6 Minutės
Dideli kūrybiniai pasikeitimai filme The Batman Part II
Matt Reeves pasirinko Oskaru apdovanotą operatorių Eriką Messerschmidt kaip filmo The Batman Part II fotografą (director of photography). Šis sprendimas, patvirtintas pačio Reevesso ir pirmiausia praneštas pramonės leidiniuose, žymi reikšmingą kūrybinį poslinkį po to, kai Gregas Fraseris — pirmojo, 2023 m. filmo operatorius — nusprendė trauktis ir imtis kitų projektų. Toks komandos pasikeitimas turi tiek techninių, tiek estetinių pasekmių, kurios gali nulemti nuotraukos, apšvietimo ir bendros vizualinės stilistikos kryptį naujoje dalyje.
Reeves grįžta prie režisieriaus kėdės su scenarijumi, kurį jis parašė kartu su Mattsonu Tomlinu, o prodiuseris Dylan Clark lieka prie projekto. Warner Bros. ir DC Studios planuoja tęsinį kaip vieną pagrindinių 2027 metų premjerų: The Batman Part II numatytas į premjerą 2027 m. spalio 1 d. Po kelių atidėjimų gamyba turėtų įsibėgėti pavasarį. Tokie terminai ir gamybos planavimas turi įtakos tiek lokacijų pasirinkimui, tiek techniniam pasiruošimui: filmavimo grafikas, komandos komplektacija ir biudžeto paskirstymas dažnai koreguojami pagal operatoriaus viziją ir režisieriaus estetinius prioritetus.
Sprendimas pasikviesti Messerschmidt rodo, kad studija ir režisierius aktyviai siekia tam tikros vizualinės krypties, kuri gali pabrėžti personažų psichologiją ir detektyvinį naratyvą. Tuo pačiu, pastovaus komandos narių išlaikymas — tokie pavardės kaip Reeves, Pattinsonas ir Clarkas — signalizuoja norą išlaikyti tęstinumą istorijoje ir veikėjų interpretacijoje, o operatoriaus pakeitimas suteikia galimybę atnaujinti estetiką be esminio naratyvo pertvarkymo.
Kodėl operatoriaus pasikeitimas yra svarbus
Erikas Messerschmidt Oskarą pelnė už geriausią operatoriaus darbą filme Mank, dirbdamas su Davidu Fincheriu, o pastarieji jo darbai — tokie kaip The Killer ir Ferrari — pasižymi atmosferiškumu, griežtu kadrų valdymu ir detaliu apšvietimo planavimu. Priešingai, Gregas Fraseris, po pergalės su Dune, į pirmąjį Batman atnešė monumentalią, tekstūruotą ir platybėmis grįstą vizualiką: plačius peizažus, sudėtingas kameros trajektorijas ir dažnai operinę, epinę spalvų paletę. Messerschmidt pasirinkimas gali rodyti, kad Reeves ketina tęsinį vesti link intymesnio, noir įkvėpto vizualinio stiliaus, kuriame didesnį vaidmenį vaidina vidinė įtampa ir detektyvinė atmosfera užuot dominavus monumentaliai estetikai.
Tai nėra vien personalo pasikeitimas: pasamdyti operatorių, kurio karjera glaudžiai susieta su Fincheriu, dažnai reikštų ir toninį pokytį. Tokia patirtis dažnai atneša griežtesnį, tiksliau apibrėžtą šviesos naudojimą, kameros judesių ekonomiją ir intensyvesnį dėmesį smulkmenoms — elementus, kurie padeda kurti psichologinį įtempimą kino scenoje. Gerbėjai, kurie pamilo 2023 m. filmo lietaus permirkusį Gotham ir gatvės lygio dinamiką, gali tikėtis nuotaikos tęstinumo, bet taip pat ir labiau suspausto, analitinio kadro sprendimų, primenančių Messerschmidt darbą aukštos klasės trileriuose ir prestižiniuose serialuose.
Techniniu požiūriu, operatoriaus pakeitimas įtraukia klausimus apie objektyvų pasirinkimą, aspekto santykį (aspect ratio), kamerų sistemą (kine kameros vs. kino-standarto ar skaitmeninės kino kameros modeliai), šviesos planus ir postprodukcijos spalvų korekcijos dėmesį. Messerschmidt gali rinktis siauresnį aspekto santykį arba specifinį objektyvų derinį, kad sukurtų siauresnę, intymesnę perspektyvą, pabrėžiančią detektyvinį naratyvą ir emocinę įtampą. Tokie sprendimai tiesiogiai veikia scenografiją, kostiumus ir maketavimą, todėl prodiuserių ir gamybos dizainerių koordinacija su naujuoju DP bus itin svarbi.
Be to, operatorius dažnai dalyvauja ankstyvuose previsualizacijos etapuose, planuojant kameros trajektorijas ir sudėtingesnes kaskadų arba šviesos efekto scenas. Todėl Messerschmidt prisijungimas gali pakeisti ne tik finalinį kadro įvaizdį, bet ir ankstyvuosius kūrybinius sprendimus, tokius kaip choreografija kovų scenose, policijos tyrimų pateikimas ir natūralios bei dirbtinės šviesos santykis naktiniuose Gotamo vaizduose.
Kontekstas ir pramonės tendencijos
Pastaraisiais metais tapo įprasta, kad didžiųjų biudžetų autoriai – režisieriai, kurie nori ir kritikų pripažinimo, ir vizualinio išskirtinumo – pasikviečia aukščiausio lygio operatorius. Nuo Christopherio Nolano iki Deniso Villeneuve'o, didžiųjų lygio režisieriai dažnai bendradarbiauja su žinomais DP, kad superherojų ar fantastinius pasakojimus paverstų asmenine kūrybine parašu. Reeves pasirinkimas seka šia tendencija ir pabrėžia Warner Bros. siekį, kad The Batman franšizė stilistiškai išsiskirtų iš užpildomo DC kino planavimo.
Už kameros ribų Messerschmidt taip pat turi solidžią patirtį aukštos kokybės televizijos projektuose, tokiuose kaip Mindhunter ir Fargo, kur serialinė pasakojimo struktūra reikalauja nuoseklumo ir ilgalaikės estetinės vizijos. Tokia patirtis leidžia jam subalansuoti serijinį naratyvą su kino lygio vizualika — gebėjimas, ypač naudingas, jei Reeves ir studija siekia tęsinio, kuris organiškai apjungtų didelio masto veiksmo elementus su veikėjų vidinės dramomis ir ilgalaikėmis siužetinėmis linijomis.
Pramonėje taip pat pastebima, kad operatoriaus prestižas tampa pardavimo elementu: pritraukti aukšto lygio DP gali padidinti filmo prestižą kino festivaliuose, kritikų apžvalgose ir net reklaminiuose medžiagose. Tai svarbu ne tik kūrybine prasme, bet ir komercine: aiškesnė vizualinė tapatybė gali padėti filmo rinkodaros kampanijai pabrėžti jo skirtumą nuo kitų DC projektų ir konkuruoti su MCU bei nepriklausomomis superherojų interpretacijomis.
Žiūrovų spekuliacijos apie siužetą tęsiasi — DC iki šiol laiko daug istorijos detalių paslėptas — tačiau aktorių, kūrybinės komandos pasirinkimai ir išleidimo planas jau suteikia užuominų apie tęsinio ambicijas. Ar The Batman Part II gilinsis į detektyvinę, žemėje sugrąžintą istoriją, ar plėsis į didesnį DC konfliktą, Messerschmidt dalyvavimas užtikrina, kad bent vizualiniu požiūriu tai bus savitas ir išraiškingas skyrius franšizėje.
Galiausiai trumpa uždarymo pastaba: su Reevessu, Robertu Pattinsonu ir dabar Eriku Messerschmidtu sutapus, The Batman Part II formuoja komandą, kuri sujungia didžiulio masto kino elementus su art-house jautrumu. Toks derinys yra intriguojantis modernių superherojų kino gerbėjams ir gali padėti atskleisti naujas Batmano mito interpretacijos galimybes, ypatingai akcentuojant detektyvinį naratyvą, vizualinę inovaciją ir emocinį gilumą.
Praktiniu požiūriu, ką tai reiškia filmavimo aikštelėje? Tai reiškia intensyvų bendradarbiavimą tarp režisieriaus, operatoriaus, apšvietimo komandos (gaffer), kameros operatorių ir vizualinių efektų skyrių. Kiekvienas sprendimas, nuo to, ar naudoti kino objektus su didesniu židinio nuotoliu, ar pasirinkti platesnį, šiek tiek iškraipantį objektyvą, paveiks, kaip auditorija suvoks scenos erdvę ir veikėjų santykius. Messerschmidt reputacija rodo, kad jis greičiausiai sieks niuansuotos šviesos, švelnių kontrastų ir kontroliuojamų šešėlių, kurie paryškina veido bruožus ir emocinį toną, o ne vien tik epinę, dekoratyvią panoramą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į spalvų korekcijos politiką: Fraserio ir „Dune“ estetika dažnai naudojo platų spalvų spektrą su išraiškingais atspalviais, tuo tarpu Messerschmidt darbai linkę į labiau subalansuotą ir niuansuotą paletę, kur dominavo pilki, pilkai-mėlyni arba raudoni akcentai tam tikrose scenose — sprendimai, kurie gali pakeisti Gotamo miesto nuotaiką ir atskirų scenų emocinį svorį.
Galiausiai, šis pokytis taip pat atliepia platesnę kino industrijos dinamiką: operatorių mobilumas tarp filmų ir serialų, jų įtaka pasakojimui ir vizualiniam identitetui, ir studijų strategijos derinti komercinį potencialą su autoriniu braižu. The Batman Part II, turėdamas tokią komandą, gali pasitarnauti kaip pavyzdys, kaip blockbuster žanras gali išlaikyti kūrybinį polėkį ir profesionalų bei kritinį pripažinimą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą