4 Minutės
Siaubo kinas dovanojo mums košmarus, kultinius šedevrus ir neužmirštamus blogiukus, tačiau, tiesą sakant, kartu įsišaknijo ir nuobodžios klišės, atkakliai atgimstančios kaip zombiai iš kapo. Kaip žanras, siaubo filmai ir serialai keičiasi su kiekvienu nauju dešimtmečiu, tačiau kelios pasenę temos vis dar stabdo net ir pačius perspektyviausius kūrinius. Šiame straipsnyje apžvelgiame penkias labiausiai nuzulintas siaubo kino klišes, kurios turėtų būti paliktos praeityje, aptardami jų poveikį siužetams, produkcijos sprendimams ir žiūrovų įspūdžiams.
1. „Geidulingi paaugliai pirmieji miršta“
„Siaubo skerdynių“ filmuose jau nuo seno galioja taisyklė: labiausiai pasileidę veikėjai susiduria su žiauria pabaiga pirmieji. Nors pastaraisiais metais siaubo filmai po truputį atsitraukia nuo šio pasenusio požiūrio, „seksas reiškia mirtį“ motyvas vis dar kartojasi net populiariausių serijų, kaip antai „Klyksmas“, naujausiuose tęsiuose. Ši klišė ne tik nuobodi, bet ir palaiko pasenusias moralines nuostatas. Įsivaizduokite – jei pirmasis nukentėtų ne būtent paauglys, o, tarkime, kritiškas pašalinis arba visai netikėtas personažas? Tai įkvėptų žanrui gaivų netikėtumo pojūtį, įtraukdamas ir atsitiktinius žiūrovus, ir tikrus siaubo fanus.
Kūrėjų požiūris ir gamybos niuansai
Šią klišę dažnai palaiko įsitvirtinę scenarijaus rašymo metodai, kurie nesikeičia kartu su žiūrovų lūkesčiais. Tokios žinomos siaubo kino asmenybės kaip Wes Craven „Klyksmo“ serijoje jau pradėjo ironiškai žaisti šia tema, tačiau žanrui vis dar reikia drąsesnių permainų.
2. „Per daug akivaizdi galutinė mergina“
Daug metų siaubo gerbėjai galėdavo akimirksniu nuspėti, kuri veikėja išgyvens iki galo: ji visada protinga, atsargi ir tiesiog įgimtai gera. Laimei, šiuolaikinis siaubo kinas išplėtė šį archetipą – finalinė mergina arba vaikinas tampa kompleksiškesni ir ryžtingesni. Visgi tokios finalinės figūros dažnai vis dar išskiriamos anksti, todėl žiūrovai netenka įtampos. Kas būtų, jei kartą neišskirtinis veikėjas, atsitiktinai ar kurioziškai, įveiktų blogį? Netikėti pasirinkimai pritrauktų daugiau dėmesio, ypač tiems, kurie vertina siaubo filmų siužetinius posūkius ar siaubo serialus.
Siužeto ir veikėjų vystymas
Klasikiniai filmai, tokie kaip „Helovinas“ ir „Penktadienis, 13-oji“, užtvirtino šią struktūrą, bet naujesni, pavyzdžiui, „Final Girls“ ar „Klyksmo“ tęsiniai, jau yra pradėję ją įvairinti. Sekantis žingsnis – rimtai permąstyti, kas tampa pagrindiniu išgyvenusiu, ir netikėtai keisti šį naratyvą.
3. Nežinojimas apie siaubo filmo logiką
Nuolatinė siaubo filmų gerbėjų frustracija – matyti, kaip veikėjai atsiduria akivaizdžioje grėsmėje, lyg nesuprastų, kad personažai gyvena siaubo filme. Nors istoriniuose filmuose, kaip „Išvarymas“, tai pateisinama epochos nežinojimu, šiuolaikiniai kūriniai – pavyzdžiui, „Paranormalūs reiškiniai“ – atrodo neįtikinamai, kai suaugusieji ignoruoja antgamtinius įvykius. Šių laikų auditorija gerai išmano siaubo žanrą. Įtraukus savikritiškus, popkultūros kontekstą suprantančius veikėjus, istorijos taptų realistiškesnės ir labiau įtraukiančios.
Gamyba ir kritika
Protingas žiūrovų lūkesčių vertinimas, kaip „Kabina miške“ ar „Klyksmas“, dažnai susilaukia pagyrimų už klišių apvertimą. Todėl siaubo kūrėjams verta išlaikyti šią savimonę ir nuolat ieškoti nestandartinių sprendimų.
4. Gyvūno auka kaip įtampos pradžia
Kiek kartų matėme, kaip filmo pradžioje tragiškai žūsta katė ar šuo, norint sukelti įtampą? Tokios gyvūnų mirties tapo nuspėjamos ir netgi manipuliatyvios. Ar nebūtų įdomu, jei, pavyzdžiui, „Fluffy“ būtų blogio šaltinis arba, priešingai, augintinis išgelbėtų šeimą? Siaubo žanras skirtas netikėtumui, todėl kūrėjams vertėtų ieškoti kitokių būdų gąsdinti žiūrovus, paliekant gyvūnus ramybėje.
Režisūriniai sprendimai
Atsitiktinės gyvūnų žūtys vis dažniau erzina ar nuvilia publikas. Tokie režisieriai kaip Jordan Peele sugeba sugriauti žiūrovų lūkesčius, įrodančius, kad originalių sprendimų siaubo kine netrūksta.
5. Akivaizdžiai blogiausias personažas baigia blogiausiai
Stebėti, kaip ypatingai nemalonus veikėjas sulaukia atpildo, dažnai patenkina žiūrovų lūkesčius, tačiau kodėl blogiečiai visada turi būti tokie karikatūriški? Šiuolaikinis siaubo filmas išloštų, jei priešai būtų sudėtingesni, labiau primintų nemalonius kasdienio gyvenimo prototipus – pavyzdžiui, nemandagų nuomotoją ar veidmainį socialiniuose tinkluose. Trimačiai antagonistai leidžia auditorijai įsitraukti į psichologinius niuansus, sustiprindami siaubo efektyvumą.
Nuomonės ir meniniai komentarai
Kaip siaubo kino gerbėjui, šis modelis atrodo ir guodžiantis, ir varžantis. Nors poetinis teisingumas dažnai nudžiugina žiūrovą, tačiau sudėtingi veikėjai ir moralinės pilkumos atspindžiai būtų naujas, žanrą į priekį vedantis posūkis.
Pabaigos žodis
Siaubo filmai ir televizijos serialai žavi žiūrovus gebėjimu šokiruoti, bauginti ar net prajuokinti. Atsisakę pasenusio klišių balasto, kūrėjai galėtų atrasti naujas pasakojimo, vaidybos ir režisūros galimybes. Eksperimentuojant su personažais ir struktūromis, siaubo žanras galės išlikti šviežias ir nenuspėjamas. Siaubo žiūrovai nusipelno naujų, įsimintinų košmarų – laikas Holivudui tai pasiūlyti.
Šaltinis: thoughtcatalog
Komentarai