5 Minutės
Įžanga: Marvel visata žengia į naujas teritorijas
Nuolat augančioje Marvel kino visatoje (MCU) žiūrovai jau priprato prie įspūdingų kovų, legendinių herojų ir didžiųjų susijungimų. Tačiau filmas „Thunderbolts“ žymi drąsų naują Marvel studijos žingsnį – šįkart pagrindinis dėmesys skiriamas mažiau žinomiems ir dažnai pamirštiems antiherojams bei dviprasmiškiems veikėjams. Užuot laikęsi tradicinio superherojaus žanro, „Thunderbolts“ kviečia patyrinėti ribą tarp didvyriškumo ir blogio, sugrąžindamas išskirtinę Marvel magiją ir perkeldamas veikėjų vystymą į pirmą planą.
Siužetas: Netikėti herojai atsiduria dėmesio centre
Filme stebime netradicinę antiherojų komandą, kurią kiekvienas narė atsineša savo asmeninių traumų ir sprendimų bagažą. Siužeto pradžioje MCU pasaulis yra pasikeitęs po ankstesnių įvykių, o tiek visuomenei, tiek žiūrovams reikia naujo tikslo ir tvarkos. Paslaptingoji Valentina Allegra de Fontaine suburia komandą pavojingoms užduotims, kurių Avengers imtis nenorėtų. Prie komandos prisijungia žinomi personažai: Jelena Belova, Raudonasis sargybinis (Red Guardian), paslaptingoji Ghost ir Bucky Barnes (Žiemos karys). Komandos misijos persmelktos moralinėmis dvejonėmis, o kiekvienam jų tenka susidurti su savo tamsiausiomis baimėmis, traumomis ir ankstesnių sprendimų pasekmėmis.
Kas išskiria „Thunderbolts“ iš ankstesnių Marvel filmų – gilus tapatybės ir pasirinkimo tyrinėjimas. Filmo pasakojimas įtraukia išpirkos paieškas, abejones savimi ir lojalumo komplikacijas, nepamirštant ir Marvel būdingo šmaikštaus humoro.
Aktoriai: Marvel antiherojų žvaigždžių valanda
Florence Pugh vėl atlieka Jelenos Belovos vaidmenį, įtvirtindama save kaip vieną įdomiausių ir prieštaringiausių Marvel visatos herojų. Jos pasirodymas įneša emocinės gelmės ir kandžios ironijos – Jelena kovoja su kaltės jausmu, ieško naujo tikslo po „Juodosios našlės“ įvykių.
Davidas Harbouras (Red Guardian) filmui suteikia žemiško šarmo ir komiško ritmo, tapdamas savotišku tėvišku figūra Jelenai. Jų santykis – pilnas šilumos, varžybų ir nusivylimo – yra filmo emocinis pamatas.
Sebastianas Stan'as grįžta kaip Bucky Barnesas (Žiemos karys), kurio veikėjas stipriai pasikeitė nuo ankstesnių filmų. Dabar jis – prisiverstas priimti atsakomybę ir ieškoti savo praeities išpirkos.
Louis Pullman pavaizduoja Bobą/Sentry, išskirtinai jautrų veikėją, kovojantį su vienišumu ir psichologiniais sunkumais. Pullmano vaidmens gylis komandos narėms prideda naujų iššūkių, o Bob'o vidinė kova tarp herojiškumo ir savęs naikinimo perteikiama jautriai ir įsimintinai.
Ghost (Hannah John-Kamen) ir JAV agentas John Walker (Wyatt Russell) įneša komandos dinamikos tiek įtampos, tiek humoro, papildydami nevieningą, bet intriguojančią antiherojų grupę.
Kūrybinė vizija ir filmo gamyba
Režisierius Jake Schreier filme diegia intymų, bet vizualiai įspūdingą stilių, bendradarbiaudamas su operatoriumi Andrew Droz Palermo, geriausiai žinomu iš „The Green Knight“ ir „A Ghost Story“. Jų požiūris „Thunderbolts“ išskiria iš įprastų superherojų filmų: jau pirmasis kovos koridoriuje epizodas vizualiai perkuria klasikinius veiksmo žanro motyvus. Novatoriški kameros kampai ir šviesos kontrastai perteikia ne tik veiksmą, bet ir vidinį personažų nerimą.
Filmo dailininkai pabrėžia niūrią, realistišką aplinką: ryškių spalvų ir blizgių rūmų atsisakyta. Vietoj jų – urbanistinė nykuma, prislopintos spalvos ir įtempta erdvė, kuri puikiai dera su filmo psichologinėmis temomis.
Eric Pearson scenarijus meistriškai balansuoja tarp sunkių psichologinių motyvų (psichikos sveikata, egzistencinis netikrumas) ir Marvel garsėjančio greito, šmaikštaus dialogo. Tai subtili pusiausvyra, kuri ne visuomet išsilaiko, bet dažnai palieka stiprų įspūdį.
