8 Minutės
Evolution Mallorca International Film Festival (EMIFF) sugrįžta į Palmą jau 14-ąjį kartą — šiemet festivalis vyks spalio 21–29 dienomis ir žada glaustą, tačiau ambicingą tarptautinės kino programą, pramonės pokalbius bei žvaigždžių pagerbimus. Organizatoriai patvirtino: Steve Buscemi gaus 2025 metų Evolution Icon Award apdovanojimą, o festivalį atidarys Alauda Ruiz de Azúa filmas Sundays (Los Domingos), pelnęs pripažinimą San Sebastián.
Programa: plati, bet koncentruota
Sandra Lipski, EMIFF įkūrėja ir direktorė, pristatė liniją, kuri apima daugiau nei 130 filmų iš apie 30 šalių. Oficiali konkurso programa susideda iš devynių filmų — tai parodo rūpestį ir pusiausvyrą tarp nusistovėjusių autorių ir drąsių naujų balsų. Programoje juntama stipri aistra charakterių vystymai, autoriniu kinu ir juostoms, kurios subtiliai lenkia žanrų ribas.
Festivalis išlaiko savo profilį: mažesnė apimtis reiškia labiau atrinktą, kokybišką pasiūlą ir galimybę kiekvienam filmui gauti dėmesį. Tai vieta, kur inovacija ir tradicija susitinka — nuo intymių pasakojimų iki eksperimentinių formų. EMIFF akcentuoja darbuotojų, tarpdisciplininių ryšių ir kūrybinių eksperimentų reikšmę, o šių metų programoje tai atsiskleidžia per daugelį filmų bei diskusijų.
Ką verta žinoti apie atidarymo filmą
Alauda Ruiz de Azúa Sundays (Los Domingos) — tai kolektyvinis ansamblio kūrinys apie bendruomenės ritmus ir asmenines trūkumus. Filmas San Sebastián kino festivalyje išsiskyrė šiluma, subtilia kompozicija ir empatišku žvilgsniu į kasdienybę. Kad jis atidaro EMIFF, rodo festivalio nuostatą skatinti europietišką humanistinį kiną, kuriame personažų vidinis gyvenimas yra prioritetas prieš efektus ar bulvinius sprendimus.
Konkurso akcentai: Jarmusch, Ducournau ir kiti vardai
Pirmoje konkurso vietoje — Jim Jarmusch filmas Father Mother Sister Brother, pelnęs Venecijos aukso liūto apdovanojimą. Jarmuscho kūryba pastaraisiais metais žaidžia su eliptine pasakojimo struktūra ir mirtinu, sausoku humoru, tačiau šis kūrinys pasižymi šiltesnėmis šeimyninėmis tekstūromis nei kai kurie jo minimalistiniai klasikiniai darbai. Filmas leidžia atrasti režisieriaus gebėjimą kurti intymius portretus, kur ritualai ir kasdienybės detalės atskleidžia gilias emocijas.
Tarp kitų konkurso darbų minėtini Julia Ducournau Alpha — filmas, kurio daugelis tikisi kaip labiau intymaus, gal kiek santūresnio tęsinio po Titane ir Raw, vietomis nukreipto į vidinę metamorfozę vietoje grynojo kūno siaubo. Rebecca Zlotowski A Private Life, Isabel Coixet Tres Adioses ir Erik Schmitt The Life of Wishes papildys programą režisūrinėmis vizijomis, kurios balansuoja tarp asmeninių tragedijų ir vizualinio žaidimo. Charlie McDowell The Summer Book ir Neele Leana Vollmar Time We Lost atneša skirtingas, bet įtraukiančias perspektyvas — nuo melancholiško atminimo iki laikmečio nuojautos. Festivalio uždarymui pasirinktas Tolga Karaçelik Psycho Therapy — Jungtinėje Karalystėje kuriamas filmas, kuriame vaidina Buscemi; šis pasirinkimas sustiprina festivalio fokusą į aktorinį atlikimą bei charakterių tyrinėjimus.
