Paramount derasi dėl Rush Hour 4 — tęsinio atgimimas

Paramount derasi dėl Rush Hour 4 — tęsinio atgimimas

Paramount Pictures, pagal pranešimus, pradėjo derybas dėl Rush Hour 4 distribucijos teisių įsigijimo, kas gali pagaliau įstumti ilgai aptarinėtą tęsinį į realią gamybą. Pagal šiuos pranešimus, studija veiktų tik kaip filmo platintojas — gaudama dalį pajamų už leidimą — o ne finansuotojas, kuris dengia biudžetą. Tokia struktūra pastaruoju metu tampa įprasta tiems atgimimų ir klasikinių franšizių atvejams, kuomet nepriklausomi investuotojai ar produkcijos partneriai prisiima gamybos išlaidas, o didžiosios studijos suteikia platinimo infrastruktūrą ir rinkodaros mastą.

Jeigu projektas pajudės į priekį, Rush Hour 4 sugrąžintų į ekranus Jackie Chaną ir Chrisą Tuckerį, taip pat žymėtų pirmąjį režisūrinį naratyvinį projektą iš Brett Ratner po 2017 m. paviešintų kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Ratner išgarsėjo pradėjęs nuo muzikinių vaizdo klipų ir reklamos, o plačiajai auditorijai tapo žinomas po 1998 m. originalaus filme Rush Hour, vėliau režisavus ir du tęsinus; visi trys filmai kartu pasauliniu mastu surinko gerokai virš 500 mln. USD bilietų pajamų.

Kontroversija, sugrįžimas ir šiuolaikinė studijų aplinka

2017 m. Los Angeles Times publikacija privertė industriją rimtai sureaguoti ir lėmė daugelio priekabavimo kaltinimų prieš Ratner atsiradimą bei beveik visišką jo ilgų metinių režisūros karjeros sustabdymą. Ratner paneigė kaltinimus, bet #MeToo judėjimo fone dauguma studijų vengė susieti savo projektus su jo vardu, nes reputacinė rizika buvo didžiulė. Vis dėlto jo atsargus sugrįžimas prasidėjo, kai režisierius atsidūrė už dokumentinio filmo apie Melanią Trump režisūros vairo — projektas vėliau buvo nupirktas Amazon ir tai parodė, kad tam tikrus jo projektus vis dar galima pasiūlyti pirkėjams.

Šiuolaikinė kino industrija yra daugiasluoksnė: finansavimas gali kilti iš kelių šaltinių — nepriklausomų investuotojų, tarptautinių pardavimų, filmų fondų ar platformų, kurios iš anksto nusiperka teises. Tokiu modeliu dažnai naudojamos didžiųjų studijų platinimo galimybės, bet rizika ir reputacija lieka investuotojams ir prodiuseriams. Atvejis, kai Paramount kaltės neprisiima, o tik platina filmą, leidžia studijai išlaikyti verslo santykį su franšize, bet sumažina tiesioginę atsakomybę už gamybos sprendimus ir su tuo susijusias reputacijas.

Svarbu pabrėžti, kad tokios derybos dėl distribucijos teisių nėra retas reiškinys: ypač jeigu franšizė turi aiškų prekės ženklo atpažinimą ir tarptautinę žiūrovų bazę. Studijos, turinčios globalų platinimo tinklą, siūlo pardavėjams galimybę greičiau pasiekti plataus masto kino teatrus ir dideles reklamos kampanijas, o tai pagerina pardavimo prognozes investuotojams ir gali palengvinti papildomo finansavimo pritraukimą.