Marvel filmai ir žanro eksperimentai
„Thunderbolts“ aiškiai parodo Marvel studijos pasirengimą rizikuoti. Tai nėra klasikinė, glotniai nupoliruota superherojų istorija. Filme jaučiama komandinės chemijos magija, primenanti „Galaktikos sergėtojus“, tačiau čia sąmoningai vengiama žaismingo optimizmo – pasirenkamas chaotiškas, kartais net liūdnas tonas, išskiriantis šį filmą iš ankstesnių MCU etapų. Tai pasakojimas, keliamas klausimas, kas iš tikrųjų daro žmogų herojumi ir ar galima atleisti tiems, kuriuos visuomenė jau nurašė.
Veikėjų sąveika: chemija, įtampa ir neišnaudotos galimybės
Nors kelių veikėjų poros – ypač Jelenos ir Red Guardian – santykiai tampa stipriausiomis filmo dalimis, „Thunderbolts“ kartais sunku pasiekti komandos vienybę. Kiekvienam veikėjui skirtas naratyvinis dėmesys ir motyvacija, tačiau komandos dinamika dažnai atrodo susiskaidžiusi. Nors kūrėjai aiškiai siekia tų spontaniškų akimirkų, kurios pavertė „Avengers“ ar „Galaktikos sergėtojus“ mylimais, čia tos „organiškos“ vienybės dažnai pritrūksta.
Tačiau nuoširdžių komedijos akimirkų netrūksta. Ypač išsiskiria Red Guardian ir Bucky bei jų sarkastiški pokalbiai apie superkario serumą ar Jelenos ir Ghost sąmokslas pašiepti Johno Walkerio pasenusią Captain America šalmą. Tokios scenos ne tik pralinksmina, bet ir suteikia papildomų charakterio atspalvių.
Vizualus pasakojimas: spalvinga kinematografija atskleidžia psichologinę gelmę
Viena stipriausių „Thunderbolts“ savybių – vizualus pasakojimas, leidžiantis giliau pažvelgti į psichologines temas. Palermo operatorinis darbas suteikia Marvel visatai naujo introspektyvumo – pavyzdžiui, juodos-baltos kontrastų Jelena scenose subtiliai atskleidžia jos vienišumo ir atskirties išgyvenimus.
Kovos scenos, kaip minėtas koridoriaus mūšis, tampa meniškos vizualinės kompozicijos, kurios pulsuoja emocijomis. Net trumpiausiose kovose filmas randa laiko apmąstymams ir veikėjų pažeidžiamumo demonstravimui.
Tematinė gelmė: psichikos sveikatos ir išpirkos tyrinėjimas
Kitaip nei dauguma tipinių superherojų filmų, „Thunderbolts“ nebijo gilintis į psichikos sveikatos, apgailestavimo ir atgailos tematiką. Komandos kelionės centre – atvira akistata su pačiais tamsiausiais išgyvenimais, ypač stipriai perteikta scenoje, kurioje Sentry (Bob) priverčia komandą išgyventi baisiausius prisiminimus. Čia filmas neieško lengvų ar paviršutiniškai laimingų sprendimų – vietoje to atidžiai nagrinėja randus, trūkumus ir augimą.
Jelena tampa svarbiu filosofiniu tašku, nuolat permąstydama savo vietą Marvel visatoje ir keldama klausimą, kodėl mažesni veikėjai taip pat nusipelno dėmesio. Tokiu būdu filmas primena, kad net ir mažiausi MCU personažai turi savo vertą dėmesio istoriją.
Kritikų ir žiūrovų atsiliepimai
Pasirodžius filmui „Thunderbolts“, nuomonės stipriai išsiskyrė. Vieni žavisi drąsa nagrinėti tamsesnes temas – traumos ir pažeidžiamumo analizė sulaukia pagyrimų už MCU suteiktą naują gelmę. Kiti pastebi, kad kartais filmo bandymas balansuoti rimtas temas ir Marvel būdingą humorą atrodo nevienodas.
Visi sutaria tik dėl aktorių pasirodymų kokybės ir išraiškingų vizualinių sprendimų. Sprendimas centrinę vietą skirti antiherojams pasiteisina daugelyje vietų, net jei filme trūksta idealios komandos chemijos. Ilgamečiams Marvel gerbėjams „Thunderbolts“ atveria duris į emociškai turtingesnius, labiau psichologiškai įsimenančius superherojaus filmus.
Pabaiga: ar verta žiūrėti „Thunderbolts“?
Apibendrinant – „Thunderbolts“ drąsiai ieško naujų kelių. Filmas leidžia pažinti Marvel marginalus, sukuria naują vizualinį veidą ir plečia žanro ribas, derindamas veiksmą, psichologinę introspekciją ir tamsų humorą. Nors kartais nuslysta ties komandos vienybe ar tonų pusiausvyra, filmui pavyksta sukurti emocionaliai paveikių ir originalių akimirkų. Klausimas, ar galima išpirkti ne tik atskirus veikėjus, bet ir visus „užmirštus“ herojus, čia keliamas su stiliumi, jausmu ir drąsa.
Tiems, kurie ieško daugiau nei vien tik standartinio superherojų veiksmo, „Thunderbolts“ bus tikrai vertas dėmesio. Nesvarbu, ar tai taps nauju MCU etapu, ar liks drąsiu eksperimentu – akivaizdu viena: „Thunderbolts“ pagaliau leidžia Marvel užkulisių herojams atsidurti dėmesio centre, o rezultatas tiek smalsina, tiek linksmina.
Šaltinis: smarti
Komentarai