Tokie sąrašai rodo, kad EMIFF siekia subalansuoti autorinį kiną su kūriniais, kurie gali atkreipti platesnės publikos dėmesį. Tai — festivalis, kuris nori būti atradimų vieta ir diskusijų centras, kur tiek žiūrovai, tiek profesionalai gali rasti ką nors naujo.
Programos įvairovė ir kuratorystės pasirinkimai
Programos įvairovė — ne vien tik vardai. Ji rodo tam tikrą kinų sinergiją: autorių savitumas susilieja su temomis, kurios aktualios šiandien — tapatybė, transformacija, bendruomenė, technologijų įtaka kūrybai. Pasirinkimai pabrėžia žmonių ir personažų dinamizmą, kai pasakojimai dažniausiai auga iš detalių ir kasdienių situacijų, o ne iš aiškaus žanrinio šablono.
Daugelyje filmų pastebimas noras kelti klausimus apie moralę, atsakomybę ir bendruomenės ryšius. Tokie pasakojimai gali būti subtilūs ir reikalauti nuo žiūrovo aktyvumo — jie kviečia dalyvauti, interpretuoti ir jausti. Festivalio kuratoriai neslepia: tikisi pritraukti auditoriją, kuri vertina gilų, refleksyvų kiną.
Steve Buscemi — kodėl jis svarbus šiame kontekste?
Evolution Icon Award skirtas pažymėti Steve Buscemi ilgametę ir eklektišką karjerą kine ir televizijoje. Nuo ankstyvųjų vaidmenų Quentin Tarantino Reservoir Dogs ir Joel Coen Fargo iki jo Emmy laimėtos rolės Boardwalk Empire bei vėlesnių pasirodymų filmuose The Death of Stalin ir The Big Lebowski — Buscemi demonstravo universalumą, polinkį į tamsų humorą ir moralinę ambivalenciją. Jis sugebėjo žaisti tiek netikėtus, tiek gilus personažus, dažnai paliekant stiprų įspūdį net nedidelei ekrano minutėlei.
Buscemi buvimas festivalyje, kuris pabrėžia naujus balsus ir tarpdisciplininius pokalbius, atrodo itin tinkamas: per savo karjerą jis bendradarbiavo tiek su nepriklausomais autoriais, tiek su plačiai žinomais režisieriais, tilto formavimo būdu jungdamas skirtingas kino scenas. Jo apdovanojimas — tai ne tik asmeninio pasiekimo pripažinimas, bet ir ženklas, kad festivalis vertina aktorinį meistriškumą ir jo įtaką kinematografijos evoliucijai.
Be to, Buscemi dalyvavimas filmo Psycho Therapy prodiusavimo procese ir jo vaidmuo užtikrina festivalio programos dramatinį užbaigimą: žiūrovai turės galimybę matyti aktorių, kuris ne tik pelnė kritikų simpatijas, bet ir nuolat ieško kūrybinio ryšio su režisieriais bei jaunais talentais.
Buscemi reperkliacija ir aktorinės strategijos
Stebint Buscemi karjerą, pastebima kryptis: jis renkasi vaidmenis, kurie kelia pavojų patempti ar ambivalentiškai interpretuoja personažą. Tai atveria diskusijas apie tai, kaip aktoriaus reputacija formuoja jo pasirinkimus ir kaip tokių figūrų pripažinimas festivaliuose gali paskatinti platesnę parodų įvairovę. Buscemi taip pat yra pavyzdys aktoriui, kuris išmoko adaptuotis — nuo teatro iki televizijos, nuo mažo biudžeto nepriklausomų projektų iki komercinių filmų.
Pramonės sesijos: diskusijos, kurios svarbios šiandien
EMIFF pramonės dalis atspindi aktualias kino industrijos diskusijas. Grįžtanti „Women in Leadership“ diskusija sprendžia lyčių lygybę ir sprendimų priėmimą Europos kine — tai tema, kuri tampa vis svarbesnė tiek programų sudarytojams, tiek gamybos kompanijoms. Aptariami barjerai, galimybės mentorystei ir konkrečios iniciatyvos, skirtos remti moteris režisieres, prodiuseres ir technines specialistės.
