statham vėl susijungia griežtam kriminaliniam trileriui

Guy Ritchie ir Jason Statham susivienija filme „Viva La Madness“ — tamsiame, griežtame veiksmo filme, kuris yra adaptacija pagal J. J. Connolly romaną tuo pačiu pavadinimu. Šis projektas jau sulaukė plataus susidomėjimo, nes dvasia ir teminės nuorodos sieja jį su „Layer Cake“ visata, nors Ritchie versija bus savarankiškas reinterpretavimas, o ne tiesioginis Matthew Vaughn 2004 m. adaptacijos tęsinys, kuri atskleidė ankstyvą Danielio Craigo žvaigždystę. Adaptacija žada išlaikyti Connolly literatūrinį toną — tamsų, sarkastišką ir įžvalgų požiūrį į britų organizuotąją nusikalstamumą — tačiau režisierius ir prodiuseriai planuoja platesnę, modernesnę viziją, kuri orientuota tiek į literatūros gerbėjus, tiek į tarptautinę veiksmo kino auditoriją.

„Viva La Madness“ pasakoja apie narkotikų kontrabandininką, po metų priverstinio užsienio egzilio Karibuose grįžtantį į Londono nusikalstamą pasaulį. Tai istorija apie vieną didelį sandorį, kuris perauga į tarpžemyninę išdavysčių grandinę ir politikas tarp kartelių, perkeliančią veiksmo centrą nuo Londono gatvių iki Kolumbijos kartelių valdomų teritorijų. Nors siužetas išlaiko kriminalinio romano šerdis, filme bus akcentuojama ir tarptautinė organizuoto nusikaltimo logistika, kontrabandos maršrutai bei kartelių įtaka vietos ir tarptautinei prekybai. Jasonas Stathamas patvirtintas kaip pirmasis aktorių sąrašo narys ir jis taip pat dalyvaus prodiusavimo komandoje kartu su Thomasu Benski; pati žinia apie Stathamo įsitraukimą signalizuoja, kad filmas orientuotas į tvirtą, fizinę veiksmo dinamiką. Guy Ritchie įsipareigoja parašyti scenarijų ir režisuoti, o pagrindinės filmavimo sesijos numatytos pradėti 2026 m. sausį — tai reiškia, kad dar bus laiko detalizuoti kūrybinius sprendimus, kaskadininkų choreografiją, kostiumų ir scenografijos koncepcijas bei tarptautines gamybos sąnaudas.

Ką tai reiškia britų kriminalinio kino gerbėjams

Ritchie būdingas kinetinio montažo ritmas, aštrus dialogas ir stilizuotas smurtas atrodo tarsi sukurtas Connolly medžiagai. Tie, kurie vertina klasikines britų kriminalines komedijas ir trilerius — tokias kaip „Lock, Stock and Two Smoking Barrels“ arba „Snatch“ — gali tikėtis greitų kirpimų, spalvingų nusikaltėlių tipažų bei tamsaus, juodo humoro momentų. Tuo pat metu Stathamo dalyvavimas signalizuoja griežtesnį, praktiškesnį veiksmo toną, panašų į „Wrath of Man“ arba „Operation Fortune“, kur intensyvi fizinė kova susipina su režisieriaus pasakojimo stilistiniais ypatumais. Tai reiškia, kad filmas gali sujungti dvi auditorijas: tradicinių britų kriminalinių istorijų mėgėjus ir plačią tarptautinę veiksmo kino publiką, kuri vertina logišką, bet įtemptą režisūrą ir aukšto lygio kaskadininkų darbą.

Sprendimas padaryti „Viva La Madness" savarankišku kūriniu, o ne tikru „Layer Cake" tęsinys suteikia kūrėjams laisvę laisvai interpretuoti personažus, toną ir pasakojimo struktūras be griežtų paveldėjimo apribojimų. Tokia kūrybinė laisvė dažnai leidžia režisieriams įnešti savo autoriškų sprendimų, eksperimentuoti su naratyvo forma ir vizualine estetika, kas šiuo atveju gali reikšti šiuolaikiškesnį montažą, kinematografiją, garso dizainą ir šviesų gamą. Tai taip pat atspindi platesnę industrijos tendenciją — adaptacijos iš nusikalstamo romano dažnai renkasi gaivias, autoriaus vizijas, o ne griežtus, ištikimus atkuriamo teksto variantus, siekiant pritraukti tiek literatūros gerbėjus, tiek masinę veiksmo kino auditoriją.

Taip pat verta pastebėti keletą gamybinių niuansų, kurie gali turėti įtakos galutiniam filmui. Connolly knygos vertinamos už įžvalgų, „insider“ požiūrį į britų organizuotą nusikalstamumą ir sausą, kartais sarkastišką humorą — tai verta pabrėžti adaptacijos procese. Pagrindinis iššūkis bus išlaikyti autentišką balsą, kuris jaučiamas literatūroje, tuo pačiu keleiviui pateikiant didelio biudžeto veiksmo spektaklį. Režisieriaus sprendimai dėl dialogo ritmo, personažų charakteristikų gylio, moralinių niuansų ir vizualinio pasirinkimo (pvz., kokybiškas kadravimas, naktinių scenų apšvietimas, praktiniai efektai prieš CGI) lemia, ar filmas taps moderniu britų kriminalinio kino klasiku, ar smarkiu, bet masiškai orientuotu žanro kūriniu. Be to, gamybos lokacijos ir techniniai partneriai — kinematografai, montažuotojai, kompozitoriai — svariai paveiks filmo atmosferą: Londono urbanistinė realybė turi savo specifiką, o Kolumbijos scenos reikalauja kultūrinės, ekonominės ir socialinės sąmoningumo, kad vaizduojami karteliai atrodytų autentiškai ir jautriai.

„Viva La Madness" formuojasi kaip vienas iš labiausiai laukiamų naujosios bangos veiksmo filmų. Su Stathamu prieš kameras ir Ritchie už jų, galima tikėtis sumaniai režisuoto smurto, žaismingo piktadariškumo ir pasaulinio masto kriminalinio siužeto, kai kameros pradės riedėti 2026 m. pradžioje. Tačiau užkulisiuose svarbios ir kitos temos: tarptautinis platinimas, festivaliniai pasirodymai (jei bus pasirinktas premjeros kelias per pagrindinius kino festivalius), reklamos kampanija, kuri turėtų pabrėžti tiek ryškų veiksmo bruožą, tiek literatūrinį šaltinį, ir galimi partnerystės sandoriai dėl transliavimo po kino renginio. Bendra nuojauta — kad tai bus ambicingas projektas, kuriame susimaišys britiško kriminalinio romano intymumas su Holivudo masto veiksmo produkcija, o galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip Ritchie sugebės subalansuoti autentiškumą, komišką atspalvį ir masinį, trilerio tempą.