7 Minutės
BAFTA 2026: Naktis pilna netikėtumų ir tvirto pasakojimo
2026 m. BAFTA apdovanojimai sugrįžo į Londoną pristatydami mišinį publikos mėgstamų filmų ir autorinio kino pergalių. Nors šeimų animacija Zootopia 2 laimėjo Geriausio animacinio filmo prizą, niūresnis ir kritiškai įvertintas One Battle After Another išsinešė keletą vakaro pagrindinių apdovanojimų – įskaitant Geriausią filmą ir Geriausio režisieriaus prizą Sean Pennui. Žemiau išsamiai aptariame vakaro akcentus, svarbiausius laimėtojus ir ką šių metų sprendimai reiškia dabartinei kino aplinkai, įskaitant įtaką britų kinui, tarptautiniams filmams ir animacijos tendencijoms.
Pagrindiniai laimėtojai ir kategorijų akcentai
One Battle After Another tapo vakaro laimėtoju: Geriausias filmas, Geriausias režisierius (Sean Penn) ir svarbus techninis apdovanojimas – Geriausia operatorystė. Šis režisierinis laimėjimas primena BAFTA tradiciją kartais pagerbti aktorių, kurie perėjo prie režisūros ir įnešė į aukščiausio lygio kiną grubesnio, aktorių vedamo realizmo. Tokie projektai dažnai sulaukia akademijos dėmesio dėl jų drąsos, atmosferos ir aktorių vadovavimo.
Zootopia 2 užsitikrino Geriausio animacinio filmo prizą, kas pabrėžia nuolatinį žiūrovų susidomėjimą intelektualiomis šeimos istorijomis, kurios balansuoja tarp socialinių temų ir humoro – panašiai kaip pirmasis Zootopia filmas 2016 m. Šis laimėjimas taip pat rodo, kad komercinė animacija gali išlaikyti kritikų pagarbą, kai ji plėtoja savo pasaulį prasmingai ir kūrybiškai.
Kiti išskirtiniai laimėtojai:
- Geriausias aktorius: Robert Aramayo už I Swear — EE Rising Star nugalėtojas taip pat pasiėmė pagrindinio aktoriaus trofėjų, stiprindamas savo poziciją kaip kylanti jėga šiuolaikiniame britų kine ir tarptautinėje scenoje. Jo vaidmuo buvo pabrėžtas subtiliu emociniu spektru ir scenine kontrolė.
- Geriausia aktorė: Jessie Buckley už Hamnet — vaidmuo, kuriam kritikų ir akademijos skyrė pagyrimus dėl emocinės precizikos ir siauresnio, bet intensyvaus interpretavimo, kuris stipriai prisidėjo prie filmo britiško autentiškumo.
- Geriausias antraplanis aktorius: Sean Penn už One Battle After Another — retas atvejis, kai režisierius gauna ir aktoriaus apdovanojimą toje pačioje ceremonijoje, kas dar labiau pabrėžia jo asmeninį poveikį filme tiek už kameros, tiek prieš kamerą.
- Geriausia antraplanė aktorė: Wunmi Mosaku už Sinners — pripažintas už stiprų ir atmintiną antraplanį vaidmenį, kurio niuansai sustiprino filmo dramatinę struktūrą.
- Geriausias originalus scenarijus: Sinners — naujas balsas apdovanotas už gyvą, vaizdingą pasakojimą, kuriame scenarijaus tekstas buvo įvertintas už struktūrą ir dialogus.
- Geriausias adaptuotas scenarijus: One Battle After Another — pripažinimas už sudėtingo šaltinio materialo perrašymą į kino kalbą, išlaikant emocinį svorį ir naratyvinę klaritetą.
- Geriausia muzika: Sinners (Ludwig Göransson) — originali garso takelio komponavimo šedevras, kurį daugelis kritikų vadino filmo širdimi, pabrėžiančia emocinę architektūrą.
Techninės ir amatų kategorijos taip pat išsiskyrė: Frankenstein laimėjo Geriausią gamybos dizainą, Geriausius makiažo ir plaukų darbus bei Geriausius kostiumų dizainus — tai šluota, kuri atspindi filmo įtraukiančią vizualinę pasaulio kūrimo strategiją. Tokie apdovanojimai rodo, kaip svarbu detalėmis paremta estetikos sistema gali padėti žiūrovui pilnai panirti į filmą. Lenktynių dokumentika F1 laimėjo Geriausio garso kategoriją, dar kartą įrodydama, kad techninis meistriškumas žanrinėje kinematografijoje gali būti taip pat švenčiamas kaip ir aktoriniai pasiekimai.
Be minėtų, ceremonijoje buvo pastebimi ir kiti svarbūs laimėjimai technikos srityse: garso dizainas, montažas ir specialieji efektai pritraukė dėmesį dėl savo įtakos pasakojimo tempui ir aiškumui, o sąveika tarp techninių sprendimų ir režisieriaus vizijos buvo laimėjimų priežastis.