Pramonės rizikos ir reputacijos veiksniai

Brett Ratner kaip režisieriaus vardas projekto kontekste išlieka sudėtingu veiksniu. Nors dalis studijų ir platformų įrodė, jog gali bendradarbiauti su režisieriais po skandalų (esant tinkamai rizikos valdymo strategijai), kiekvienas toks žingsnis reikalauja kruopštaus sprendimų priėmimo: teisinės apsaugos, proaktyvios komunikacijos, o kartais ir sąlygų dėl kūrybinės komandos atsakomybės. Dalyvaujant tokiam režisieriui, prodiuseriai gali imtis papildomų apsaugos priemonių — nepriklausomi stebėtojai filmavimo aikštelėje, aiškios elgesio politikos ir mechanizmai anoniminiam skundų pateikimui — siekiant sumažinti reputacinę riziką ir užtikrinti saugią darbo aplinką.

Be reputacijos klausimų, finansiniai partneriai taip pat vertina rinkos galimybes. Rush Hour franšizės komercinis potencialas priklauso nuo keleto kintamųjų: ar Jackie Chan ir Chris Tucker sutinka sugrįžti, kaip bus modernizuotas humoro tonas, koks bus kūrybinis scenarijaus sprendimas ir kaip filmas bus parduodamas tiek JAV, tiek tarptautinėse rinkose — ypač Azijoje, kur Chan visada turėjo stiprią žiūrovų bazę.

Insiderių šaltiniai teigia, kad Ratner ir prodiuseriai siūlė Rush Hour 4 deryboms kelioms kompanijoms — įskaitant Sony ir Lionsgate — prieš sugrįždami į diskusijas su Paramount, kuri dabar turi naujų savininkų ryšių. Pranešimai taip pat nurodo, jog ryšiai tarp žinomų finansuotojų ir franšizės rėmėjų galėjo tapti lemiamu veiksniu atnaujinant derybas. Tokie tarptautiniai finansavimo tinklai dažnai apima pardavimų priešužsakymus, regioninius finansavimo šaltinius ir garantijas, kurios leidžia stabilizuoti biudžetą projekto pradžioje.

Tarp galimų derybų elementų yra ir regioninės pardavimo sutartys, išankstinės platformų išpirkos, bei licencijų paketai, apimantys merchandizingą ir tarptautines teises. Tokie daugiasluoksniai finansavimo modeliai leidžia franšizėms atgimti be didelių finansinių įsipareigojimų pagrindinėms studijoms, tačiau reikalauja suderinto prodiuserių, režisierių ir aktorių darbo, kad būtų užtikrintas kokybės ir prekės ženklo vientisumas.

Ko tikėtis fanams — ir kas tai gali sutrukdyti

Nostalgija dažnai yra variklis sėkmingiems atgimimams — pavyzdžių turime daug: nuo Bad Boys for Life iki Top Gun: Maverick. Tačiau Rush Hour tęsinys susiduria su specifiniais iššūkiais. Jackie Chano ir Christo Tuckerio komedijos dinamika, jų fizinė choreografija ir chemija buvo kertinis originalių filmų elementas; sugrąžinus juos į ekraną, reikės rasti pusiausvyrą tarp šių nostalgiškų elementų ir naujų, šiuolaikiškesnių pasakojimo sprendimų.

Žiūrovų pageidavimai pasikeitė: šiandien auditorija dažnai tikisi labiau rafinuoto humoro, jautrumo lyčių ir rasinės įvairovės klausimams bei didesnio dėmesio personažų plėtrai. Komedija-veiksmas (komedija-veiksmas) turi atnaujinti savo toną taip, kad gerbtų originalo dvasią, bet kartu būtų aktuali ir tiktų platesnei, tarptautinei auditorijai. Scenarijus turėtų siūlyti aiškias, aktualias iškilusias grėsmes bei originalias situacijas, kur komedija kylą natūraliai iš veikėjų santykių ir konteksto, o ne iš atgyvenusių stereotipų.

Be kūrybinių iššūkių, realius sutrikdymus gali sukelti ir logistinės arba teisinių aspektų komplikacijos: aktorių grafikų suderinimas, saugumo reikalavimai filmavimo aikštelėje, tarptautinės filmavimo lokacijos ir su tuo susijusios kvotos bei leidimai. Taip pat svarbus yra ir reakcijos rizikos valdymas: kaip studija ir prodiuseriai komunikuos su publika apie režisierių dalyvavimą, jei jis išliks prie projekto vairo, arba kaip jie pristatys alternatyvius režisūros sprendimus, jeigu viešasis spaudimas taps reikšmingas.

Fanų reakcijos į pranešimą apie galimą ketvirtą filmą yra mišrios: ilgamečiai gerbėjai džiaugiasi perspektyva pamatyti sampratą su Tuckeriu ir Chanu, tačiau dalis auditorijos išreiškia susirūpinimą dėl režisieriaus praeities ir dėl to, ar tonas bus adekvatus šiuolaikiniam skoniui. Svarbu, kad prodiuseriai atsižvelgtų į šias nuomones ir būtų pasiruošę imtis veiksmų, kurie parodytų, jog kūrybinė komanda supranta tiek komercinį, tiek etinį kontekstą.

Platinimo strategijos ir rinkodara

Paramount vaidmuo kaip platininko rodo atsargų optimizmą: studija mato komercinį potencialą, tačiau nelinkusi prisiimti visos finansinės ar reputacinės rizikos. Dabartinė rinkodara ir platinimo strategijos suteikia keletą galimų kelių: tradicinis kino teatrų leidimas, hibridinis modelis (kartu kino teatrams ir srautinėms platformoms) ar pilnas leidimas per vieną ar kelias transliacijos platformas. Kiekvienas kelias turi savų privalumų: kino teatrų leidimas gali generuoti didesnes pradines pajamas ir PR efektą, o srautinės platformos gali pasiūlyti didesnį ilgalaikį auditorijos pasiekiamumą ir fiksuotą atlyginimą prodiuseriams.

Tarptautinės rinkos, ypač Azija ir Lotynų Amerika, gali žymiai prisidėti prie filmo pelningumo. Jackie Chano asmeninė žvaigždystė Azijoje ir akcijų pritraukimas per vietinę distribuciją yra svarbūs veiksniai. Kitos rinkodaros priemonės, kurios turėtų būti svarstomos: nukreiptos reklamavimo kampanijos socialinėse platformose, bendradarbiavimas su influenceriais, retro ir nostalgijos akcentai reklamos turinyje, bei tarptautiniai premjeriniai renginiai, kurie padidina žiniasklaidos dėmesį.

Kas lemia sėkmę — kūrybinės ir valdymo gairės

Sėkmingas atsigavimas dažniausiai priklauso nuo trijų pagrindinių komponentų: pagarbos originalo dvasiai, stipraus scenarijaus ir jautraus komandų valdymo. Pirmasis komponentas reiškia, kad filmas turi išlaikyti pagrindinius elementus, dėl kurių fanai įsimylėjo originalą — tai Jackie Chano fizinė komedija, Chris Tuckerio tempas ir bendras partnerių dinamiškumas. Tačiau tai privalo būti suporuota su antruoju komponentu: gerai struktūruotu, šiuolaikišku ir akimirksniu įtraukiančiu scenarijus, kuris pateikia aiškius veiksmus, motyvacijas ir naujas komiškas situacijas.

Trečiasis komponentas — gamybos komandos jautrumas ir profesionalumas — yra esminis, ypač atsižvelgiant į ankstesnes priežasčių keliančias diskusijas. Kuriant filmą šiandien, komandos elgesio politika, įtraukimo gairės, nepriklausomi stebėtojai ir skaidrūs procesai gali ne tik sumažinti riziką, bet ir tapti pardavimo punktu auditorijai, kuri rūpinasi etika ir saugumu kino industrijoje.

Galiausiai klausimas daugeliui fanų nėra tik ar Rush Hour gali sugrįžti, bet ar tai bus padaryta teisingai: su pagarbos saugumui, modernioms socialinėms nuostatoms ir su kūrybiniu požiūriu, kuris išlaiko originalo širdį, bet atnaujina jo formą.