„Innovation Focus with Largo AI“ sesija nagrinėja, kaip dirbtinis intelektas keičia priešprodukciją, VFX procesus ir montažo darbą. AI įrankiai šiandien metu padeda automatizuoti rutinines užduotis, generuoti idėjines vizualizacijas ir netgi kurti pirmuosius montažo variantus — tačiau kartu kyla etiniai ir autorystės klausimai. Diskusijoje bus aptartos praktinės strategijos, kaip kūrėjai gali integruoti AI į savo darbą neaukojant kūrybinės kontrolės.
Sesija „OFF ESCAC and The Actor’s Home Network“ skirta aktorių karjerų įgūdžiams: nuo self-tape’o technikos ir casting’ų prieigų iki socialinės medijos strategijų ir profesinių tinklų kūrimo. Tai naudinga tiek naujiems aktoriams, tiek patyrusiems kolegoms, kurie nori atnaujinti savo darbo metodus šiandienos rinkoje.
Tokios pramonės diskusijos pabrėžia festivalių transformaciją: jie nebeapsiriboja filmų peržiūromis, bet tampa žinių ir tinklaveikos platformomis, kur kūrybinė praktika susitinka su technologija ir verslo strategija.
Kontekstas, palyginimai ir kritinis balsas
Jeigu Jarmuscho Venecijos apdovanojimas pratęsia jo vėlyvosios kūrybos susidomėjimą bendruomene ir ritualu, tai Ducournau Alfa atrodo pasirengusi pasukti nuo kūno siaubo spektaklio link vidinės transformacijos. Tokia dinamika iliustruoja, kaip šiuolaikiniai autoriai retkarčiais nukreipia dėmesį nuo sensacijos prie emocinio ir psichologinio temos tyrimo.
Isabel Coixet savo ruožtu grįžta prie intymių, žmogiškosios tragedijos formų — tai režisierė, kuri ilgą laiką dirba su subtiliais jausmais ir santykiais. Erik Schmitt ir Neele Leana Vollmar reprezentuoja Vokietijos režisierių kartą, kurie į filmus įneša liūdną, tačiau vizualiai žaismingą toną; jų darbai dažnai balansuoja tarp nostalgiškos nuojautos ir estetinio eksperimentavimo.
Kritikė Anna Kovacs pastebi: „EMIFF programa rodo festivalį, kuris kalba tiek su savo auditorija, tiek su platesniu kino pasauliu. Derindamas pripažintus vardus su rizikingais naujais balsais, festivalis žymi vietą, kur autorinis kinas susitinka su industrine inovacija.“ Šis komentaras pabrėžia dvigubą festivalio tikslą: švęsti ir skatinti diskusiją.
Koks festivalio vaidmuo platesniame kino kontekste?
Beyond peržiūras, Mallorca tampa susitikimų vieta režisieriams, prodiuseriams ir platintojams, ieškantiems koprodukcijų galimybių, taip pat kino mylėtojams, norintiems išvysti filmus iki jų platesnio išleidimo. Festivalio dydis — nei per didelis, nei per mažas — leidžia sudaryti erdvę rimtoms diskusijoms ir susitikimams. Buscemi dalyvavimas ir sprendimas atidaryti su Sundays bei uždaryti su Psycho Therapy rodo programos dėmesį aktoriui ir charakterio centriškam kinui vietoje šou ar vien tik pramoginio spektaklio.
Ar atvykstate dėl apdovanojimų, premjerų ar industrinių debatų — Evolution Mallorca siūlo koncentruotą, tačiau turtingai sukomponuotą šiuolaikinio tarptautinio kino apžvalgą. Festivalis yra vieta, kur susiduria kūrybiškumas, profesionalumas ir naujos idėjos — ir kiekvienas žiūrovas gali rasti ką nors, kas praplės jo kino horizonto ribas.
Šaltinis: hollywoodreporter
Palikite komentarą