Tendencijos, kontekstas ir ką tai reiškia
Išryškėjo dvi aiškios tendencijos: pirmoji – BAFTA tęsia pusiausvyrą tarp plataus tarptautinio kino ir ryškiai britiškų filmų. Hamnet laimėjo Geriausio britiško filmo apdovanojimą, pabrėždamas BAFTA tradiciją pagerbti vietiškai įsišaknijusį pasakojimą bei autentiškas britiškas estetikas. Tai rodo, jog akademija nori išlaikyti ryšį su šalies kino tradicija tuo pačiu metu vertindama tarptautinius projektus.
Antra – matyti apetitas filmams, kurie sujungia stiprias aktorių partijas su unikaliomis režisieriaus balsais. Šis modelis atsiskleidžia One Battle After Another ir Sinners pergalėse, kur stiprūs aktoriniai pasirodymai veikia kartu su režisieriaus autorystės ženklu. Tokie filmai dažnai pasižymi aiškia autorine vizija, kurią režisierius įgyvendina per veikėjų veiksmus, kameros pasirinkimus ir tempą.
Palyginimai yra naudingas įrankis: Zootopia 2 pergalė stovi šalia neseniai sėkmingų animacinių tęsinių, kurie sugebėjo plėsti savo pasaulį, o ne jį vien iš naujo pakartoti — tai primena ankstesnių metų Toy Story 3 sėkmę. Tokie tęsiniai, kurie išplečia temines ir narratyvines kryptis, laimi auditorijos širdis ir dažnai pripažįstami apdovanojimuose už strateginį kūrybinį augimą.
Tuo tarpu One Battle After Another apdovanojimų bėgimas atspindi ankstesnius BAFTA favoritų atvejus, kai žvaigždžių galia derinama su režisieriaus ambicijomis, panašiai kaip aktorių–režisierių projektai, kuriuos anksčiau pripažino akademija (pavyzdžiui, Clint Eastwood ar kiti aktoriai, perėję į režisūrą). Tokie projektai dažnai sulaukia dėmesio, nes jie sujungia pažįstamą aktorinį magnetizmą su autoriniu požiūriu.
Užkulisių faktai: Ludwig Göransson garso takelis Sinners filmui buvo plačiai aptarinėjamas industrijos viduje dar prieš ceremoniją; keli ankstyvieji peržiūros seansai gyrė, kaip muzika palaiko ir stiprina filmo emocinę architektūrą. Tai rodo, kad muzika dažnai veikia kaip nematomas, bet lemiamas pasakojimo elementas, gebantis pakeisti žiūrovo suvokimą apie sceną ar veikėjo motyvacijas.
Taip pat daug žiūrovų ir kritikų pastebėjo publikos reakciją, kai buvo paskelbtas Robert Aramayo vardas: ankstesni EE Rising Star laimėtojai dažnai išbrango į tarptautinę sceną, o tai nurodo, kad tokie apdovanojimai gali būti reikšmingas karjeros postūmis. Akademijos pripažinimas gali padėti aktoriams gauti platesnį finansavimą, tarptautinį pasiekiamumą ir svarbesnius projektus ateityje.
„Šių metų BAFTA apdovanojimai atlyginami drąsiam pasakojimui ir stipriems aktoriniams darbams įvairiuose žanruose,“ teigia kino kritikė Anna Kovacs. „Džiugu matyti akademiją, kuri švenčia tiek masinę animaciją, tiek intymius, aktorių vedamus dramatinius kūrinius. Šis mišinys rodo sveiką apdovanojimų sezoną, vertinantį amatą tiek, kiek ir spektaklį.“
Išskirtini nominantai, kurie pritrūko laimėjimų
Frankenstein, Marty Supreme ir Sinners gavo kelias nominacijas ir laimėjo keletą amatų kategorijų, tačiau pralaimėjo kai kuriuose pagrindiniuose apdovanojimuose — tai priminimas, kad plačios nominacijos dar nereiškia automatinio kelio į Geriausio filmo apdovanojimą. Kiekviena kategorija turi savo vertinimo kriterijus, o akademijos balsavimas atspindi tiek profesionalų nuomonę, tiek kartais platesnę industrijos dinamiką.
Ceremonija taip pat pabrėžė dokumentinio kino balsus: Mr Nobody Against Putin laimėjo Geriausio dokumentinio filmo kategoriją, atkreipiant dėmesį į politinio dokumentinio kino svarbą ir jo gebėjimą įtakoti viešą diskursą. Trumpametražių filmų programos taip pat klestėjo: britiški trumpametražiai, tokie kaip This Is Endometriosis ir Two Black Boys in Paradise, pasiekė pergalių, kurios svarbios kaip platforma jauniesiems kūrėjams ir socialinių temų iškėlimui.
Apibendrinant, BAFTA 2026 parodė šiuolaikinio kino įvairovę — nuo šeimai skirtos animacijos ir techninių pergalių iki intymių dramų ir galingų aktorių pasirodymų. Nesvarbu, ar seki apdovanojimų sezoną, ar esi tiesiog kino mėgėjas, šių metų laimėtojai rodo industriją, kuri vertina tiek kūrybinę naujovę, tiek kruopštų amatą. Toks balansas yra svarbus kino ekosistemai: jis skatina tiek didelio biudžeto projektus, tiek mažesnio masto autorinius filmus, o tai ilgainiui stiprina ir kino turinį, ir žiūrovų patirtį.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą